Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį A. B. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teisme gautas A. I. privataus kaltinimo skundas, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą ir įvertinti, ar A. B. veikoje nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos veikos požymių. Pareiškėjos teigimu, A. B. 2010 m. lapkričio 4 d. vakare, apie 18.40 val. - 20.00 val., Kauno prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ mašinų stovėjimo aikštelėje seksualiai prievartavo mažametį sūnų V. B..Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, nurodant, kad A. I. neturi teisės inicijuoti privataus kaltinimo bylos proceso, nes jos privataus kaltinimo skunde aprašyta galimai padaryta A. B. nusikalstama veika nėra priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai. Nurodyta veikos kvalifikacija pagal BK 154 straipsnio 1 dalį yra akivaizdžiai neteisinga ir negali būti įvardijama šmeižimu. Pareiškėjai dėl galimo mažamečio seksualinio prievartavimo nurodyta kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, klausimo sprendimui dėl valstybinio kaltinimo proceso pradėjimo.Skunde aukštesnės instancijos teismui A. I. prašo panaikinti 2017 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir pradėti A. B. dėl šmeižto ikiteisminį tyrimą privataus kaltinimo tvarka, perduodant dalį klausimo dėl mažamečio V. B. patiriamo seksualinio prievartavimo sprendimui valstybiniam kaltinimui ir skubiai atskiriant mažametį nuo jį sužalojusio A. B. bei perduodant mamai. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teisėjas Darius Kantaravičius 2016 m. yra priėmęs nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19755-896/2016 ir nenorėjo matyti jokių pateiktų smurto įrodymų, mažamečiui V. B. dėl teismo abejingumo padaryta didelė žala. Per pastaruosius metus mažametis vaikas A. B. buvo susargdintas dvidešimt kartų, sužalotos V. svajonės, sustabdyta fizinė ir emocinė raida, iš vaiko atimtas brangiausias žmogus – mylima mama. Skunde teigiama, kad A. B. įsigijo mažametį vaiką per ryšius ir pažintis, kadangi jis yra dirbęs kartu su buvusiu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju V. B. ir gali būti pastarojo giminė. A. B. po 2010 m. lapkričio 4 d. nesustojo prievartauti V. B. ir jo kankinti. Be to, A. B. sistemingai šmeižia pareiškėją ir mažametį V. B., grasina susidorojimu, trukdo pareiškėjai ginti sūnaus interesus. A. B. serga paveldėta psichikos liga ir daro žalą tiek jai, tiek jos vaikui. A. B. sūnų vadina autistu, mazgote, meluoja šiam, kad jo mamos teisės yra apribotos. Pareiškėja prideda A. B. melagingą pranešimą, kurio pagrindu prieš ją ir jos mažametį sūnų vykdomas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas nuo 2010 m. Kadangi apylinkės teismas nustatė smurto faktą, todėl prašoma perduoti jos pareiškimą prokuratūrai, kad būtų pradėtas valstybinis kaltinimas.A. I. skundas atmetamas.Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, įvertinęs A. I. skundo motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą A. B. atžvilgiu, nepažeidė įstatymo reikalavimų, nutartyje nurodyti motyvai, kodėl baudžiamasis procesas nepradedamas, yra pagrįsti. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis.Nukentėjusio asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, nes skunde formuojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi žinoti, kuo tiksliai jis yra kaltinamas. Skunde turi būti nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Tokie skundui keliami reikalavimai nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, taipogi tiksliai nustatyta skunde nurodytiems asmenims inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju pareiškėja konkrečiai įvardija baudžiamojo įstatymo straipsnį bei jo dalį, pagal kurią, jos nuomone, baudžiamąja tvarka turėtų atsakyti jos vaiko tėvas A. B..Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnyje išvardintos nusikalstamos veikos, dėl kurių gali būti pradedamas procesas privataus kaltinimo tvarka. Į išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą nusikaltimai, numatyti BK XXI skyriuje (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvai ir neliečiamumui), neįtraukti, todėl privataus kaltinimo procesas šioje dalyje negalimas, ką pagrįstai išaiškino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. A. I., manydama, kad jos vaikas galėjo būti seksualiai išnaudotas, privalo pati kreiptis dėl šios aplinkybės į ikiteisminio tyrimo įstaigą, pateikdama turimus duomenis, įrodančius seksualinės prievartos faktą. Teismas nagrinėja skundą pagal baudžiamojo proceso įstatyme numatytus reikalavimus ir pateikto skundo neskaido į dalis, t. y. dalies, kurią gali išnagrinėti pats, ir dalies, kurią galėtų nagrinėti kita įgaliota institucija.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. I. 2016 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažinta kalta dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, ką patvirtino savo parašu, t. y. ji melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad jos buvęs sutuoktinis A. B. nuo 2009 metų rudens tvirkina mažametį sūnų V. B. ir prieš šį naudoja fizinį smurtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 5 d. ir nėra revizuojamas, todėl A. B. galimai seksualinio pobūdžio veika mažamečio V. B. atžvilgiu pakartotinai nebeanalizuojama.Šmeižimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Aukštesniajam teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodo, kad A. B. sūnų vadina autistu, mazgote, meluoja šiam, kad jo mamos teisės yra apribotos. Dėl to tiek jai, tiek vaikui daroma didelė žala. Tačiau A. I. nenurodo, kam konkrečiai šios melagingos, jos bei vaiko reputaciją niekinančios žinios buvo paskelbtos, kada tai buvo padaryta, kaip tai atsiliepė jos ar vaiko savijautai, sveikatai ir pan. Apygardos teismas daro išvadą, kad skunde pateikta informacija yra visiškai nekonkreti, tai abstraktaus pobūdžio teiginiai bei samprotavimai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėja taip pat pažymi, kad A. B. grasina su ja susidoroti, tačiau kaip pasireiškia šie grasinimai (pvz., siunčiami grasinančio pobūdžio laiškai, SMS žinutės, ji persekiojama ir pan.) skundo turinyje neatsispindi. Pareiškėjos surašyto skundo tekstas yra emocionalaus pobūdžio, paremtas subjektyvios nuomonės reiškimu, iš esmės pykčio, nuoskaudų išsakymu, todėl negali būti vertinamas kaip objektyvus duomuo. Kai nesutaria ar skiriasi santuokoje kurį laiką pragyvenę žmonės, turintys bendrų vaikų, vyksta pastarųjų priežiūros ir bendravimo su tėvais nustatymas, todėl sutuoktinių (šiuo atveju jau buvusių sutuoktinių) santykiai būna itin įtempti, tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pateiktame skunde atsispindi tik pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio konfliktiniai santykiai, tačiau ne šmeižimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėtis. Jokio A. B. veikos pavojingumo apygardos teismas nenustatė. Pažymėtina, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Šiuo atveju aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos baudžiamosios teisės aspektu. Proceso pradėjimas vien pagal pareiškėjos asmeninį pageidavimą, nesant tam įstatyminio pagrindo, reikštų nepagrįstą žmogiškųjų bei materialiųjų resursų eikvojimą bei kaltinamo asmens dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo vykdymo teisių pažeidimą.Remiantis išdėstytu, apylinkės teismas padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, pateikto skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti motyvuotos Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties, todėl ji paliekama galioti, o A. I. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.