Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

2022-01-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-12-336/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-01-14
Bylos Nr.
A6.-12-336/2022
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00217-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. I.
Institucija
BĮ VMI prie LR FM
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla (S)
Nr. A6.-12-336/2022
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00217-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. sausio 14 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. I.,

nedalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. I., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. I., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu (pirmininku), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bei tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jau vykdo priverstinį išieškojimą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tokiais veiksmais V. I. pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus.

VMI prie FM teismui pateiktame pareiškime nurodoma, kad Kėdainių rajono Truskavos žemės ūkio bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės vadovas (pirmininkas) yra V. I.. Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui yra 98 104,07 Eur, iš jų: 86 969,54 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) ir 1 268,06 Eur šio mokesčio delspinigių, 8 228,07 Eur gyventojų pajamų ir 294,60 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 326,00 Eur žemės mokesčio ir 17,80 Eur šio mokesčio delspinigių. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktas dokumentų už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. kopijas: banko sąskaitos išrašo, atskaitingo asmens piniginių lėšų judėjimo, įmonių debitorinių ir kreditorinių skolų apskaitos; įvertintas vykdomų atsiskaitytų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas.

VMI prie FM nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. vykdo priverstinį išieškojimą iš Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose. 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutraukus mokestinės paskolos sutartį ir išaugus mokestinei nepriemokai, 2021 m. spalio 14 d. priimtas VMI prie FM sprendimas nustatant turto priverstinę hipoteką/priverstinį įkeitimą. Bendrovė turi 5 atsiskaitomąsias sąskaitas: 2 sąskaitas Kėdainių krašto kredito unijoje; 2 sąskaitas „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje; 1 sąskaitą SEB banke.

Išanalizavus mokėtojo pateiktą Kėdainių krašto kredito unijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. pinigų likutis sąskaitoje buvo 0, Eur, įplaukos - 0,00 Eur, išlaidos - 0,00 Eur, lėšų likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 0,00 Eur.

Pagal pateiktą Kėdainių krašto kredito unijos sąskaitos Nr. LT5850159000140010 išrašą nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. pinigų likutis sąskaitoje buvo 0,00 Eur, įplaukos - 630,08 Eur, išlaidos - 0,00 Eur, lėšų likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 630,08 Eur.

Pagal mokėtojo pateiktus „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. pinigų likutis sąskaitose buvo 0,00 Eur, įplaukos - 0,00 Eur, išlaidos - 0,00 Eur, lėšų likutis sąskaitoje 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 0,00 Eur.

Išanalizavus mokėtojo pateiktą SEB bankas, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. pinigų likutis sąskaitoje buvo 39,75 Eur, įplaukos iš veiklos 772,46 Eur, išlaidos - 811,19 Eur, iš jų: 345,97 Eur nurašyti VMI prie FM, 370,37 Eur nurašyti antstoliui, 83,47 Eur nurašyti Sodrai, 11,38 Eur banko mokesčiai. Lėšų likutis tikrinamo laikotarpio pabaigoje 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 1,02 Eur.

Išnagrinėjus pateiktus Bendrovės bankų sąskaitų išrašus, kasos ir atskaitingų asmenų apyskaitų dokumentus už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. (turėjo 58 016,51 Eur mokestinę nepriemoką) iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (turėjo 116 033,57 Eur mokestinę nepriemoką) nustatyta, kad Bendrovės išlaidos sudarė 5116,52 Eur, iš jų: išmokėtas darbo užmokestis 2 056,14 Eur (40,2 procentų nuo išlaidų sumos, mokėta per visą laikotarpį), sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas 1 175,35 Eur (23 procentai nuo išlaidų sumos), iš jų sumokėta: 2021 m. liepos 5 d. sumokėta 152,76 Eur AB „E. s.o.“, turint 58 016,51 Eur mokestinę nepriemoką; 2021 m. liepos 14 d. sumokėta 331,19 Eur AB „L.“, 123,40 Eur sumokėta UAB „E. L.“, 67,50 Eur - UAB „D. l.“, 174,22 Eur - UAB „U.“, UAB „J.“ - 38,33 Eur, turint 58 016,51 Eur mokestinę nepriemoką; 2021 m. liepos 27 d. sumokėta 102,10 Eur (87 Eur+15,10 Eur) UAB „A.“, UAB „P. L.“-200,90 Eur (71,90+64,50+11,19+53,31) turint 56 142,49 Eur mokestinę nepriemoką ir kt. Taip pat nurašyta antstolių - 370,37 Eur (7,2 procentai nuo išlaidų sumos), nurašyta VMI prie FM 345,97 Eur (6,8 procentai nuo išlaidų sumos), nurašyta Sodrai 83,47 Eur (1,6 procentų nuo išlaidų sumos), banko mokesčiai 11,38 Eur (0,2 procento nuo išlaidų sumos).

Nustatyta, kad Bendrovė tikrinamu laikotarpiu 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė trišalę sutartį dėl tarpusavio skolų užskaitymo su UAB „A. g.“ ir UAB „A.“ (kodas 133849777) - 76 397,76 Eur sumai, nors Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 112 436,40 Eur. V. I., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei Bendrovė būtų vykdžiusi šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, Bendrovės mokestinė nepriemoka būtų buvusi sumažinta, todėl tokiais savo veiksmais V. I. pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VMI prie FM pareiškime V. I. prašoma paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

VMI prie FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, byloje yra pareikštas prašymas bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai, nurodė, kad žemės ūkio sektorius pastaruoju metu patiria didelius iššūkius. Už žemės ūkio produkciją gaunamos Bendrovės pajamos vėluoja ir planuojamos gauti tik ateinančiais metais. Dėl šių priežasčių vėluoja ir atsiskaitymai su Bendrovės kreditoriais. Nurodė, kad jam žinoma atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Prašo teismo sumažinti galimą administracinę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Minėtas nusižengimas padaromas tyčia, tai yra įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Žemės ūkio bendrovės valdyba arba, jei ji nesudaroma, administracijos vadovas (pirmininkas) tvarko bendrovės reikalus, šaukia narių susirinkimus, praneša revizijos komisijai (revizoriui), kad bendrovės metinė apyskaita ir balansas yra parengti ir ji galinti tikrinti dokumentus (Žemės ūkio bendrovių įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 2-3 dalys, 28 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015). Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju V. I. administracinėn atsakomybėn traukiamas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne atsiskaitymui su VMI prie FM, nors Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Konstatavus faktą, kad (duomenys neskelbtini) turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką ir pirmenybę teikė atsiskaitymui kitiems Bendrovės kreditoriams, teismui nekyla abejonių dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo fakto.

ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir V. I. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą pagrindžia: VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo; Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, kad Bendrovė 2021 m. liepos 1, 5 ir 14 dienomis turėjo nesumokėtų mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas suėjęs, 45 628,19 Eur bendrai sumai. Šią sumą sudarė nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis ir delspinigiai. 2021 m. liepos 27 d. Bendrovės mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs, sudarė 41 907,18 Eur sumą. Šią sumą sudarė nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis ir delspinigiai. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovės mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs, sudarė 112 436,40 Eur sumą. Šią sumą sudarė nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis, žemės mokestis ir delspinigiai. 2021 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs, sudarė 112 436,40 Eur sumą. Šią sumą sudarė nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis, žemės mokestis ir delspinigiai. 2021 m. spalio 27 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma FR1042-3005 operatyvaus patikrinimo pažymos forma; iš bendrovės bankų sąskaitų išrašų, kasos ir atskaitingų asmenų apyskaitų dokumentus už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. matyti, kad 2021 m. liepos 5 d. buvo sumokėta 152,76 Eur AB „E. s. o.“, 2021 m. liepos 14 d. sumokėta 331,19 Eur AB „L.“, 123,40 Eur sumokėta UAB „E. L.“, 67,50 Eur - UAB „D. l.“, 174,22 Eur - UAB „U.“, UAB „J.“ - 38,33 Eur, 2021 m. liepos 27 d. sumokėta 102,10 Eur (87 Eur +15,10 Eur) UAB „A.“, UAB „P. L.“ - 200,90 Eur (71,90+64,50+11,19+53,31). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė trišalę sutartį dėl tarpusavio skolų užskaitymo su UAB „A. g.“ ir UAB „A.“ 76 397,76 Eur sumai.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. I., būdamas Bendrovės vadovu (pirmininku), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bei tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jau vykdo priverstinį išieškojimą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Bendrovės kreditorė VMI prie FM, o nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI prie FM teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką, bei tuo padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės rūšį ir formą, į tai, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo baustas administracine tvarka, į administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, kad už tokio pobūdžio nusižengimą pažeidėjas baudžiamas pirmą kartą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. I. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, anksčiau jis niekada nebuvo baustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus. Be to, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio svarbu atkreipti dėmesį ne tik į nusižengimo pobūdį, bet ir jo padarymo aplinkybes. Vertinant tai, kad pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą atsiskaitoma buvo su bendrovės darbuotojais, kitomis bendrovėmis sprendžiama, kad kreditorių eiliškumas buvo pažeidžiamas ne dėl piktavališkų ar savanaudiškų paskatų, o siekiant išlaikyti ir užtikrinti nenutraukiamą bendrovės veiklą. Mokėjimais buvo stengiamasi nepabloginti tiek kreditorių, tiek bendrovės padėties. Be to, kaip matyti iš V. I. paaiškinimų ir byloje esančių duomenų, Bendrovės finansinė būklė nėra gera. Pasikartotina, kad V. I. nebuvo baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis yra dirbantis.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 400 eurų nuobaudą, ji būtų neproporcinga V. I. padaryto nusižengimo pavojingumui, tokia nuobauda laikytina per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą V. I. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirtinos nuobaudos dydį sumažinti iki 800 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. I. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam mažesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė