- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1004-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09529-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- B. R., uždarajai akcinei bendrovei „Labek“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria iš dalies pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams B. R., ir uždarajai akcinei bendrovei „Labek“ dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine, jos pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti 2019 m. sausio 31 d. mainų sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Labek“ ir B. R. (toliau – Mainų sutartis), apsimestine ab initio; pripažinti Mainų sutartį galiojančia pirkimo-pardavimo sutartimi; perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal 2019 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų į 63/13726 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ? Žemės sklypas), nustatant, kad atsakovas B. R. pardavė, o ieškovė pirko 63/13726 dalis Žemės sklypo už 5 000 Eur, bei įpareigojant ieškovę atsakovei UAB „Labek“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti Žemės sklypo 63/13726 dalių kainą, t. y. 5 000 Eur; priteisti iš atsakovų jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas, uždrausti atsakovei UAB „Labek“ įgyvendinti jos kaip Žemės sklypo 63/13726 dalių savininkės teises, įskaitant, bet neapsiribojant, uždrausti atsakovei UAB „Labek“ jas perleisti, įkeisti kitiems asmenims, kitaip jas apsunkinti ar sumažinti jų vertę, taip pat uždrausti atsakovei UAB „Labek“ jomis naudotis ir uždrausti atsakovei UAB „Labek“ leisti jomis naudotis tretiesiems asmenims bei uždrausti atsakovei UAB „Labek“ pasinaudojant pirmenybės teise pirkti kitas Žemės sklypo dalis iš kitų Žemės sklypo bendraturčių.
3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja civilinį procesą reglamentuojančių taisyklių apibrėžtos abi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, teisės normos, teismų praktika ir prie ieškinio pridėti priedai patvirtina, kad ieškovė akivaizdžiai pagrindė ieškinio reikalavimus, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra grėsmė būsimam teismo sprendimui.
4. Pagrindą išvadai, kad yra reali grėsmė būsimam teismo sprendimui sudaro tai, kad atsakovai sudarė Mainų sutartį suvokdami jos apsimestinumą ir neteisėtumą. Tai sudaro pagrindą atsakovų veiksmus laikyti nesąžiningais ir keliančiais grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ir ateityje atsakovai gali siekti įvairiomis priemonėmis vengti būsimo teismo sprendimo teisinių pasekmių. Tuo labiau, kad atsakovė UAB „Labek“ anksčiau buvo įgijusi Žemės sklypo dalis, tačiau įsigijimo sandoris buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2006.
5. Atsakovė savo veikloje patiria nuolatinį nuostolį (2018 m. grynieji nuostoliai buvo 3409 Eur, 2017 m. - 2679 Eur), taip pat atsakovė turi tik vieną darbuotoją. Visa tai parodo sudėtingą atsakovės UAB „Labek“ finansinę padėtį ir tikimybę, kad ji gali neteisėtai disponuoti turtu. Kadangi šiuo atveju ieškinys pareikštas dėl sandorio neteisėtumo ir negaliojimo, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau leidžiant atlikti visus veiksmus, susijusius su turtu ? leidžiant atsakovei juo disponuoti, jį apsunkinti (suvaržyti), ir taip sumažinti vertę, tai padarytų būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą sudėtingu arba neįmanomu.
6. Be to, atsakovei UAB „Labek“ leidžiant naudotis turtu ir tuo pagrindu sudarant sąlygas jam pirmenybės teise įgyti kitas Žemės sklypo dalis iš kitų Žemės sklypo bendraturčių, tai lemtų, jog ateityje tektų ginčyti dar daugiau sandorių ir būtų užprogramuotas papildomas bylinėjimasis dėl neteisėtos padėties atstatymo, t. y. dėl neteisėtai perleisto turto grąžinimo ar sandorių dėl neteisėto turto įgijimo nuginčijimo, į tokius ginčus įtraukiant ir trečiuosius asmenis. Kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė, visi sekantys atsakovės UAB „Labek“ sudaryti sandoriai, kylantys iš atsakovės kaip Žemės sklypo bendrasavininkės teisių, patenkinus šio ieškinio reikalavimus, būtų vertinami kaip neteisėti, tačiau tam reikėtų kelti naujus teisminius ginčus, patirti išlaidas, eikvoti tiek šalių, tiek ir teismo laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: areštavo atsakovei UAB „Labek“ nuosavybės teise priklausančias 63/13726 dalis žemės sklypo, esančio Vilniuje, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įskaitant draudimą jį perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į šį turtą. Kitoje dalyje prašymo netenkino.
8. Teismas susipažinęs su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės ieškiniu, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrindą, ieškovės pasirinktą savo teisių gynybos būdą, pridedamus įrodymus, nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kiek jos susiję su draudimu atsakovei UAB „Labek“ disponuoti 63/13726 dalimis Žemės sklypo, yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku ir jų nepritaikius galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų iš esmės neįmanomas arba būtų labai apsunkintas. Dėl to, prašymą dalyje dėl nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypo 63/13726 dalių arešto, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įskaitant draudimą jį perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į šį turtą, patenkino.
9. Tačiau, teismas netenkino ieškovės prašymo dalyje dėl uždraudimo atsakovei naudotis žemės sklypo dalimis, taip pat pasinaudojant pirmenybės teise pirkti kitas žemės sklypo dalis iš kitų Žemės sklypo bendraturčių, nes teismo vertinimu, šios ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susiję su ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį įvykdymo galimumu, be to, neproporcingos ieškovės ginamai teisei, kiek tai susiję su draudimu pasinaudoti pirmenybės teise pirkti kitas žemės sklypo dalis iš kitų žemės sklypo bendraturčių. Pažymėjo, kad uždraudus pasinaudojant pirmenybės teise pirkti kitas žemės sklypo dalis iš kitų žemės sklypo bendraturčių tik atsakovei UAB „Labek“, būtų ne išsaugota status quo padėtis tarp žemės sklypo bendraturčių ar užtikrintas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį įvykdymas, o bylos nagrinėjimo laikotarpiui atsakovė UAB „Labek“ kaip vienas iš žemės sklypo bendraturčių būtų eliminuota iš asmenų, turinčių pirmenybės teisę pagal įstatymą pirkti kitas žemės sklypo dalis, tuo suteikiant nepagrįstą pranašumą kitiems Žemės sklypo bendraturčiams, tame tarpe ieškovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliantė V. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį toje dalyje, kurioje netenkintas ieškovės prašymas ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės- iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas uždrausti atsakovui UAB „Labek“ naudotis žemės sklypo 63/13726 dalimis; uždrausti atsakovui UAB „Labek“ leisti jomis naudotis tretiesiems asmenims bei uždrausti atsakovui UAB „Labek“ pasinaudojant pirmenybės teise pirkti kitas žemės sklypo dalis iš kitų šio žemės sklypo bendraturčių.
10.1. Nurodo, kad pateikto ieškinio tikslas yra tinkamas bendraturčių pirmenybės teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 str., užtikrinimas ir gynimas, t. y. ieškovė teigia, kad atsakovas, siekdamas pažeisti ieškovės ir kitų žemės sklypo bendraturčių teises, apsimestine 2019-01-31 mainų sutartimi įgijo ginčo žemės sklypo dalis ir tokiu būdu įgijo teisę supirkinėti iš kitų bendraturčių žemės sklypo dalis apeinant pirmenybės teisę, todėl susidariusi neteisėta situacija turi būti panaikinta pripažįstant mainų sutartį apsimestine, kvalifikuojant ją pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkeliant ieškovei pirkėjos teises bei pareigas.
10.2. Ieškovė yra žemės sklypo dalies savininkė ir turi pirmenybės teisę įgyti žemės sklypo dalis. Patenkinus ieškovės ieškinį, ji taptų ginčo žemės sklypo dalių savininke, o atsakovas nebetektų nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalis ir jam nuosavybės teise nebepriklausytų jokios žemės sklypo dalys. Atitinkamai atsakovas nebeturėtų pirmenybės teisės įgyti jokios žemės sklypo dalies iš kitų bendraturčių, kurių (be atsakovo) pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą yra net 30. Jeigu atsakovas iki to laiko būtų įgijęs kitas žemės sklypo dalis iš kitų bendraturčių, tokiu būdu apeidamas pirmenybės teisę, ieškovė vėl turėtų ginti savo teises teismine tvarka dėl galimai neteisėtai, pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę įgytų kitų žemės sklypo dalių. Tokiu atveju ieškinio patenkinimas nebūtų pakankamas ieškovės teisių gynybai, t. y. ieškovė būtų priversta įsivelti į naujus teisminius procesus tam, kad būtų apginta jos dar ginčo civilinėje byloje prašoma apginti bendraturčio pirmenybės teisė. Atitinkamai nebūtų taupomi nei teismo, nei byloje dalyvaujančių asmenų lėšos ir laikas. Dėl to, teismas nepagrįstai nurodė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai su ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį įvykdymo galimumu.
10.3. Priešingai, civilinės bylos aplinkybės patvirtina, kad patenkinus ieškinį, tačiau atsakovui iki to laiko jau įgijus kitų žemės sklypo dalių iš kitų bendraturčių, ieškovės kaip bendraturtės pirmenybės teisė ir toliau liktų neapginta, o atsakovui būtų suteikta galimybė pasiekti neteisėtą tikslą, kurio jis siekė neteisėta mainų sutartimi, t. y. įgyti kitas žemės sklypo dalis, apeinant bendraturčių pirmenybės teisę. Taigi tokiu atveju sprendimas būtų tik formalus, neapginantis ieškovės teisių bei teisėtų interesų ir nepanaikinantis neteisėtai susidariusios situacijos. Tačiau, priešingai nei nurodo teismas skundžiamoje nutartyje, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo realumas, suteikta laikinoji pažeistos ieškovės pirmenybės teisės apsauga, kol bus išnagrinėta civilinė byla, išsaugota status quo padėtis ir užkirstas kelias atsakovui toliau siekti neteisėtų tikslų bei sukelti galimą žalą.
Šalies argumentai
10.4. Pažymėtina ir tai, kad neuždraudus atsakovui naudotis arba leisti naudotis tretiesiems asmenims žemės sklypo dalimis, atsakovas gali sumažinti ginčo žemės sklypo dalių vertę arba kitaip pakenkti minėto žemės sklypo dalims, kas atitinkamai ieškovei apsunkintų arba padarytų neįmanomą naudojimąsi žemės sklypo dalimis, jeigu jai būtų perkeltos pirkėjos teisės bei pareigos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių uždrausti atsakovui naudotis jam priklausančiomis žemės sklypo dalimis ir uždrausti atsakovui leisti naudotis tretiesiems asmenims bei uždrausti atsakovui pasinaudojant pirmenybės teise pirkti kitas žemės sklypo dalis iš kitų žemės sklypo bendraturčių yra susijęs su tuo, kad teismo sprendimas būtų realus, kad jo rezultatą būtų galima pasiekti be papildomų laiko ir lėšų sąnaudų ir kad jo vykdymas netaptų beprasmis, neįmanomas ar apsunkintas.
10.5. Be to, teismas nepagrįstai nurodo, kad uždraudus pasinaudojant pirmenybės teise pirkti kitas žemės sklypo dalis iš kitų žemės sklypo bendraturčių tik atsakovui, bylos nagrinėjimo laikotarpiui atsakovas kaip vienas iš Žemės sklypo bendraturčių būtų eliminuotas iš asmenų, turinčių pirmenybės teisę pagal įstatymą pirkti kitas žemės sklypo dalis, tuo suteikiant nepagrįstą pranašumą kitiems žemės sklypo bendraturčiams, tame tarpe ieškovei. Pažymėtina, kad šiuo atveju siekiama apginti bendraturčio pirmenybės teisę, kurios tikslas - kad liktų kuo mažiau turto bendraturčių arba kad liktų tik vienas savininkas. Pirmenybės teisė užtikrinama tik teisėtiems savininkams. Atsakovui priklausančių ginčo žemės sklypo dalių nuosavybės teisė yra ginčijama, todėl šiuo atveju net negalima kalbėti apie atsakovo kaip turinčio pirmenybės teisę pirkti kitas žemės sklypo dalis eliminavimą.
10.6. Be to, pirmenybės teisės esmė nėra konkuravimas tarp bendraturčių ir nebendraturčių ar nuosavybės teisės įgijimo garantija, o siekis sumažinti turto savininkų skaičių. Šio tikslo realizavimas nepasikeistų, jeigu kitas žemės sklypo dalis įgytų ne atsakovas, o teisėti žemės sklypo dalių savininkai. Atitinkamai negalima teigti, kad ieškovei ir kitiems bendraturčiams būtų suteiktas pranašumas, jei atsakovas negalėtų pirmenybės teise įgyti kitų žemės sklypo dalių iš kitų bendraturčių. Vadinasi, apribojimas atsakovui įgyti kitas žemės sklypo dalis pirmenybės teise būtų visiškai proporcingas šiuo atveju.
Atsiliepimas
11. Atsakovas UAB „Labek“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad atmestos ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto ieškinio dalyku ir būsimo ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimumu bei yra neproporcingos.
11.2. Atsakovo manymu, ieškovė neįrodė, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių teismas netaikė gali turėti įtakos restitucijos taikymui. Šiuo atveju, ieškovė nepagrindė ne tik aplinkybės, kad leidimas ginčo žemės sklypu naudotis tretiesiems asmenims kaip nors apsunkintų restitucijos taikymą, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas iš viso ketintų šia žemės sklypo dalimi leisti naudotis tretiesiems asmenims. Kita vertus, toks leidimas iš viso nėra įmanomas, nes naudotis galima perleisti tik realiąją bendra nuosavybe esančio turto dalį. Atitinkamai ieškovė nepateikė duomenų ir apie tai, kad atsakovas ketintų realizuoti pirmenybės teisę išpirkti žemės sklypo dalis iš kitų bendraturčių. Net nepateikti duomenys, kad kiti bendraturčiai teiktų siūlymus nupirkti jų turimas idealiąsias žemės sklypo dalis.
11.3. Šiuo atveju, ieškovė reikalauja panaikinti mainų sandorį ir jai perkelti pirkėjos teises ir pareigas, tačiau jokių reikalavimų dėl netinkamo ginčo žemės sklypo naudojimo, ar kitiems bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalių perleidimo jokių reikalavimų nėra pareikšta, todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad atmestos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais nagrinėjamoje byloje reikalavimais ir grėsme pareikštų reikalavimų įvykdymui.
11.4. Nagrinėjamoje byloje teismas pritaikė ginčo žemės sklypo daliai areštą ir uždraudė juo disponuoti, įskaitant draudimą jį perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į šį turtą. Šios laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos ieškovei galimo palankaus sprendimo įvykdymui. Ieškinio reikalavimas pripažinti sandorį niekiniu ir perkelti ieškovei pirkėjo teises nereikalauja priverstinio įvykdymo, nes, ginčo žemės sklypo dalis nėra ir negali būti naudojama, nes nėra nustatyta jos realioji dalis bendrame žemės sklype, bendraturčiai nėra sudarę jokių susitarimų dėl naudojimosi jiems bendra daline nuosavybe priklausančiomis žemės sklypo dalimis.
12. Atsakovas B. R. bei trečiasis asmuo notaras M. K. atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
13. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dalyje dėl uždraudimo atsakovui naudotis žemės sklypu, uždraudimo leisti juo naudotis tretiesiems asmenims bei uždraudimo atsakovui pasinaudojant pirmenybės teise pirkti kitas žemės sklypo dalis iš kitų šio žemės sklypo bendraturčiu.
14. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti mainų sutartį apsimestine, pripažinti ją galiojančia pirkimo pardavimo sutartimi ir pirkėjo teises bei pareigas perkelti ieškovei. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas priklauso iš viso 31 bendraturčiui. Tarp atsakovų buvo sudaryta mainų sutartis, kuria atsakovas B. R. perleido atsakovui UAB „Labek“ 63/13726 dalis žemės sklypo mainais už transporto priemonę. Ieškovės tvirtinimu, ieškinio tikslas yra tinkamas bendraturčių pirmenybės teisės užtikrinimas ir gynimas.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, o tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Pažymėtina, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi ieškinio tikėtinumo vertinimui negalima kelti tokių pačių kokybinių reikalavimų, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės, – teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, tikėtino ieškinio nepagrįstumo.
17. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
18. Pateikusi skundą ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas dalyje atmesdamas jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, nepagrįstai nurodė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį įvykdymo galimumu, kadangi patenkinus ieškinį, bet atsakovui iki to laiko jau įgijus kitų žemės sklypo dalių iš kitų bendraturčių, ieškovės kaip bendraturtės pirmenybės teisė ir toliau liktų neapginta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka ir pažymi, jog ieškovė yra žemės sklypo dalies savininkė ir turi pirmenybės teisę įgyti žemės sklypo dalis, todėl tuo atveju jei ieškovės ieškinys bus patenkintas, ji taptų ginčo žemės sklypo dalių savininke, o atsakovas UAB „Labek“ nebetektų nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalis ir jam nuosavybės teise nebepriklausytų jokios žemės sklypo dalys ir atsakovas nebeturėtų pirmenybės teisės įgyti jokios žemės sklypo dalies iš kitų bendraturčių. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje dalyje yra pagrindas patenkinti ieškovės prašymą, todėl šioje dalyje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama ir atsakovui UAB „Labek“ uždraudžiama pasinaudojant pirmenybės teise pirkti kitas žemės sklypo dalis iš kitų šio žemės sklypo bendraturčių.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. ( CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtindama, jog egzistuoja pagrindas uždrausti atsakovui UAB „Labek“ naudotis ginčo žemės sklypo dalimi bei uždrausti atsakovui leisti jomis naudotis tretiesiems asmenims, nepateikė jokių šį prašymą pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, jog šiuo atveju, ieškovė nepagrindė, kad leidimas ginčo žemės sklypu naudotis tretiesiems asmenims, turės įtakos sprendimo, jei jis bus palankus ieškovei, įvykdymui, taip pat į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas UAB „Labek“ ketintų šia žemės sklypo dalimi leisti naudotis tretiesiems asmenims. Be to, byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl netinkamo ginčo žemės sklypo naudojimo. Tik pateikus teismui duomenis, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, jog atsakovas UAB „Labek“ netinkamai naudojasi ginčo sklypu ar tai siekia leisti juo naudotis tretiesiems asmenims, kurie ginčo sklypą taipogi naudotų ne pagal paskirtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galimai atsirastų pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir šioje dalyje.
20. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės skunde išdėstytais argumentais, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus, todėl laikytini neįrodyti bei atmestini, kaip nepagrįsti.
21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šiuos duomenis sprendžia, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, skundžiamoje dalyje, nagrinėjamu atveju neegzistuoja. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet didesniu ar mažesniu mastu varžo asmens, prieš kurį jos nukreiptos, teises, tačiau pastebėtina tai, jog jos neturi pernelyg jų varžyti, ypač, kai ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo dalyje dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu bei vertindama situaciją tik formaliai.
22. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pakankamos ieškovei galimo palankaus sprendimo įvykdymui, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis keičiama tik dalyje, kuria atmestas ieškovės prašymas uždrausti atsakovui UAB „Labek“ pasinaudojant pirmenybės teise pirkti kitas žemės sklypo dalis iš kitų šio žemės sklypo bendraturčių. Kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str., 290-291 str., 316 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį dalyje pakeisti ir uždrausti atsakovui UAB „Labek“, j. a. k. 110014316, pasinaudojant pirmenybės teise, pirkti kitas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis iš šio žemės sklypo bendraturčių.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeista.