Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovei I. S. , jos atstovui adv. Vladislovui Mikšai, atsakovo A. V. atstovams Jonui Vaitkui ir adv. Živilei Urbonavičienei, atsakovui A. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1031-221/2008 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams A. V. ir A. S. , tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, B. J. H., R. G. , V. K. ir V. L. dėl pažeistų teisių, ir atsakovo A. V. priešieškinį dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos pažeidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3) pagal ieškovės paruošą projektą dėl vonios patalpos pertvėrimo į dvi atskiras dalis nebus pažeisti atsakovų interesai, be to minėtas projektas yra suderintas su Kauno m. Urbanistikos skyriumi, kultūros vertybių departamento Kauno teritoriniu padaliniu bei neprieštarauja Statybos įstatymui, be to projekto autorės D. A. R. kvalifikaciją patvirtina kvalifikacijos atestato numeris nurodytas pačiame projekte;

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą palikti galioti. Motyvuose nurodo, kad apeliantė visus rekonstrukcijos darbus atliko savavališkai, vadovaudamasi tik savo interesais, todėl teismas pagrįstai rėmėsi rašytiniais įrodymais, kaip turinčiais didesnę galią, ir ieškovės veiksmu pripažino neteisėtais bei pažeidžiančiais bendrasavininkų teises.

Teismo posėdžio metu apeliantė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o atsakovai prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentas, jog į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinį padalinys (nes jų gyvenamasis namas įrašyta į kultūros vertybių registrą) yra nepagrįstas, nes tai tik institucija su kuria apeliantė turi derinti statybos ar rekonstrukcijos darbus, bet ne asmuo turintis materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis Ožeškienės g. 5-1, Kaune, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams atsakovui A. V. (45/100 dalys), ieškovei (apeliantei) I. S. (40/100 dalių) ir atsakovui A. S. (15/100 dalių). Bendraturčiai bute esančiais kambariais naudojasi pagal nustatytą naudojimosi tvarką, o buto koridoriais, virtuve ir vonia 1-7 (2 t., 62), naudojasi bendrai, nes šios patalpos yra bendro naudojimo.

Ginčas tarp bendraturčių kilo dėl to, kad 1) ieškovė I. S. bendro naudojimo patalpoje – laiptinėje atsitvėrė dalį laiptinės (perskyrė koridorių pusiau) ir ja naudojasi; 2) išgriovė vonios – tualeto (1-7) sieną, įstatė duris, pašalino vonią bei sudėjo naują vonios įrangą, kurią atsakovas A. V. išardė; 3) nesutariama dėl vonios – tualeto (1-7) pasidalijimo naudojimuisi.

Dėl bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės atsitvėrimo.

Nustatyta, kad apeliantė I. S. atsitvėrė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektą - 3 aukšto laiptinės aikštelę (2 t., b. l. 62, 1 t., b. l. 93), kuri priklauso namo butų savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Lietuvos respublikos CK 1.137 str. 2 d. numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Lietuvos Respublikos CK 4.83 str.1 d. numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų tikslinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, jog apeliantė be bendraturčių sutikimo (nesant bendro susitarimo) atsitvėrė dalį bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės ir tuo pažeidė jų teises, nes šie prarado galimybę naudotis atitverta patalpa. Apeliantės argumentai, jog tam buvo gauti gyventojų sutikimai per 1999 m. gruodžio 15 d. namo gyventojų susirinkimą, kad ji leidžia atitverta patalpa naudotis kitiems, laikytini nepagrįstais. Iš pateikto 1999-12-15 gyventojų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime svarstyti klausimai jau dėl atliktų darbų ir nuspręsta, kad netikslinga griauti denginio atrėmimo konstrukciją ir išardyti duris su pastaba, kad sutvarkius lauko duris, turi būti išardyta aikštelė III-ajame aukšte (t. 1, b. l. 79). Kaip nustatyta apžiūrint patalpas vietoje, lauko durys yra sutvarkytos, tačiau aikštelė namo III-ajame aukšte iki šiol neišardyta (t. 3, b. l. 87-88). Nors I. S. aiškino, kad ji šia patalpa leidžia naudotis ir kitiems gyventojams, tačiau atsakovai tai neigia, tai paneigė ir trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko atstovė J. Mieldažienė, aiškindama, kad nebuvo įleisti apžiūrėti patalpos, ką patvirtina 2006-11-10 raštas (t. 1, b. l. 54). Kad tai buvo atlikta savavališkai, neturint leidimų ir sutikimų, aiškino tiek atsakovai, tiek trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės, tiek Kauno apskrities viršininko administracijos atstovai, tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai: LR Kultūros ministerijos Kultūros apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio 1999-11-02 atsakymas (t. 2, b. l. 87), bendraturčių kreipimaisi į įvairias institucijas (t. 1, b. l. 40), 1998-12-22 Santakos butų ūkio Naujamiesčio butų ūkio tarnybos ir 1999-01-08 Kauno apskrities viršininko administracijos pranešimai (t. 1, b. l. 37, 38, 39, t. 2, b. l. 89), administracinio teisės pažeidimo nutarimas (t. 2, b. l. 11); 2006-09-11 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pranešimas (t. 1, b. l. 7). Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad šiuos darbus ji atliko pagal Gyvenamojo namo priestato sienos ir laiptinės lubų sutvirtinimo bei pastato sutvirtinimo ir remonto darbų V. Ž. parengtą projektą (3 t., b. l. 58-64), nes šis projektas nėra suderintas su jokiomis institucijomis, projekto originalas nepateiktas bei tai nėra projektas dėl laiptinės aikštelės atitvėrimo. Taip pat nepagrįstu laikytinas apeliantės prašymas taikyti ieškinio senatį, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai atmetė šį prašymą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl vonios – tualeto (1-7) pasidalijimo naudojimuisi.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą padalinti vonios – tualeto patalpą (toliau – ginčo patalpa), nustatant, kad patalpa Nr. 1 3,90 kv. m naudosis atsakovai A. V. ir A. S. , o patalpa Nr. 1 2,60 kv. m. naudosi I. S. (1 t., b. l. 93). Ginčo patalpa yra 6,51 kv. m. Apeliantei paskyrus naudotis padalintą 2,60 kv. m. patalpą, atsakovams liktų tik 3,90 kv. m. patalpa, kurios padalinti į atskiras patalpas nebus galimybės, todėl atsakovų teisės bus pažeistos, nes jie praras teisę naudotis didesne, (erdvesne) vonios – tualeto patalpa bei galimybe ją pasidalinti atskiram naudojimuisi. Tuo tarpu apeliantės, kaip bendraturtės padėtis aiškiai pagerėtų atsakovų sąskaita, nes ji viena įgytų teisę naudotis atskira vonios – tualeto patalpa, ko norėtų ir kiti atsakovai. Pažymėtina, kad ir atsakovas A. V. buvo pateikęs ieškinį padalinti naudojimuisi jam vienam dalį šios patalpos, bet pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą taip pat atmetė, o atsakovas A. S. teisminio nagrinėjimo metu taip pat išsakė norą – padalinti patalpa naudojimuisi jam vienam. Tokiu būdu, nesant bendraturčių sutarimui, nėra galimybės, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių, vienam iš bendraturčių atskirti naudojimuisi vonios – tualeto patalpos dalį.

Dėl vonios – tualeto (1-7) įrangos atstatymo.

Nustatyta, kad apeliantė savo lėšomis 2002 metais vonios – tualeto patalpoje (toliau – ginčo patalpa) įstatė langą, pastatė dušą, elektrinį vandens pašildytoją, vandens skaitiklį, o 2006 m. pakeitė seną vonią nauja, pastatė naują klozetą, praustuvą bei įstatė kitas duris. Atsakovas A. V. išardė visą vonios įrangą, išėmė duris bei pareiškė reikalavimą įpareigoti apeliantę I. S. atstatyti bendro naudojimosi vonios - tualeto patalpas 1-7 (6,51 kv. m.), esančias (duomenys neskelbtini) , į pradinę šių patalpų padėtį, buvusią iki savavališkai atliktos rekonstrukcijos, t. y. užmūryti savavališkai iškirstą angą iš patalpos koridoriaus 1-5 11,08 kv. m į patalpą 1-7 ir sutvarkyti užmūrytos angos sienų apdailą bei sumontuoti buvusią vonią į pirminę padėtį. Apeliantė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą A. V. atstatyti bendro naudojimo vonios įrangą, tai yra vonią, klozetą, praustuvą, dušą, boilerį, vandens skaitiklį, duris bei naudotis pagal funkcinę paskirtį vonios kambariu ir išvardintais joje esančiais įrengimais; priteisti iš atsakovo A. V. 1 844 Lt padarytai žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo reikalavimą, o apeliantės reikalavimą atmetė, nes apeliantė vonios įrangą pakeitė ir įstatė duris neturėdama kitų buto bendraturčių sutikimo, dėl ko jos veiksmai buvo neteisėti, o iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėti veiksmai ir padariniai (CK 4. 75 str.). Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. numatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi bendraturčių sutarimu, t. y. ši bendra norma numato kaip turi būti naudojamasi, valdoma ir disponuojama ginčo patalpa. CK 4.82 str. 1 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, <...>, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, t. y. pagal šią normą vonios įranga priklauso tiek apeliantei, tiek atsakovams. Tačiau ši norma nedraudžia daryti įrangos pagerinimus ar pakeitimus, jeigu tai nepažeidžia kitų bendraturčių teisių. CK 4.83 str. 1 d. numatyta, kad buto ar kitų patalpų savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Šio straipsnio 2 d. 1 p. numatyta, kad buto ar kitų patalpų savininkas taip pat turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams <...>, o 2 p. numatyta, kad turi teisę reikalauti iš kitų buto ar kitų patalpų savininkų, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto savininkų teises ir teisėtus interesus. Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad buto ar kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Taigi įstatymų nuostatos reikalauja, kad bendrojo naudojimo objektas, šiuo atveju ginčo patalpa ir joje esanti įranga, atitiktų savo funkcinę paskirtį, būtų tinkamai prižiūrėta, ja būtų galima tinkamai naudotis ir nebūtu tuo pažeidžiamos bendrasavininkų teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas prašo grąžinti labai seną vonią, kuri net nebuvo prijungta prie vandentiekio ir nuotekų komunikacijų, tuo tarpu apeliantė buvo pastačiusi naują vonią ir kitą naują vonios įrangą (tai užfiksuota vietos apžiūros protokole (3 t., b. l. 87), nuotraukose (1 t., b. l. 173)). Patenkinus atsakovo A. V. reikalavimą ginčo patalpoje būtų sena vonia, unitazas ir vandens kranas, nuo kurio vanduo laša ant žemės, dėl ko pūva grindys, t. y. ginčo patalpa būtų grąžinta į pradinę antisanitarinę padėtį, kuri neatitiktų šių dienų vonios – tualeto funkcinės paskirties, kai tuo tarpu apeliantės įrengtos durys, pakeista ir papildomai pastatyta vonios įranga, kuri prijungta prie vandentiekio ir nuotekų komunikacijų, už kurią net neprašoma bendraturčių atlyginti, aiškiai pagerino ginčo patalpos funkcinę paskirtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės atliktas vonios remontas ne tik, kad nepažeidė bendraturčių teisių, bet aiškiai pagerino jų bendro naudojimo patalpos būklę, dėl ko tenkinti atsakovo reikalavimą ir atmesti apeliantės reikalavimą nebuvo jokio pagrindo. Jog apeliantės ginčo patalpoje atlikti darbai nėra savavalinė statyba, patvirtina Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (2 t., b. l. 96). Pažymėtina, kad sutikimo nebuvimas, šiuo atveju, galėtų tik įtakoti apeliantės galimybę išsiieškoti išlaidas susijusias su padarytais pagerinimais. Atsakovo A. V. veiksmai, išardant apeliantės sudėtą vonios įrangą, laikytini savavališkais ir neteisėtais, todėl jis įpareigotinas atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Net, jeigu būtų pripažinta, jog apeliantės veiksmai buvo neteisėti, tai nebūtų pašalinę atsakovo veiksmų neteisėtumo, nes šie veiksmai atlikti ne įstatymo nustatyta tvarka, o savavališkai, t. y. atsakovas pats nusprendė, jog apeliantė elgiasi savavališkai, kai, esant ginčui, tai galėjo padaryti tik teismas.

Apeliantės reikalavimas priteisti 1 844 Lt padarytai žalai atlyginti dėl išardytos vonios įrangos (atstatymo kaina) atmestinas, nes patenkinus jos reikalavimą atstatyti vonios įrangą ir atsakovui A. V. įvykdžius sprendimą, bus iš esmės kartu patenkintas ir šis reikalavimas. Patenkinus šį reikalavimą, apeliantė nepagrįstai praturtėtų, nes ir vonios įrangą būtų atstatyta į pradinę padėtį atsakovo sąskaitą, ir dar apeliantė gautų iš atsakovo 1 844 Lt.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė materialinės (CK 4.75 str., 4.82 str., 4.83 str.) ir procesinės teisės normas (CPK 178 str., 185 str.), nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), kuriais teismas privalo vadovautis, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas, patenkinant apeliantės reikalavimą, o atsakovo reikalavimą atmetant.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Tiek apeliantė (ieškovė), tiek atsakovas pareiškė po 3 reikalavimus, iš kurių teismas patenkino po vieną, o kitus atmetė. Abu patenkinti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek žyminio mokesčio, tiek išlaidos advokato pagalbai apmokėti tarp šalių neskirstytinos ir nepriteistinos, laikant jas vienodomis. Išlaidos valstybei priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti taip:

1) teismo sprendimą dalyje – įpareigoti ieškovę I. S. atstatyti bendro naudojimosi vonios - tualeto patalpas 1-7 (6,51 kv. m.), esančias (duomenys neskelbtini) , į pradinę šių patalpų padėtį, buvusią iki savavališkai atliktos rekonstrukcijos, t. y. užmūryti savavališkai iškirstą angą iš patalpos koridoriaus 1-5 11,08 kv. m į patalpą 1-7 ir sutvarkyti užmūrytos angos sienų apdailą bei sumontuoti buvusią vonią į pirminę padėtį – panaikinti ir šį atsakovo A. V. reikalavimą atmesti;

2) teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovės I. S. reikalavimas - įpareigoti atsakovą A. V. atstatyti bendro naudojimo vonios įrangą, tai yra vonią, klozetą, praustuvą, dušą, boilerį, vandens skaitiklį, duris bei naudotis pagal funkcinę paskirtį vonios kambariu ir išvardintais joje esančiais įrengimais – panaikinti ir šį reikalavimą patenkinti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) po 78,30 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus, 30 ct), išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir po 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų), už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui A. S. , valstybei.