- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-1048-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01724-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- UAB „Skaginta“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Skaginta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4838-285/2013, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Sveikatingumo projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Skaginta“ 84 000 Lt baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Sveikatingumo projektai“ ieškinio įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „Skaginta“ priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias bankuose ir kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis bendrai 84 000 Lt sumai. Teismas nurodė, jog ieškovės turtinis reikalavimas yra didelis ir tai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šios aplinkybės ir ieškovės argumentai, kad atsakovė nevykdo piniginės prievolės ir nereaguoja į ieškovės raginimus, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Skaginta“ atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodoma, jog vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėjo įvertinti reikalavimo sumą ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgdamas į konkrečias atsakovės galimybes. Atsakovei ieškinio reikalavimas nėra didelis. Taip pat pažymima, kad teismas nesvarstė galimybės pareikalauti, kad ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Sveikatingumo projektai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, jog pateikė teismui duomenis, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, t.y. atsakovė yra skolinga Sodrai, nekilnojamojo turto neturi, įregistruotas tik 1 automobilis, įstatinis kapitalas sudaro tik 10 000 Lt, apyvarta svyruoja nuo 100 000 Lt iki 500 000 Lt per metus, atsakovės įmonėje dirba tik 4 darbuotojai, atsakovei yra inicijuojama bankroto byla. Be to, apeliantė prie atskirojo skundo nepridėjo jokių jos finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl galimų nuostolių dėl atsakovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo tikimybės, atsakovė nereikalavo, jog teismas tokių priemonių imtųsi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame (atskirajame) skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamoje byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl 84 000 Lt sumos priteisimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio dydžio suma laikytina pakankamai didele. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantė teisingai nurodo, kad ieškinio suma yra vertinamasis kriterijus, jo įtaka vertintina kartu su atsakovės, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės turtine padėtimi, finansiniais pajėgumais, tačiau pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie savo gerą turtinę padėtį, leidžiančią neabejoti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumu (CPK 178 str.). Priešingai, kaip matyti iš vieningos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovės kreditorė UAB „Rekovera“ inicijavo bankroto procedūros taikymą atsakovei UAB „Skaginta“. Tai patvirtina, jog atsakovė šiuo metu neatsiskaito ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais.
Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog teismas nesvarstė galimybės pareikalauti, kad ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pažymėtina, jog CPK 146 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tik šalies prašymu. Pažymėtina, jog nagrinėjama byla yra dispozityvi, teismas šioje byloje nėra saistomas pareigos imtis aktyvių veiksmų, todėl toks atsakovės prašymas galėjo būti svarstomas tik pačiai atsakovei kreipusis į teismą dėl tokių priemonių taikymo.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.