Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2021-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. T-502-830/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-24
Bylos Nr.
T-502-830/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. T-502-830/2021
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-19-2003Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15; 2.5.16 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 24 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato teikimą dėl daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-19-2003,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-19-2003, V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalyje (1961 m. BK). Nuosprendis įsiteisėjęs.

Panevėžio apylinkės teisme 2021 m. gegužės 7 d., gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato teikimas, kuriame nurodoma, kad Panevėžio apskrities VPK gautas 2003 m. vasario 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-19-2003 (IT Nr. 76-1-00507-01), kurioje nuteistas V. N., gimęs (duomenys neskelbtini). Šiame nuosprendyje nepriimtas sprendimas dėl kai kurių daiktinių įrodymų. Pagal Panevėžio apskrities VPK turimą duomenų bazę matyti, kad daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje yra saugomas V. G. švarkas, paimtas šioje baudžiamojoje byloje ir dėl kurio nuosprendyje nepasisakyta.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų. Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl daiktinių įrodymų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas 2003 m. vasario 21 d. nuosprendyje nepasisakė ir neišsprendė daiktinių įrodymų – V. G. švarko, klausimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad daiktas – nukentėjusiojo V. G. švarkas nuo 2003 metų saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 21 d. nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip aštuoniolika metų, o dėl teikime nurodyto daikto, tai yra nukentėjusiojo V. G. švarko, niekas į policiją ar teismą nesikreipė, akivaizdu, kad per tokį ilgą laiko tarpą daiktas (švarkas) šiuo metu yra praradęs vertę ir yra menkavertis, todėl šis daiktas sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361 straipsnio 1, 2 dalimis, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo V. G. švarką (baudžiamoji byla Nr.1-88-19-2003), saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikinti.

Nutarties vykdymą pavesti Panevėžio apskrities VPK.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas