Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis (Proceso Nr. 1-56-1-00433-2009-4)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo M. A. gynėjams advokatams Vidmantui Knezevičiui ir Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 286 str. nuteistas už tai, kad 2009-08-02, apie 20 val., Sodų g., Vištyčio mstl., Vištyčio sen., Vilkaviškio r. sav., vykusios šventės metu, nepakluso Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos Mobilaus būrio patrulio J. P. ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio K. K., vykdžiusių tarnybos pareigas, teisėtiems reikalavimams vykti kartu su jais išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas A. P., sulaikymo metu aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, vieną kartą kumščiu sudavė J. P. į veidą, tuo padarydamas šiam kraujosruvą veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei vieną kartą galva sudavė K. K. į galvos sritį, tuo padarydamas šiam kraujosruvą veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje teismo ištirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad jis padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių, ar jį sulaikant policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Kadangi įvykio dieną jis nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, jo pasipriešinimą iššaukė pačių pareigūnų veiksmai, kurie be teisėto pagrindo daugelio žmonių akivaizdoje ėmėsi prievartos veiksmų jo atžvilgiu. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Pareigūnai, jį sulaikydami, veikė nekompetentingai, neišsiaiškinę aplinkybių vietoje, nepaaiškinę sulaikymo motyvų, be teisėto pagrindo ėmėsi aktyvių sulaikymo veiksmų. Jeigu ir buvo sužaloti pareigūnai, tai atsitiko ne dėl tyčinių veiksmų, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Skunde teigiama, kad teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad pareigūnai, atlikdami sulaikymo veiksmus, veikė nekompetentingai, neišsiaiškinę vietoje aplinkybių, ir į tai, kad apeliantas turi šeimą, gyvenamąją vietą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir remiantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, mano, kad teismas galėjo neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo M. A. nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis M. A. skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę patvirtina išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiųjų J. P. ir K. K., liudytojų A. P., E. P., V. S., N. L., M. M., A. K., Z. Š., R. R. ir Ž. G. parodymai, specialistų išvados bei kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2009-08-02 jis kartu su kolegomis dirbo Vištyčio mstl., Vilkaviškio r. sav.. Šventės metu prie pareigūnų pribėgo moteris, kuri pranešė, kad prie BIO tualetų yra mušamas jos vyras. Pareigūnai nusekė paskui moterį, moters nurodytoje vietoje pareigūnai pamatė iki pusės nuogą kruvinu veidu vyriškį, kurį jis įsodino į tarnybinį automobilį, o jo kolegos nuskubėjo link ežero, dėl to, kad sulaikytų asmenį, kuris galimai sumušė šį vyriškį. Privažiavus apleistą pastatą pastebėjo, kad K. K. ir M. S. bando sulaikyti vieną asmenį, sulaikomas asmuo aktyviais veiksmais stengėsi išvengti sulaikymo, priešinosi. Jis stūmė V. S., tada J. P. pribėgo prie jo, o šis jam smūgiavo ranka į veido sritį, jis bandė suduoti dar vieną smūgį, tačiau J. P. atsitraukė ir išsitraukęs guminę lazdą smūgiavo jam vieną kartą. Po to jaunuolis galva smūgiavo K. K. į galvos sritį. Nukentėjusysis K. K. taip pat parodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėn., jis kartu su kolegomis dirbo Vištyčio miestelyje, vykusioje šventėje, kai prie jų priėjo moteris, kuri pranešė, jog mušamas jos vyras. K. K. su kitais pareigūnais nubėgęs į nurodytą vietą rado kruviną iki pusės nuogą vyriškį. Prie BIO tualetų, stovėjusios moterys, parodė, kad jaunuolis, einantis prie ežero, sumušė šį vyriškį. Jis pasileido paskui vaikiną, pribėgęs prie jaunuolio pamatė, kad jo dešinės rankos krumpliai yra kruvini. K. K. nurodė jaunuoliui eiti su juo prie automobilio, tačiau šis pasakė, jog niekur neis bei pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Tada jis kartu su V. S. paėmė pastarąjį už rankų ir pradėjo vesti link tarnybinio automobilio. Pribėgo šio jaunuolio draugai, kurie bandė jį vaduoti, tuo metu jaunuolis išsilaisvino ir stūmė V. S. bei vieną kartą ranka sudavė J. P. į veidą, o šis gindamasis sudavė jaunuoliui su gumine lazda. K. K. pribėgo prie šio jaunuolio, o šis jam galva kirto į veido sritį ir pataikė į antakį. Teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duoti parodymai patvirtino nukentėjusiųjų apie įvykio aplinkybes duotus parodymus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad policijos pareigūnai panaudojo neteisėtus sulaikymo veiksmus, ką matė šalia buvę žmonės, liudytojai apie tai parodė apklausose, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tik M. A. draugė R. K., vėliau tapusi jo sutuoktine, apklausta teisme parodė, kad matė, kaip be priežasties buvo mušamas M. A., tačiau iš jos parodymų negalima nustatyti, ar nuteistasis priešinosi sulaikomas ir kokius veiksmus atliko pareigūnų atžvilgiu. Apeliantas skunde savo kaltės nepripažįsta, bet kartu ir nurodo, kad priešinosi neteisėtiems pareigūnų veiksmams, teigia, kad pareigūnai galėjo būti sužaloti, tačiau jo tyčios šiuose jo veiksmuose nebuvo. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnai veikė neteisėtai, niekuo nepagrįsti ir paneigti byloje esančiais įrodymais, nuteistojo tvirtinimai yra deklaratyvaus pobūdžio ir laikomi tik jo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo M. A. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskyrė nuteistajam bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, parinkdamas jų rūšį ir nustatydamas dydį, pagrįstai atsižvelgė į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo lapsnį, į kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas bylos aplinkybes. Nors nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau ji padaryta panaudojus smurtą, veikiant tiesiogine tyčia, nukentėjusiesiems padaryta žala. M. A. administracine tvarka baustas, ankščiau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, kas rodo, kad nusikaltimą jis padarė ne atsitiktinai, o tai buvo jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, kas jį charakterizuoja neigiamai ir parodo, kad nuteistasis nedaro išvadų iš savo ankstesnių veiksmų, nesitaiso, daro teisės pažeidimus, todėl yra pavojingas visuomenei. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. laikoma nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu. Lietuvos Respublikos BK 286 str. sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir švelnesnės bausmės rūšys – viešieji darbai ir bauda. Tačiau Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį bei skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas M. A. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 286 str., nors ir nustatęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskyrė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tik straipsnio sankcijoje nurodyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio dydžio.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kurios privalomos vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. A. pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistojo atžvilgiu gali užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, todėl apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

2011-05-12 apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pagal nuteistojo gynėjo advokato Vidmanto Knezevičiaus prašymą nuteistajam M. A. skirta teismo medicinos ekspertizė, kad būtų įvertinta nuteistojo 2010-11-13 eismo įvykio metu nugaros smegenų traumą patyrusio M. A. sveikatos būklė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2012-05-29 ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad M. A. 2010 m. lapkričio 13 d. eismo įvykio metu patyrė politraumą su nugaros smegenų sumušimu krūtininių 10 ir 11-to segmentų lygyje, dėl ko išsivystė abiejų kojų pilnas paralyžius ir sutriko dubens organų funkcija. Nuo tada judėti gali tik vežimėlio pagalba, tuštinasi nevalingai žvakučių pagalba, šlapimo pūslė ištuštinama keteterizuojant ir jam nustatytas dvidešimt procentų (20 %) darbingumo lygis. M. A. nustatyta potrauminė būklė yra nepalankios prognozės, sunki ir nepagydoma ir ji atitinka „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos" sąrašo 5.2 punktą (Infekciniai, demielinizuojantys centrinės nervų sistemos susirgimai su organiniu galvos smegenų ar stuburo smegenų pakenkimu ir giliais bei stabiliais funkcijos sutrikimais (sunkūs paralyžiai ar funkcijos sutrikimai ir audinių trofikos sutrikimai, akinezinis - rigidinis sindromas), esant progresuojančiai eigai).

Apeliacinis teismas pažymi, kad nuo bausmės dėl ligos atleidžiamas nuteistasis, kuris dėl sveikatos būklės negali įprasta tvarka atlikti bausmės bei nebūtų įgyvendinti bausmei keliami tikslai, o bausmės atlikimas taptų panašus į kankinimą ir žmogaus orumo žeminimą, bausmės atlikimo metu nuteistajam nebūtų suteikiama tinkama medicinos pagalba ir būtina priežiūra. Nors M. A. asmenybė vertintina kaip itin neigiama (teistas, administracinėmis nuobaudomis baustas, padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė), tačiau, esant tokiai sunkiai sveikatos būklei, nuteistajam atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo vietoje būtų per sunku, kadangi jam reikalinga nuolatinė slauga. Apeliacinis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, atsižvelgdamas į M. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, jog nuo nusikaltimo padarymo nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, į ligos pobūdį (diagnozuotas abiejų kojų pilnas paralyžius ir dubens organų funkcijos sutrikimas), pažymi, kad yra objektyvus pagrindas jį atleisti nuo bausmės dėl ligos (LR BK 76 str. 1 d.). Tokios sveikatos būklės ligonio pasiuntimas realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, aiškiai prieštarautų ne tik teisingumo principui, bei ir bausmės paskirčiai (LR BK 41 str.), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatoms. Teisėjų kolegijos nuomone, esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas nuteistajam M. A. taikyti BK 76 str. 1 d. nuostatas ir nuteistąjį atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 str. 1 d.,

nutaria:

Nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

M. A. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžiu pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 ir nuteistą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 1 dalį, nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleisti dėl ligos.