Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2018-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-907-762/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-23
Bylos Nr.
1-907-762/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10767-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-907-762/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10767-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.RokiškisPanevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10767-18, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rokiškis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2017-03-10 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme šešiems mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.Teismas,nustatė :J. J. 2018 m. kovo 6 d. apie 20.05 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebė viena ranka kartu gyvenančiai motinai V. J. už dešinės rankos riešo ir jį pasuko, taip sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai V. J. fizinį skausmą. J. J. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį apklausus įtariamuoju, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 77-78). Kaltinimas J. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis: Nukentėjusiosios V. J. parodymais. Ji parodė, kad 2018-03-06 vakare grįžo į namus jos girtas sūnus J. J. ir jie susipyko, nes sūnus prieš ją puolė, o ji bandė nuo jo pasitraukti. Sūnus girtas būna labai agresyvus. J. J. ją vadino visokiais necenzūriniais negražiais žodžiais. Ji nuo sūnaus pasitraukė. Tada jis čiupo viena ranka jai už dešinės rankos riešo ir stipriai suspaudė bei pasuko. Taip sukėlė jai fizinį skausmą. Ji pastūmė sūnų ir išsivadavusi nubėgo į laiptinę, kur iškvietė policiją. Ji pas medikus nebuvo, ieškinio nereiškia. (b. l. 18-19; 21-22) 2018-03-06 asmens apžiūros protokolu ir jo priedu - fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrimai V. J. ant dešinės rankos, prie riešo matyti kraujosruva - 1,5 x 1,5 dydžio (b. l. 25-29). 2018-03-06 įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu fotolentele, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini). Kambaryje daiktai neišvartyti, įprastinė tvarka (b. l. 10-16). Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2018-03-06, 20.56 val., J. J. nustatytas 2.68 promilės girtumas (b. l. 30). Kaltinamojo J. J. parodymais. Jis nurodė, kad 2018-03-06 vakare, gal apie 20.05 val. grįžo į namus girtas. Gyvena viename bute kartu su mama V. J. ir močiute. Mama pradėjo bartis, kad jis grįžo girtas. Jie susipyko, barėsi koridoriuje, paskui mama įėjo į savo kambarį, o jis paskui motiną įėjo į kambarį. Buvo supykęs, kad mama ant jo barasi ir dar nueina nuo jo. Įėjęs į mamos kambarį, tyčia viena ranka sugriebė jai už rankos riešo ir pasuko, kad mama atsisuktų į jį. Sugriebė stipriai, jai galėjo skaudėti. Labai nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Viskas per girtumą, blaivus su mama gerai sutaria (b. l. 77-78). Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad J. J. 2018 m. kovo 6 d. apie 20.05 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebė viena ranka kartu gyvenančiai motinai V. J. už dešinės rankos riešo ir jį pasuko, taip sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai V. J. fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama arešto bausmė. Būtent tokios rūšies bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis jau yra praeityje teistas ir jam jau buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui.Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu - pripažinti J. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam 30 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 dalimi, J. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant jam galutinę bausmę - areštą 20 parų. Vadovaujantis BK 66 str. 1 ir 2 dalimis, į J. J. skirtą galutinę bausmę įskaityti jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2018-03-06, 20.40 val. iki 2018-03-07, 12.49 val., (viena para) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto bausmės parai. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p. ir 72¹ str., prašo J. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. J. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios V. J. arčiau kaip dvidešimt metrų atstumu, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant vieneriems metams nuo bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str., J. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo bausmės atlikimo. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 94-97; 98).Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina, kad J. J. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, jis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 39-40; 46), baustas administracine tvarka (b. l. 47-48), bedarbis, registruotas Darbo biržoje (b. l. 66), Psichiatrijos ligoninėje gydėsi 2 kartus: 2000-07-03 - 2000-08-03 diagnozė.: mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, specifinis tarimo sutrikimas; 2000-12-14 - 2001-01-12 diagnozė: mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, depresinis sindromas (b. l. 54); 2015-06-03, 2017-10-11, 2018-01-30 lankėsi psichikos sveikatos centre (b. l. 51). Specialisto išvadoje Nr. 98TPK-47/2018 nurodyta, kad nėra duomenų, kad J. J. sirgtų psichikos sutrikimais, kurie turėtų įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti šios nusikalstamos veikos padarymo metu 2018 m. (b. l. 63). Kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad prokuroro siūloma arešto bausmė ir jos dydis yra tinkama ir atitinka padarytos veikos pavojingumą, bei kaltinamojo asmenybę. Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). J. J. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, nuo 2018-03-06, 20.40 val., buvo laikinai sulaikytas (b. l. 79), o 2018-03-07, 12.49 val., paleistas iš laikino sulaikymo (b. l. 80), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys J. J. nagrinėjamą veiką padarė prieš motiną V. J. nebe pirmą kartą. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-03-10 teismo baudžiamuoju įsakymu jis jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. nusikalstamas elgesys kartojasi bei siekiant apsaugoti nukentėjusiosios interesus, J. J. kartu su bausme skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens – V. J. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei dvidešimt metrų atstumu, šių įpareigojimų terminą nustatant vieneriems metams nuo arešto bausmės atlikimo dienos bei įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 72¹ straipsnis). Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-82) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 89-90), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintinos.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismasnusprendžia : J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam arešto bausmę 30 (trisdešimt) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad J. J. yra paskirta galutinė arešto bausmė 20 (dvidešimt) parų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-03-06, 20.40 val., iki 2018-03-07, 12.49 val. (viena laikino sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais, 72¹ straipsniu, 72² straipsniu skirti J. J. baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens V. J. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei dvidešimt metrų atstumu, šių įpareigojimų terminą nustatant vieneriems metams nuo arešto bausmės atlikimo dienos bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos. J. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.Išaiškinti J. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.Teisėjas Artūras Dilys