Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-11-20 · Byla Nr. 1N-61/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-20
Bylos Nr.
1N-61/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Kategorijos
  • 2.2.4.3.2.3.2.1.3.2.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1N-61/2008Procesinio sprendimo kategorija:2.2.4.3.2.3.2.1.3.2.12.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 20 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Rasos Verdnikovienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamąją bylą, kurioje L. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,, Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, D. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, Ž. C. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, V. Z. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, G. C. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį, S. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį.

2008 m. birželio 16 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Kauno apygardos teismui ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad teisminio jos nagrinėjimo metu tiriant įrodymus paaiškėjo svarbios aplinkybės, trukdančios išsamiai bei objektyviai ją išnagrinėti, o kaltinamasis aktas surašytas iš esmės neatitinkant Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 2, 3, 4 punktuose nustatyta prokuroro pareigą kaltinamajame akte nurodyti įtariamąjį, o jeigu inkriminuojamas nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, kaltinamajame akte turi būti nurodyti visi bendrininkai, jų rūšis, bendrininkavimo forma, taip pat nurodyti nusikalstamas veikas, jų padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius, nukentėjusiuosius, kitas svarbias aplinkybes bei pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog nukentėjusysis T. Z. nuosekliai parodė, jog 2007 m. liepos 24 naktį prieš jį, be kitų asmenų, buvusių su kaukėmis, nusikaltimą įvykdė ir G. C. , buvęs be kaukės, kuris nebuvo ir nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl šio nusikaltimo.

Nukentėjusysis T. Z. parodė, kad įtaria ir E. M. bendrininkavus 2007 m. liepos 24 naktį, kaip ir nukentėjusysis G. E. irgi įtaria, kad E. M. dalyvavo taip pat 2007 m. liepos 10 d. bendrininkų grupėje darant nusikaltimą prieš jį.

Be to, 2007 m. rugpjūčio mėn. įvykdytas nusikaltimas inkriminuojamas kaltinamajam S. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimo turint tikslą platinti yra galimai nepagrįstai susiaurintas, netiriant bei neinkriminuojant šio nusikaltimo ir E. M. , kuris pats ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs, jog 2007 m. vasarą net keliskart iš S. D. motinos jis paimdavo paketus bei nuveždavo į Marijampolę ir perduodavo moteriai, kuri sumokėdavo apie 300 litų. Šiuos pinigus jis perduodavęs S. D. . S. D. parodžiusi, jog 2007 m. vasarą keletą paketų yra perdavusi atvykusiam pas ją į namus nepažįstamam vaikinui. Baudžiamojoje byloje užfiksuota, kad S. D. atpažino E. M. , kuris pats pripažino atitinkamas aplinkybes. Taip pat yra nurodytos E. M. ir S. D. tarpusavio pokalbių išklotinės dėl galimai labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimo turint tikslą platinti ir galimai veikiant bendrininkų grupėje.

Nukentėjusysis R. D. parodė, kad būtent V. Z. 2006 m. jį nuvežė pasigaminti pasą ar asmens tapatybės kortelę, paskui pagamintą asmens dokumentą prieš jo valią V. Z. iškart paėmęs naudojosi savo nuožiūra, netgi negrąžino iki šiol. Tai rodo, kad galimai neinkriminuotas nusikaltimas dėl asmens dokumento pagrobimo, neteisėto naudojimosi, paslėpimo ar sunaikinimo.

Be to, nukentėjusysis J. E. parodė, jog įtaria Ž. C. , kad šis 2007 m. vasarą pagrobė namų kieme stovėjusį sunkvežimį kartu su jame buvusiais dokumentais, tačiau nėra duomenų ar dėl šio nusikaltimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nukentėjusysis paaiškino, kad buvo atsisakyta priimti pareiškimą. Tai pažymi, kad galimai neinkriminuotas nusikaltimas dėl transporto priemonės bei dokumentų pagrobimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gauti bei prie baudžiamosios bylos prijungti telefoniniai pokalbiai tarp įtariamųjų ir kitų asmenų, tačiau dėl nenurodytų priežasčių šie pokalbiai nebuvo pateikti išklausyti įtariamiesiems, kurie teisiamajame posėdyje išsakė prieštaravimus pokalbių išklotinių turiniui, jie paaiškino norėję išklausyti pokalbius ikiteisminio tyrimo metu, bet jiems tokia teisė nebuvo suteikta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje būtina atlikti akistatas sprendžiant prieštaravimus tarp pačių įtariamųjų parodymų bei jų parodymų prieštaravimus nukentėjusiųjų parodymams, būtina apklausti liudytojus dėl kitų įtariamųjų dalyvavimo bendrininkaujant tirtuose nusikaltimuose, taip pat būtina atlikti daug kitų didelės apimties procesinių veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nurodytos aplinkybės bei Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimai, kurių teisme ištaisyti negalima, trukdo bylą nagrinėti, o jos išskirti negalima.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį, kuria byla Nr. 1-161-508/08 buvo perduota prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą.

Prokurorė skunde nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvai yra nepagrįsti, todėl nutartis turi būti panaikinta, o baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismo posėdyje.

Prokurorė skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu asmenys 2007 m. liepos 24 d. naktį įvykdę T. Z. turto plėšimą bei nedidelės vertės svetimo turto vagystę, nežiūrint visų priimtų priemonių, nustatyti nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu operatyvinių priemonių pagalba nebuvo gauta jokių duomenų, kad darant šį nusikaltimą būtų dalyvavęs G. C. bei kad jis būtų palaikęs ryšius su S. D. ir E. M. . Esant šioms aplinkybėms, T. Z. turto plėšimas bei nedidelės vertės svetimo turto vagystė visiškai pagrįstai buvo atskirti į atskirą tyrimą. Apklaustas nukentėjusiuoju nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme T. Z. pareiškė, kad mano, jog kaltinamąjį G. C. pagal kūno sudėjimą ir plaukų spalvą jis atpažino, kaip galimai dalyvavusį jo turto plėšime asmenį. Tačiau tai nėra pagrindas bylą grąžinti prokurorui tyrimui papildyti, nes nukentėjusiojo T. Z. nurodytas aplinkybes galima patikrinti atskirtame dėl jo turto plėšimo bei nedidelės vertės svetimo turto vagystės ikiteisminiame tyrime Nr. 36-1-00115-08. Dėl to, kaip ir dėl kitų teismo nutartyje nurodytų nusikalstamų veikų kaltinimą palaikiusi prokurorė raštu 2008-10-23 kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą persiųsdama 2008-10-10 Kauno apygardos teismo teisėjo nutartį pranešti prokurorui apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Prokurorė nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodytos aplinkybės dėl S. D. pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį buvo žinomos ir ikiteisminio tyrimo metu. E. M. 2007 m. vasarą net keliskart iš S. D. motinos paimdavo paketus bei nuveždavo į Marijampolę ir perduodavo moteriai, kuri sumokėdavo apie 300 litų, šiuos pinigus jis perduodavęs S. D. . S. D. parodė, jog 2007 m. vasarą keletą paketų yra padavusi atvykusiam pas ją į namus nepažįstamam vaikinui. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kas buvo perduodamuose paketuose, nes kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojas L. M. , jis žmonos - R. M. prašydavo paimti iš draugo, t.y. E. M. , telefonus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta jokių duomenų, kad E. M. kokiu nors būdu būtų susijęs su kaltinamojo S. D. motinos namuose rastomis S. D. priklausančiomis narkotinėmis medžiagomis, todėl teismo motyvas, kad šis nusikalstamos veikos epizodas neinkriminuotas E. M. , yra visiškai nepagrįstas. Liudytoja R. M. taip pat parodė, kad ji paimdavo tik paketus, tačiau kas juose buvo, - ji nežino. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas E. M. apklaustas nebuvo, todėl esant šioms aplinkybėms, nenustačius kokios narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo E. M. paimamuose ir perduodamuose paketuose ir ar tai tikrai buvo narkotinės ar psichotropinės medžiagos, nenustačius jų kiekio, nes nei vienas iš asmenų, kurie paimdavo ar perduodavo paketus, nebuvo sulaikyti įvykio vietoje, nebuvo paimti paketai su galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nebuvo nustatyti šių narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai, dėl ko nebuvo jokio teisinio pagrindo , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 187 straipsnio reikalavimais, įteikti E. M. pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str., padarymo.

Prokurorė taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kad R. D. priklausantį asmens dokumentą pagrobė V. Z. , nes R. D. nesikreipė į policijos pareigūnus dėl asmens dokumento vagystės, apie tai nepasakojo ir tėvams, o be to, tyrimo metu nustatyta, kad R. D. pats, savo noru asmens dokumentą davė naudotis V. Z. , nes kartu su juo norėjo „plauti pinigus“. Bylos teisminio nagrinėjimo metu apie šias aplinkybes neapklaustas kaltinamasis V. Z. , kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodo visai kitas R. D. asmens dokumento naudojimo aplinkybes, todėl esant šioms aplinkybėms, tai nėra pagrindas bylą grąžinti prokurorui. Be to, nustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio požymius, teismas apie tai gali, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 257 straipsniu, pranešti prokurorui dėl galimai padaryto nusikaltimo ir tyrimas dėl tokios veikos gali būti atliktas negrąžinant bylos tyrimui papildyti.

Prokurorė teigia, jog nukentėjusiojo J. E. parodymai apie tai, kad jis įtaria Ž. C. 2007 m. vasarą pagrobus jo namų kieme stovėjusį sunkvežimį kartu su jame buvusiais dokumentais, nėra pagrindas bylą grąžinti prokurorui, nes šios aplinkybės paaiškėjo tik bylos teisminio nagrinėjimo metu, o ir kaip nurodė pats nukentėjusysis J. E. , jis raštu nesikreipė į Kalvarijos policijos komisariatą bei kitas teisėsaugos institucijas, pranešdamas apie galimai įvykdytą automobilio ir dokumentų vagystę. Šios veikos tyrimas gali būti atliekamas negrąžinant minėtos bylos tyrimui papildyti.

Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti bei prie baudžiamosios bylos prijungti telefoniniai pokalbiai tarp įtariamųjų asmenų nebuvo pateikti išklausyti įtariamiesiems bei kad nukentėjusiajam R. D. , įvertinus jo sveikatos būklę bei minimalias pajamas, neužtikrinta kvalifikuota Valstybės garantuojama teisinė pagalba, paskiriant jam atstovą, taip pat nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui, nes šios aplinkybės gali būti realizuotos ir bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Teismo nurodomi tariami kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad teismo nurodyti tariami kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu.

Prokurorės teigimu, kaltinamojo akto turinys iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimus, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, nes teismas padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.

Apeliacinio teismo posėdyje prokurorė prašo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės skundą patenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Rasos Verdnikovienės skundas patenkinamas. Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis naikinama kaip nepagrįsta, o byla perduodama nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal galiojančiame Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepcija kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal Lietuvos Respublikos BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei bylos nagrinėjimo teisme dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl kaltinamojo akto turinio, kadangi kaltinamajame akte, pateiktame pirmosios instancijos teismui yra Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys. Iš kaltinamojo akto turinio taip pat matyti ir valstybinio kaltintojo užimama procesinė pozicija. Pirmosios instancijos teismo nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas, išplečiant kaltinamųjų ar jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ratą, padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio, nustatančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, 1 dalyje nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš baudžiamojoje byloje esančios Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarties matyti, kad baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl tų pačių asmenų ir tų pačių jiems pareikštų kaltinimų kaip nurodyta su baudžiamąja byla teismui perduotame kaltinamajame akte. Baudžiamojoje byloje nėra Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka pareikšto prašymo pakeisti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų esmines aplinkybes ir jų kvalifikavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, nustatė nusikalstamos veikos požymius ir asmenis, galimai padariusius nusikalstamas veikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 257 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo veiksmus, kai paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką ar kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taigi, nusikalstamos veikos požymių ar asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymas, negali būti pagrindu pripažinti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Skundžiamoje nutartyje kaip kliūtys bylos nagrinėjimui nurodomi prieštaravimai kaltinamųjų parodymuose, kaltinamųjų nesusipažinimas su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, būtinumas atlikti įtariamųjų ir nukentėjusiųjų akistatas, liudytojų apklausas ir kitus procesinius veiksmus. Tačiau Lietuvos Respublikos BPK įtvirtinta pakankamai procesinių priemonių ir būdų šioms kliūtims pašalinti tiriant įrodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 276, 287 straipsniai), todėl minėtos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės taip pat nelaikytinos pagrindu pripažinti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų. Lietuvos Respublikos BPK 287 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo teisę atlikti bet kokį proceso veiksmą, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Minėtame straipsnyje taip pat nurodyta, kad jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vadovaudamasis šiomis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis skundžiamoje nutartyje nurodyti būtini atlikti procesiniai veiksmai, kurių neatlikimas kliudo pirmosios instancijos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti atlikti neperduodant baudžiamosios bylos prokurorui.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad surašytas Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir bylą perdavė prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 219 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės skundą patenkinti.

Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjasAlbinas Bielskis