Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. A., išnagrinėjęs J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad ji galimai 2012 m. rugpjūčio 4 d., apie 17.00 val., kelių policijos valdyboje, esančioje Chemijos g. 4b, Kaune, melagingai pateikė parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, pranešdama, kad Z. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį, nors buvo priešingai.

J. Š. kaltės nepripažino ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad, kai į jos automobilį atsitrenkė, ji stovėjo. Mano, kad tikrai buvo stabtelėjusi.

Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pateiktą tarnybinį surašė teisingai. Įvykio vietoje subraižė schemą.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo surašytas protokolas kitai moteriai. Gavus vaizdo įrašus, buvo iškelta byla Š..

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, kai mama norėjo išvažinėti iš automobilių stovėjimo aikštelės, kuri buvo prie parduotuvės, pasigirdo garsas ,,bum“. Sakė mamai, kad į tave atsitrenkė. Tada mama išlipo. Ji pati nelipo. Matė baltą ,,Reno“ automobilį, kuris greitai nuvažiavo. Susidūrimo metu mama stovėjo, nevažiavo. Iškvietė policiją. Liepė važiuoti į komisariatą. Reagavo į atsitrenkimą, ką sakė neatsimena.

Liudytojas B. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apsipirkę parduotuvėje ,,Iki“ sėdo į savo automobilį. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, sesė priekyje. Išgirdo garsą ,,bum“, nes į juos atsitrenkė kita mašina. Pamatė baltą ,,Reno“ automobilį. Kai atsitrenkė jie pavažiavo atgal, nes norėjo pažiūrėti numerius, o ta mašina nuvažiavo. Paskui kvietė policiją. Atvažiavusi policija liepė važiuoti į policijos komisariatą.

Teismo posėdžio metu teismas išanalizavo byloje surinktus įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 1), Z. S. prašymą (b.l. 2), Z. S. paaiškinimą dėl eismo įvykio (b.l. 5), 2012-08-31 nutarimą (b.l. 10), 2012-09-17 raštą (b.l. 11), pažymą apie asmens baustumą (b.l. 12), kitą medžiagą.

Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnis „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų, t. y. privaloma nustatyti ir įrodyti tyčią. Šiuo atveju iš bylos matyti, kad administracinis kaltinimas asmeniui paremtas medžiaga, kuriai paneigti atsakomybėn patrauktas asmuo teikė priešingus paaiškinimus, ir, kuriuos išanalizavęs visos bylos kontekste, teismas, vadovaudamasis principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog J. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje numatytus pažeidimus.

Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnio dispoziciją, darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens pareiškimas yra melagingas ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkantį pareiškimą. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad teikia tikrai tikrovės neatitinkantį pareiškimą, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog J. Š. tyčia teikė tikrovės neatitinkantį paaiškinimą. Kaip matyti iš byloje esančių A. Š. ir B. Š. paaiškinimų, 2012 m. rugpjūčio 4 d. autoįvykis įvyko. Tai patvirtinama ir Z. S. prašymu (b. l. 2), beje, pasišalinusios iš įvykio vietos. Jeigu Z. S. nebūtų pasišalinusi iš įvykio vietos, pareigūnai įvykio vietoje būtų išsiaiškinę visas aplinkybes bei būtų nustatę, kas kaltas dėl autoįvykio. Iš šių aptartų duomenų matyti, jog J. Š. mano ir manė, kad dėl 2012 m. rugpjūčio 4 d. autoįvykio kalta Z. S.. Todėl negalima daryti išvados, jog 2012 m. rugpjūčio 4 d. duodama paaiškinimą J. Š. suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančią informaciją. Priešingai, bylos duomenys rodo, jog J. Š. manė realiai egzistuojant nurodytas aplinkybes. Todėl spręstina, kad jos veikoje neįrodytas pažeidimo subjektyviosios pusės elementas – tyčia, tuo pačiu nėra įrodyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl byla dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 292 str. 2d., 293 str. str.

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-6651-825/2012 nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.