Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, santuoka nutraukta, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Akmenės rajono savivaldybėje, nedirbantis, teistas septynis kartus, paskutinį kartą – Akmenės rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė; iš pataisos namų paleistas 2019 m. lapkričio 15 d. atlikęs bausmę, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y.:

2020-01-16, apie 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), būdamas G. K. namuose, iš J. M. striukės kišenėje buvusios piniginės pagrobė svetimą – J. M. vardu AB „Swedbank“ banko išduotą mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą, t. y.

2020-01-16, 17 val. 47 min. (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule užvaldyti J. M. priklausančius pinigus, iš AB „Swedbank“ bankui priklausančio bankomato (duomenys neskelbtini), panaudodamas J. M. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, įdėjo kortelę į bankomatą ir, įvedęs šios kortelės PIN kodą, taip identifikavęs save kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu iš J. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 300 Eur, tokiu būdu jis neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis vienai finansinei operacijai inicijuoti ir apgaule įgijo svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. M. 300 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

D. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad J. M. nežinant, paėmė jo banko kortelę ir iš jo sąskaitos išsigrynino 400 eurų. 2020 m. sausio mėn., tikslios dienos neatsimena, (duomenys neskelbtini) gatvėje susitiko su V. G., kuris pakvietė ateiti į svečius išgerti alkoholio pas nepažįstamą vyriškį, kaip vėliau sužinojo – J. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena, butas II laiptinėje, antrame aukšte, durys tiesiai. Paaiškino, kad iki tol J. M. nepažinojo, jis yra V. G. draugas. Jis nuėjo į minėtą butą. Bute buvo V. G., J. M. ir jo tėvas, kurio asmens duomenų nežino. Išgėrus visą turėtą alkoholį, J. M. sugalvojo eiti pas „mergas“. V. G. nuėjo namo, o jis J. M. pasiūlė nueiti pas pažįstamą G., kurios pavardės neatsimena. Prieš tai abu nuėjo į parduotuvę, kur J. M. nupirko butelį degtinės. Už degtinę atsiskaitė bankomato kortele. Dėl girtumo negalėjo suvesti PIN kodo, todėl pardavėja paprašė J. M. padiktuoti PIN kodą. D. S. parodė kaip tik tuo metu ir išgirdęs kortelės PIN kodą bei jį įsiminęs. Tačiau tuo meta mintis iš J. M. kortelės nuimti pinigus jam dar nebuvo kilusi. Nusipirkę alkoholio nuėjo pas G., pas kurią buvo ir V., jo pavardės nežino. Keturiese gėrė degtinę. Išgertuvių metu jam telefonu paskambino mergina iš Klaipėdos ir pakvietė į svečius. Kadangi pinigų neturėjo, tuomet ir kilo mintis iš J. M. banko kortelės nusiimti pinigų ir nuvažiuoti į Klaipėdą. Su J. M. rūkė buto koridoriuje, kai jis jį apsikabino ir iš striukės kišenės ištraukė piniginę. Iš piniginės vėliau išsiėmė banko kortelę, o piniginę, J. M. nematant, vėl įkišo jam į striukės kišenę. Pasakęs visiems, kad išeina ir netrukus grįš, vienas nuėjo iki „Swedbank“ bankomato, esančio prie prekybos centro „Norfa“. Nežinodamas, kiek banko sąskaitoje yra pinigų, iš pradžių įdėjęs kortelę suvedė PIN kodą ir patikrino pinigų likutį. Sąskaitoje buvo virš 600 Eur. Iš pradžių sugalvojo nuimti 300 Eur. Suvedęs PIN kodą iš J. M. sąskaitos išgrynino 300 Eur ir tuomet pagalvojo, kad pinigų kelionei gali pritrūkti, todėl sugalvojo nuimti dar 100 Eur. Nenuėjęs nuo bankomato, netrukus dar kartą suvedė PIN kodą ir išgrynino dar 100 Eur. Grįžęs atgal pas sugėrovus į butą, J. M. nematant, į jo striukės kišenę įkišo banko kortelę ir visiems pasakė, kad išeina namo. J. M. pasiliko toliau gerti alkoholio. D. S. paaiškino taip pasielgęs tik dėl merginos, pakvietusios jį į svečius, o jo tokiam poelgiui alkoholis įtakos neturėjęs, tvirtino taip galėjęs pasielgti ir būdamas blaivus. Tą patį vakarą susirado žmogų, kuris už 100 Eur nuvežė jį į Klaipėdą. Gal po 2-3 dienų telefonu jam paskambinęs J. M. pasakė, kad tądien, kai jie gėrė, iš jo banko sąskaitos dingo 400 eurų. D. S. teigia iš karto J. M. prisipažinęs, jog tai padarė. Iki šiol pinigų jam negrąžino, nes neturi lėšų, yra bedarbis. Pradėjęs dirbti žada turtinę žalą atlyginti (b. l. 88–91).

Kaltinamojo D. S. kaltė padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus be jo paties prisipažinimo visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais kitais duomenimis.

Nukentėjusysis J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-01-16 girtavo pas savo uošvį J. B. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių bute alkoholį vartojo dviese su savo uošviu, o pritrūkus alkoholio jis ėjo į parduotuvę „Miglė“ pirkti alkoholio. Tuomet sutiko savo name gyvenantį pažįstamą V. G., kuris grįžo kartu su juo į butą, pas jo uošvį vartoti alkoholio. Vėl pritrūkę alkoholio, pirkti ėjo kartu su V. G. ir tuomet iš kažkur atsirado dar vienas vyriškis, kaip vėliau sužinojo – D. S.. Paaiškino, tądien alkoholio išgėręs labai daug ir pamenąs tik šias įvykio aplinkybes, t. y. alkoholį vartojo 2020-01-16, nuo 10 val. ir tądien išgėrė apie 5 butelius degtinės. Į parduotuvę „M.“ ėjo ir su D. S., už alkoholį atsiskaitė savo banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Jo nuomone, D. S. galėjo girdėti arba matyti surenkamą jo banko kortelės PIN kodą. Pamena, vakare, po išgertuvių iš buto išėjo trise: jis, D. S. ir V. G.. Pastarasis išėjo namo, o jis su D. S. nuėjo į prekybos centrą „Norfa“. Tolesnių įvykio aplinkybių nepamena, tačiau mano, kad ir būdamas girtas nebūtų davęs savo banko kortelės prisijungimo duomenų. Be to, D. S. neprašė jo banko sąskaitos prisijungimo duomenų. Kaip parėjo į namus, nepamena, tačiau sekantį rytą savo piniginėje neberado jam priklausančios banko kortelės, ją rado striukės kišenėje. Šeštadienį, t. y. 2020-01-18 į telefoną gavo sms pranešimą, kad yra pravesti pinigai iš darbo. Patikrinęs savo sąskaitą, kurioje buvo 676 Eur, pasigedo 400 Eur. Tada nuėjo pas V. G. į namus ir sužinojo, kad tas vyras, su kuriuo vartojo alkoholį, yra D. S.. Būdamas pas V. G. sužinojo D. S. mobiliojo telefono numerį, jam paskambino. D. S. pats prisipažino, jog būdamas kartu prie parduotuvės „Norfa“ esančiame bankomate „Swedbank“ iš sąskaitos nuėmė pirmą kartą 300 Eur, o antrą kartą – 100 Eu. D. S. prašė į policiją nesikreipti, todėl jis maždaug savaitę laukė, kol šis atlygins padarytą turtinę žalą, nes jis žadėjo tai padaryti. Kadangi po savaitės nesulaukė nei D. S., nei jo žadėtų pinigų, nuvyko į jo gyvenamąją vietą, kur iš kaimynų sužinojo, kad šis prieš savaitę išvyko ir su savimi turėjo nemažai pinigų. Vėliau D. S. į telefono skambučius nebeatsiliepė, tik atsiuntė sms pranešimą „tai parašei pareiškimą, tau ne nauda“. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos baudžiamojoje byloje neteiks, prašo asmenį nubausti įstatymų numatyta tvarka (b. l. 14–18).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. M. pažįstamas seniai, jie – kaimynai. 2020-01-16 su juo vartojo alkoholinius gėrimus pas jo tėvą adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių išgertuvių metu buvo trise. Išgėrus turėtą alkoholį, J. M. tėvas davė grynųjų pinigų ir paprašė nupirkti dar. Pakeliui iš parduotuvės į namus sutiko D. S., kurį pats pažįsta apie 2 mėnesius, J. M. taip pat jį pažinojo. D. S. pasikvietė kartu eiti išgerti alkoholio. Kadangi iš pradžių tryse išgėrė du butelius 0,7 talpos degtinės, o su D. S. – dar vieną 0,7 l talpos degtinės butelį, jis labai apgirto ir sugalvojo eiti namo. Iš J. M. tėvo buto išėjo trise, t. y. jis, D. S. ir J. M.. Kadangi jis gyvena tame pačiame name, nuėjo į sekančią laiptinę namo, o kur nuėjo D. S. su J. M., jis nežino. Kas nuo J. M. banko sąskaitos nuėmė pinigus, jis nežino ir nieko negali paaiškinti (b. l. 54–55).

Iš 2020-06-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta – buto (duomenys neskelbtini) prieigos, nes patekti į butą nebuvo galimybės, kadangi durys užrakintos ir į butą niekas neįleido. Įvykio vietos apžiūra pratęsta adresu (duomenys neskelbtini), kur ties pagrindinėmis lauko durimis į prekybos centrą „Norfa“ įrengtas AB „Swedbank“ bankomatas Nr. H206/H. B. stebimas vaizdo kamera (b. l. 21–22).

Iš AB „Swedbank“ pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad 2020-01-16, 17 val. 46 min. ir 17 val. 47 min. grynųjų pinigų, atitinkamai 300 Eur ir 100 Eur išėmimo operacijas iš nukentėjusiojo J. M. sąskaitos atliko D. S.. Byloje pateiktas ir aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtinantis nukentėjusiojo J. M. sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020-01-15 iki 2020-01-18 (b. l. 34–49).

2020-06-09 tarnybiniu pranešimu D. S. veiksmai 2020-01-16, 17 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate iš AB „Swedbank“ esančios J. M. sąskaitos išgryninus 100 Eur išskirti į administracinę teiseną (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas nekelia abejonių, jo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ir visuma kitų aukščiau išvardintų įrodymų, šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog D. S. 2020-01-16, apie 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), būdamas G. K. namuose, iš J. M. striukės kišenėje buvusios piniginės pagrobė svetimą – J. M. vardu AB „Swedbank“ banko išduotą mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2020-01-16, 17 val. 47 min. (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule užvaldyti J. M. priklausančius pinigus, iš AB „Swedbank“ bankui priklausančio bankomato H206/HB, panaudodamas J. M. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, įdėjo kortelę į bankomatą ir, įvedęs šios kortelės PIN kodą, taip identifikavęs save kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu iš J. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 300 Eur. Tokiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

2020-06-09 kaltinamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritarė proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tyčiniai nusikaltimai padaryti neišnykus jo teistumams už ankstesnius tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis D. S. padarė du apysunkius (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis ) ir du nesunkius (BK 182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, veikos tyčinės, baigtos (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – septynis kartus teistas už įvairius nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai. Paskutinį kartą Akmenės rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš pataisos namų paleistas 2019-11-15 atlikęs bausmę, tačiau tiek šis, tiek ankstesni teistumai neišnykę. Kaltinamais administracine tvarka baustas daug kartų, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės D. S. asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų, jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir didesnį jo pavojingumą visuomenei. D. S. yra įsigijęs verslo liudijimą, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą. Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2020-05-19 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F70.1). Kadangi tai nėra psichikos sutrikimas, turintis neigiamos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę D. S. netikslinga. Aukščiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad D. S. iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė, už ankstesnes nusikalstamas veikas skirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus straipsnių sankcijose numatytą, prokuroro prašomą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, jo terminą nustačius: už padarytus apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis) – lygų šios bausmės rūšies vidurkiui, už nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis) – mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį. Kadangi BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė viena veika ir tuo pačiu metu, jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias veikas skirtinos bausmės tarpusavyje bendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, kad kaltinamojo padarytą BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir kitas jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė laiko tarpas, nusikaltimai buvo padaryti skirtingomis pavojingomis veikomis, todėl BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį su kitomis jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį skirtina bausmė su kitomis skirtinomis bausmėmis bendrintina taikant dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. S. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. darydamas nusikalstamas veikas gavo 300 Eur, šiuo pinigus yra pagrindas konfiskuoti.

2020-05-04 nutarimu D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus vykdyti paskirtą bausmę (b. l. 128–129).

Dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su bankomato vaizdo kamera užfiksuota vaizdo medžiaga, pridėta prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina prie bylos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Nukentėjusysis 2020-06-09 pranešimu informuotas apie kreipimąsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 143).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 198 ¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, - 52 (penkiasdešimt dviejų) parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, - 52 (penkiasdešimt dviejų) parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį - 35 (trisdešimt penkių) parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - 35 (trisdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 52 (penkiasdešimt dviejų) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie D. S. paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, ir D. S. paskirti subendrintą bausmę - 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą, jį atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – 300 Eur (trijų šimtų eurų) konfiskavimą.

2020 m. gegužės 4 d. nutarimu D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti arešto bausmę.

Dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su bankomato vaizdo kamera užfiksuota vaizdo medžiaga, pridėtą prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti prie bylos.

D. S. išaiškinti, kad: nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis);

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.