Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-785/2015;

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00359-2013-8;

2015 m. lapkričio 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Laimai Grėbliūnienei dalyvaujant prokurorei Eglei Kirpienei, nuteistajam V. J., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, išteisintojo T. B. gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu šios bausmės dalis pridėta prie 2013-01-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir šio nuosprendžio priėmimo dieną (2015-03-31) neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. B. pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2013-11-22, įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, ilgalaikių pasimatymų patalpų virtuvėje turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo – paėmė iš ventiliacijos angos – paketą su psichotropine medžiaga – 59 tabletėmis, kuriose yra 0,118 g. gryno klonazepamo ir viena tablete, kurioje yra 0,001 g. gryno alprazolamo, kurias paslėpė šampūno butelyje ir nusinešęs į pasimatymų kambarį Nr. 4 laikė iki 2013-11-23 11 val. 15 min., kol išėjo iš pasimatymo kambario ir šias psichotropines medžiagas gabeno į nuteistųjų gyvenamąją zoną, turėdamas tikslą jas platinti, tačiau kratos metu Marijampolės pataisos namų pareigūnui patikrinus jo asmeninius daiktus psichotropinės medžiagos – 59 tabletės, kuriose yra 0,118 g. gryno klonazepamo ir viena tabletė, kurioje yra 0,001 g. gryno alprazolamo, buvo rastos ir paimtos.

T. B. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, 2013-11-20, apie 19 val. pokalbio metu nurodė atliekančiam laisvės atėmimo bausmę V. J., paimti ir parnešti psichotropines medžiagas iš ilgalaikių pasimatymų patalpų į 16-17 būrį ir V. J., vykdydamas T. B. nurodymus bei T. B. kontroliuojant, 2013-11-23, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, ilgalaikių pasimatymų patalpų virtuvėje neteisėtai įgijo – paėmė iš ventiliacijos angos, paketą su psichotropine medžiaga – 59 tabletėmis, kuriose yra 0,118 g. gryno klonazepamo ir viena tablete, kurioje yra 0,001 g. gryno alprazolamo, T. B. stebint paslėpė šampūno butelyje, kurias 2013-11-23, apie 11 val. 15 min. gabeno į gyvenamąją zoną, tačiau kratos metu Marijampolės pataisos namų pareigūnui patikrinus V. J. asmeninius daiktus psichotropinės medžiagos – 59 tabletės, kuriose yra 0,118 g. gryno klonazepamo ir viena tabletė, kurioje yra 0,001 g. gryno alprazolamo, buvo rastos ir paimtos.

Nuteistojo V. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą ir susipažinęs su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., o T. B. pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. išteisino, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka, kad psichotropines medžiagas įgijo turėdamas tikslą jas platinti ir prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti bei skirti švelnesnę bausmę.

Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 str. 1, 2 d. nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 str. 1, 2 d. nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 str. 1 d. dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į objektyvias bylos aplinkybes, nustatytas pagal surinktus byloje įrodymus. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, įvertinamas jų kiekis, įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius; svarbios ir su kaltininko asmenybe susijusios aplinkybės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012 ir kt.).

Taigi aukščiau paminėti duomenys patvirtina, jog nuteistasis iš pasimatymų kambario nešė vien tik psichotropines medžiagas, t.y. 59 tabletes, kuriose yra 0,118 g gryno klonazepamo ir vieną tabletę, kurioje yra 0,001 g. gryno alprazolamo. Šias psichotropines medžiagas V. J. siekė pernešti iš pasimatymų kambario ir jas perleisti kitiems nuteistiesiems, t.y. platinti. Be to, psichotropinių medžiagų kiekis (iš viso 60 tablečių) rodo, kad jos iš anksto buvo paruoštos platinti, todėl konstatuojama, kad V. J. nusikalstama veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d.

Kadangi nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, aukštesnysis teismas pažymi, jog bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina aiškiai per griežta.

BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta, jog už šio nusikaltimo padarymą asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Parinkdamas bausmę ir nustatydamas bausmės dydį V. J. pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Teismas atkreipė dėmesį, kad V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgė į tai, kad V. J. padarė sunkų nusikaltimą būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Pavojingą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, atlikimo metu. Bausmės atlikimo vietos administracijos V. J. charakterizuojamas neigiamai, daug kartų baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Taigi V. J. pagrįstai skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-01-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų.

Dėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde prokurorė Eglė Kirpienė nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis ir prašo T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d., ir paskirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmos instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 str., 301 str. nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka ne su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad neįrodyta, jog T. B. dalyvavo šios veikos padaryme.

T. B. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, 2013-11-20, apie 19 val. pokalbio metu nurodė atliekančiam laisvės atėmimo bausmę V. J. paimti ir parnešti psichotropines medžiagas iš ilgalaikių pasimatymų patalpų į 16-17 būrį ir V. J., vykdydamas T. B. nurodymus bei T. B. kontroliuojant, 2013-11-23, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, ilgalaikių pasimatymų patalpų virtuvėje neteisėtai įgijo – paėmė iš ventiliacijos angos, paketą su psichotropine medžiaga – 59 tabletėmis, kuriose yra 0,118 g. gryno klonazepamo ir viena tablete, kurioje yra 0,001 g. gryno alprazolamo, T. B. stebint paslėpė šampūno butelyje, kurias 2013-11-23, apie 11 val. 15 min., gabeno į gyvenamąją zoną, tačiau kratos metu Marijampolės pataisos namų pareigūnui patikrinus V. J. asmeninius daiktus, psichotropinės medžiagos – 59 tabletės, kuriose yra 0,118 g. gryno klonazepamo ir viena tabletė, kurioje yra 0,001 g. gryno alprazolamo, buvo rastos ir paimtos.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog byloje nėra surinkta duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų kaltinime nurodytas aplinkybes. Vieninteliai duomenys, kurie patvirtina, jog T. B. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra nuteistojo V. J. ir liudytojo V. B. parodymai, kuriuos dėl kaltinimų T. B., pirmos instancijos teismas motyvuotai pripažino nepatikimais. Nuteistasis V. J. parodė, kad T. B. kartu su „m.“ pasikvietę į mažą gyvenamąją patalpą, žinodami, kad 2013-11-22 jis turės ilgalaikį pasimatymą, pasakė, kad pasimatymų patalpoje, virtuvėje, ventiliacijos angoje yra pakuotė su anabolikais ir, kad jis turi šią pakuotę po pasimatymo parnešti į būrį. 2013-11-22 apie 22-23 val., būdamas pasimatymų patalpoje, virtuvėje susitiko su T. B., ir iš ventiliacijos angos ištraukė paketą, kurio viduje buvo polietilenas, o išorėje du paketėliai įrišti į prezervatyvą. Šį paketą jis turėjo pernešti išangėje, todėl reikėjo jį perpakuoti. Virtuvėje paketą atskyrė ir mažesnį įdėjo į šampūno buteliuką, o didesnį perdarė, kad tariamai būtų patogu įsikišti į išangę ir pasakė T. B., kad eina į tualetą ir įsidės, bet to nepadarė. Liudytojas V. B. patvirtino V. J. versiją ir parodė, kad V. J. jam pasakė, jog T. B. liepė neišeiti iš būrio iki vestuvių, nes grįždamas iš pasimatymo, turi parnešti tabletes – anabolikus. T. B. kviesdavosi V. J., tačiau nežino, ką jie kalbėdavo, ir tik iš V. J. žino, kad T. B. liepė parnešti anabolikus. Taigi iš V. B. parodymų seka, kad jis pats tiesiogiai negirdėjo, jog T. B. būtų liepęs V. J. pernešti psichotropines medžiagas ir savo parodymus grindžia tik V. J. pasakojimu.

Atkreipiamas dėmesys, kad pats kaltinamasis T. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme savo kaltės nepripažino. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su V. J. kartu atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose. Jokio narkotinių medžiagų platinimo jis neorganizavo. V. J. jį apkalba, kadangi 2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje su juo buvo įvykęs konfliktas dėl mobilaus ryšio telefono. Aplinkybę, jog tarp V. J. ir T. B. yra susiklostę konfliktiški santykiai patvirtino ir V. J. bei liudytojas V. B.. V. J. parodė, kad pataisos namuose vyksta draudžiamų daiktų perdavimai ir jie būdami žemesnės „kastos“ turi eiti paimti. Praeitais metais spalio mėnesį jis ir V. B. atsisakė tai daryti, pareigūnai paėmė telefoną, o už tai T. B. liepė atsiskaityti ir V. B. pjaustė pirštus. Liudytojas V. B. patvirtino, kad santykiai su T. B. yra konfliktiški ir parodė, kad T. B. su „m.“ iš jo ir V. J. buvo atėmę mobilųjį telefoną, sumušę. Taigi nustačius, jog tarp minėtų asmenų yra susiklostę konfliktiški santykiai ir byloje nesant jokių objektyviųjų duomenų, kurie patvirtintų T. B. kaltę, remiantis vien nuteistojo V. J. ir liudytojo V. B. parodymais negalima konstatuoti, kad T. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp V. J. ir T. B. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu tarp minėtų asmenų buvo atlikta akistata. 2014-02-12 akistatos metu V. J. parodė, kad 2013-11-20 16-ame būryje pasikvietęs į 2 patalpą T. B. pasakė, kad reikės parnešti paketėlius iš pasimatymo sporto reikmėms. Pasimatymų kambaryje virtuvėje parodė, kur yra paslėptas paketas, kurį jis paėmė, kad perdarytų. Tai matė ir kontroliavo T. B.. Tačiau akistatos metu T. B. su V. J. parodymais nesutiko ir parodė, kad jokio pokalbio nebuvo ir apie paketėlį nieko nežino. Pažymima, kad 2014-03-19 V. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole nustatyta, jog V. J. atsisakė eiti į patalpas namų gyvenamosios zonos ir parodyti vietą, kur kalbėjosi su T. B.. Taigi nagrinėjamu atveju nors ir buvo imtasi visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, surinkti ir ištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti kaltinamojo T. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, abejonių pašalinti nepavyko.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog T. B. pokalbio metu nurodė atliekančiam laisvės atėmimo bausmę V. J. paimti ir parnešti psichotropines medžiagas iš ilgalaikių pasimatymų patalpų į 16-17 būrį, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. TP-7(2.10)-2183, TP-7(2.10)-2180, TP-7(2.10)-2602, TP-7(2.10)-3537 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino V. J. ir T. B. gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Atkreipiamas dėmesys, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. J. ir išteisintojo T. B. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinius skundus atmesti.