Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atsakovui T. B. dėl įmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 4 d. pranešime Atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Apskaičiuojant advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13 Eur (Taisyklių 2 punktas). Todėl advokatei buvo išmokėtas 212,99 Eur (16,33 val. x 13 Eur + 0,70 Eur (kvitas už kopijų darymą)) užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui. Atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 proc. nuo 212,99 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 106,50 Eur.

Tarnyba raštu informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį bei paprašė nurodytą sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamųjų sąskaitų. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip deklaruotos ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnyba pakartotinai pranešimu informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas – 106,50 Eur. Atsakovas iki 2023 m. kovo 23 d. nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 106,50 Eur.

Atsakovui pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu. Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 2,31 Eur: 1,14 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,17 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2023 m. liepos 23 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisingas teisminio proceso numeris (duomenys neskelbtini)).

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jis priskirtinas antrajam turto ir pajamų lygiui ir nusprendė suteikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2018 m. spalio 4 d. pranešimu atsakovas raštu nurodė, kad sutinka apmokėti likusią dalį, t. y. 50 proc., išlaidų.

Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė Aušra Saulėnienė, kuri pateikė ataskaitą apie atsakovui skirtą laiką – 16 val. 20 min.

Atsakovas Tarnybos 2020 m. balandžio 17 d. ir 2020 m. liepos 7 d. raštais buvo informuotas, kad išlaidos advokato pagalbai sudaro 212,99 Eur, iš kurių atsakovas privalo sumokėti 106,50 Eur.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šią sumą sumokėjęs, teisme taip pat negauta įrodymais pagrįstų prieštaravimų dėl Tarnybos priimtų sprendimų ar skaičiavimų teisingumo ir (ar) pagrįstumo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymo) 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2-18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2018 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta apmokėti 50 proc. atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra galiojantis, atsakovas jo neskundė.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.

Vadovaujantis Rekomendacijų 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Taisyklėmis, tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokatės pateiktais dokumentais, kurie pagrindžia laiką (16 val. 20 min.), skirtą teikiant teisinę pagalbą atsakovui. Šių aplinkybių ir Tarnybos apskaičiuotos 212,99 Eur sumos atsakovas neginčijo. Nors atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Tarnyba teisinės pagalbos jam faktiškai nesuteikė, tačiau jis nepateikė teismui jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, taip pat jis nedalyvavo teismo posėdyje, kuris vyko 2024 m. balandžio 30 d., nors apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (teismo šaukimas įteiktas atsakovui asmeniškai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo mokėtina 50 proc. suma, sudaranti 106,50 Eur, priteisiama pareiškėjai iš atsakovo.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 2,31 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Vertinant iš atsakovo prašomų priteisti išlaidų pobūdį, jų dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Be to, prašymas priteisti šias išlaidas nėra pakankamai pagrįstas, nes Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo). Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dėl 2,31 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybės naudai 106,50 Eur (vieną šimtą šešis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Likusią prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.