Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, registruota darbo biržoje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. vasario mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, namuose esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš mažamečius G. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. tyčia paimdamas G. V. už kojos ir mesdamas į lovą, dėl ko jis atsitrenkė galva į lovos atkaltę, suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į pilvo sritį, suduodamas keturis smūgius vytele per kojas, suduodamas tris smūgius diržu per kojas bei kojos keliu prispausdamas prie žemės ir ranką uždėdamas ant galvos, tyčia mediniu pagaliu suduodamas A. K. vieną smūgį į nugaros sritį, taip sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą.

Šia savo veika V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straispnio 3 dalyje

V. V. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. vasario mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, namuose esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą prieš savo mažamečius vaikus G. V., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. tyčia suduodama diržu ir vytele nenustatytą kiekį smūgių G. V. bei tyčia ranka suduodama nenustatytą kiekį smūgių per užpakalį A. K. ir L. K., taip nukentėjusiesiems sukėlė fizinį skausmą.

Šia savo veika V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kad V. K. ir V. V. padarė šias veikas, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: V. K. dalinis prisipažinimas, o būtent apklaustas kaip įtariamasis (62-63, 66 b. l.) jis savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad su V. V. jis gyvena apie devynis metus. Pradžioje su V. sutarė gerai, pykčių kildavo kaip ir visiems. Su G. V.sutarė gerai, rūpinosi ir auklėjo kaip savo vaiką yra kartą vytele sudavęs G. V. per kojas, dėl ko nepamena. Dėl to labai gailisi. Daugiau prieš G., A. ir L. nėra pakėlęs rankos. Vaikams užtekdavo griežtesnio žodžio ir jie klausydavo. Teigia, kad namuose būdavo retai, nes daug dirbdavo, pjaudavo miškus visoje Lietuvoje. Namuose nebūdavo apie porą savaičių ir grįždavo namo porai dienų pailsėti. Namuose pastoviai su vaikais būdavo tik V. Nėra matęs, kad V. būtų mušusi vaikus, jokių mėlynių nematė. Prieš trejus metus jis pradėjo važinėti į užsienį, išvažiuodavo ir grįždavo tik kas pusę metų. Kai išvažiavo į užsienį dirbti, V. pradėjo gerti. Tai girdėdavo iš aplinkinių; V. V. dalinis prisipažinimas, o būtent apklausta kaip įtariamoji (43-44, 47 b. l.) ji savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad vaikus iš jos paėmė socialiniai darbuotojai, kadangi buvo neblaivi. Savo vaikų mušusi nėra, juos sudrausmina žodžiu. Taip pat nėra mačiusi, kad V. būtų mušęs vaikus. V. K.apie tris metus važinėjosi į užsienį, jo dažnai nebūna namuose. Į namus grįždavo kas pusę metų. Visi vaikai labai laukdavo grįžtančio V., kiekvieną vakarą skambindavo ir šnekėdavo su juo. Vaikai nėra pasakę, kad bijotų V., ar būtų prieš juos smurtavęs. Papildomai apklausta pripažino, kad vieną kartą sudavė ranką G. V. per užpakalį, dėl to gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų V. K. ir V. V. dalinio prisipažinimo, jų kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: nepilnamečio nukentėjusiojo G. V. parodymai, iš kurių matyti, kad jam gyvenant su mama ir V. K., kai jie susipykdavo, mama jį mušdavo diržu ar vytele. Mušė nuo penkerių metų. Sesei A. mama tampė už plaukų. Nurodo, kad V. K. jį paėmė už kojų ir metė į lovą. Jis susitrenkė galvą, o V. K.dar jam trenkė kumščiu į pilvą. V. K. yra jį mušęs vytele ne vieną kartą. Jam nuo to skaudėjo. Mama jį mušdavo tik kai būdavo girta (15-16 b. l.); nepilnametės nukentėjusiosios A. K. parodymai, iš kurių matyti, kad mamytė kartais ją skriaudžia. Ji sudavė ranka per užpakalį. Tėtis (V. K.) jai sudavė per nugarą mediniu pagaliu, jai skaudėjo. Jis taip pat mušė G. Mama taip pat mušė L. ranka, jis verkė. Kodėl ją mama mušė nežino. (21 b. l.); nepilnamečio nukentėjusiojo L. K. parodymai, iš kurių matyti, kad tėvai jį yra skriaudę, sako, kad nenori, kad skriaustų. Kaip mušė nesako, sako, kad jį mušė mama (25 b. l.); Telšių rajono savivaldybės administracijos VTAS informacija, iš kurios matyti, kad 2017 metų vasario mėnesį iš V. V. ir V. K. šeimos buvo paimti trys mažamečiai vaikai, nes V. V. rasta namuose neblaivi. V. V. nuolat nevykdė įpareigojimų, pažeidinėjo vaikų teises į saugų ir pilnavertį gyvenimą. Pokalbių su vaikais metu paaiškėjo, kad prieš juos buvo naudojamas fizinis smurtas (7-8 b. l.).

LR BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. LR BK 140 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko prieš mažametį asmenį. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, LR BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. K. panaudojo fizinį smurtą prieš mažamečius G. V. ir A. K., taip sukeldamas nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Jo nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji V. V. panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažamečius vaikus: G. V., L. K. ir A. K., taip sukeldama nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Jos nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.). Kaltinamasis V. K. baustas administracine tvarka (54 b. l.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei stadiją, kaltininko asmenybę. Jo padaryta nusikalstama veika (LR BK 140 str. 3 d.), priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veikiant tyčia (LR BK 15 str.). Kaltinamasis yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi sutinka, todėl teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes ir įvertinęs LR BK 54-65 straipsniuose nustatytas bausmės skyrimo taisykles, mano, kad jam skirtina bauda. Kaltinamasis nurodo, kad jis sutinka, kad būtų byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi, tik prašo skirti mažesnę baudą. Todėl teismas sutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir skiria būtent prokurorės pasiūlytą bausmę.

Kaltinamosios V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.). Kaltinamoji V. V. bausta administracine tvarka (36-37 b. l.).

Skirdamas bausmę, kaltinamajai V. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei stadiją, kaltininko asmenybę. Jos padaryta nusikalstama veika (LR BK 140 str. 3 d.), priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veikiant tyčia (LR BK 15 str.). Kaltinamoji nedirba, registruota darbo biržoje, neteista, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi sutinka, todėl teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes ir įvertinęs LR BK 54-65 straipsniuose nustatytas bausmės skyrimo taisykles, mano, kad jai skirtina bauda. Kaltinamoji nurodo, kad ji sutinka, kad būtų byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi, tik prašo skirti mažesnę baudą. Todėl teismas sutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir skiria būtent prokurorės pasiūlytą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (48-49 b. l.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (67-68 b. l.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą, tačiau jų nėra, todėl šis klausimas nespręstinas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Nors kaltinamieji prašo sumažinti jiems paskirtas bausmes, tačiau teismas negali pritaikyti LR BK 64¹ str. nuostatų, nes kaltinamieji neprisipažįsta esą kalti (LR BK 64¹ str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 93-94, 420, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę - 5 minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 euro centų) baudą.

Kaltinamasis V. K. privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

Pripažinti V. V. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai bausmę - 5 minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 euro centų) baudą.

Kaltinamoji V. V. privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti Šiaulių apygardos Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti Šiaulių apygardos Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamamieji V. V. ir V. K. nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamiesiems išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.