Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-849-149-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-05-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-08
Bylos Nr.
1A-849-149-2011
Teisminio proceso Nr.
1-16-1-00523-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Leonarda Gurevičienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Henrikas Jaglinskis
Kaltinamasis
G. B.
Nukentėjusysis
C. V., Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
Advokatai
Petras Butkevičius, Kazimieras Baranauskas
Kategorijos
  • 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A - 849-149/2011Teisėjas R.Rainys Teisminio proceso Nr. 1-16-1-00523-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;1.1.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Arūno Kisieliaus, Henriko Jaglinskio,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,išteisintajam G. B.,gynėjui advokatui Petrui Butkevičiui,nukentėjusiajai C. V.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Kazimierui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusios C. V. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendžio, kuriuo G. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., BK 138 str. 1 d. (2009-04-30 epizodas) bei pagal 140 str. 1 d. (2009 metų lapkričio mėn. epizodas), nes nepadaryta veika turinti šių nusikaltimų požymių .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. buvo kaltinamas, dėl C. V. fizinio skausmo sukėlimo (2009-04-30 epizodas), nesunkaus sveikatos sutrikdymo (2009-06-03 epizodas) bei fizinio skausmo sukėlimo (2009 m. lapkričio mėn. epizodas), o būtent:

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. balandžio 30 d., apie 12 val., Debesijos g., prie 3 namo Vilniuje, kumščiu sudavė tris smūgius Ch.V. į galvą bei griebė už rankų, sukeldamas pastarajai fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios C. V. sveikatą, tai yra dėl tokių veiksmų G. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to jis buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. birželio 3 d., apie 13 val., Debesijos g., prie 3 namo Vilniuje, sugriebė už C. V. kairės plaštakos ir ją (plaštaką) stipriai palenkė atgal bei du kartus spyrė į C. V. dešinę koją, padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, kairės rankos plaštakos V-o piršto pamatinio ir vidurinio pirštikaulių lūžius, poodines kraujosruvas dešinio kelio sąnario srityje, dešinėje blauzdoje, dėl ko nesunkiai sutriko nukentėjusiosios C. V. sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tai yra dėl tokių veiksmų G. B. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Be to jis buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 10 val., Debesijos g., prie 3 namo Vilniuje, penkis kartus spyrė Ch.V. į dešinę koją, sukeldamas nukentėjusiajai C. V. fizinį skausmą. Tai yra dėl tokių veiksmų G. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas G. B. išteisino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tuo, kad tarp C. V. ir G. B. dėl pastarojo laikomo šuns yra susiklostę tęstinio pobūdžio konfliktiniai santykiai.

Teismas nurodė kad dėl 2009-06-03 epizodo Ch.V. tyrimo metu pradžioje nurodė, kad buvo užpulta nepažįstamo asmens, vėliau parodė, kad galimai G. B. pasamdyto asmens, gydymo įstaigoje nurodė užpuolimo laiką 16 val., apžiūrėta buvo apie 19 val., vėliau laiką nurodė 13 val., keitė parodymus apie panaudoto smurto pobūdį – nurodė, kad buvo laužiama ranka, vėliau, kad buvo spardoma kojomis. Tačiau, apylinkės teismo teigimu, byloje esančiais dokumentais neginčijamai įrodyta, kad G. B. 2009-06-03 Lietuvoje nebuvo ir tą dieną jokių nusikalstamų veiksmų C. V. atžvilgiu jis negalėjo padaryti.

Dėl 2009-04-30 ir 2009 m. lapkričio mėn. epizodų teismas nurodė, kad Ch.V., duodama parodymus dėl 2009-04-30 patirtų sužalojimų, parodė, kad G. B. ją mušė suduodamas smūgius kumščiu į galvą ir suspausdamas jai ranką. Tačiau ekspertai jokių sužalojimų galvos srityje nenustatė, o kraujosruva dilbio srityje, ekspertų teigimu, galėjo atsirasti Ch.V. atsitrenkiant į kietus atsikišusius daiktus. Teismas suabejojo P. D. parodymų patikimumu, kad jis, būdamas už 20 m girdėjo ginčą tarp C. V. ir G. B., kadangi jis negirdėjo teismo posėdžio metu jam užduodamų klausimų, būdamas 2-3 m atstumu nuo proceso dalyvių. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas C. V. ir P. D. parodymų patikimumą, atsižvelgė į tai, kad Ch.V. prašė savo dukrą L. B. ir T. G. liudyti prieš G. B. dėl panaudoto prieš ją smurto, kad G. B. ją sumušė 15-20 kartų, kad jis bandė ją nunuodyti, trukdo naktimis miegoti, yra narkomanas ir platina narkotikus, bei vertindamas jos elgesį, G. B. bendraujant su L. B., padarė išvadą, kad, esant konfliktui dėl šuns, savo amžiaus ir būdo, Ch.V. galimai apkalba G. B. ir įkalbėjo L. Š. ir P. D. duoti jai naudingus parodymus.

Šalies argumentai

Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nukentėjusioji C. V. 2011-06-10 apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendį – pripažinti G. B. kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. (2009-04-30 epizodas) BK 138 str. 1 d. (2009-06-03 epizodas), pagal BK 140 str. (2009 m. lapkričio mėn. epizodas) ir jį nuteisti.

Savo skunde apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kad jai buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialistų išvados. Kad ją sužalojo G. B., be jos parodymų patvirtina ir liudytojų L. B., L. Š. ir P. D. parodymai. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į jos ir jos pusės liudytojų parodymus, vienpusiškai įvertino aplinkybes ir priėmė neteisingą nuosprendį. Teigia, kad G. B. pateiktų teismui dokumentų datos nesutampa, be to šie dokumentai nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat teigia, kad dėl senyvo amžiaus ji galėjo neprisiminti ar supainioti neesmines aplinkybes, tačiau kategoriškai tvirtina, kad ją sumušė G. B., todėl jis išteisintas visiškai nepagrįstai.

2011-06-13 Vilniaus apygardos teisme taip pat gautas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-06-10 apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

pripažinti G. B. kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pripažinti G. B. kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pripažinti G. B. kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 2 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Šalies argumentai

Savo skunde apeliantė nurodo, kad nuosprendis yra naikintinas, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantės teigimu, teismas konstatuodamas, kad G. B. nusikaltimo padarymo dieną nebuvo Lietuvoje, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad prie G. B. ir jo gynėjo pateiktų dokumentų apie jo išvykimą į Rusijos Federaciją ir grįžimą iš jos, yra pateikta ir elektroninio laiško kopija gauta 2009-05-27 dėl čarterinio reiso užsakymo, kurioje nurodyta, kad minėta kelionė į Sankt Peterburgą vyko 2009m. birželio 1-2 d., buvo užsakytas minėtų dienų aptarnavimas, taip pat toliau laiške matyti, kad yra skrydžio tvarkaraštis, kuriame taip pat tiksliai nurodytos dvi datos, t.y. išskridimo birželio l d. bei parskridimo birželio 2 d.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai laiko įrodymu, patvirtinančiu, kad išteisintasis nusikaltimo padarymo metu nebuvo Lietuvoje, vadovaudamasis tik tuo, kad G. B. 2009-06-05 Sankt Peterburge atlieka finansinę operaciją, ir apie tai pateikia finansinės banko operacijos išrašo kopiją, kuris patvirtina neva G. B. buvimą Sankt Peterburge nuo birželio l d. iki birželio 12 d. Tačiau, apeliantės teigimu, nusikalstama veika C. V. atžvilgiu buvo įvykdyta 2009-06-03 ir G. B. 2009-06-05 atlikta finansinė operacija Sankt Peterburge visiškai nepatvirtina to fakto, kad G. B. nebuvo Lietuvoje 2009-06-03. Apeliantė taip pat pažymėjo, jog teisminio nagrinėjimo metu apklausiant nepilnametį G. B. sūnų D. B., jis parodė, kad tėvas G. B. į komandiruotes vyksta gan dažnai kartais net kelis kartus per mėnesį, vyksta 2-3 dienom, tačiau nėra buvę, kad jo komandiruotė truktų 2-3 savaites, būtent visi šie išdėstyti faktai pagrįstai leidžia teigti, kad G. B. pase esantis spaudas apie jo grįžimą iš Rusijos birželio 2 d. patvirtina, jo buvimą Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu.

Teigia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad į galvą suduoti smūgiai turėjo būti nustatyti ir užfiksuoti teismo medicinos išvadoje, tačiau, apeliantės teigimu, ne visais atvejais smūgiai palieka žymes, jie gali suketi tik fizinį skausmą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, todėl teismo išvada, kad nenustatyti sužalojimai galvos srityje paneigia fizinio smurto naudojimo faktą nukentėjusiosios atžvilgiu, yra tik prielaida, kadangi G. B. panaudoto smurto faktą patvirtina kitas nustatytas sužalojimas sukėlęs ne tik nukentėjusios fizinį skausmą bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, apeliantė mano, jog nepagrįstas teismo teiginys, kad P. D. negalėjo girdėti teisminio nagrinėjimo metu 2-3 metrų atstumu jam užduodamų klausimų, nes to nepakanka, kad jo parodymai būtų vertintini kritiškai, kadangi jis taip pat parodė, jog matė kaip vyras, buvęs kartu su Ch.V., kurį vėliau Ch.V. jam įvardino kaip kaimyną su kuriuo nuolat vyksta konfliktai dėl šuns, jai kelis kartus spyrė į koją. Taip pat mano, kad teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą, nepagrįstai nurodo, kad atsižvelgia į jos būdą ir amžių, nes tokia teismo išvada, apeliantės teigimu, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusiosios amžius ir būdas neleidžia jai teisingai nurodyti aplinkybių, byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiosios C. V. psichinę ir fizinę būklę, kuri trukdytų teisingai suvokti įvykio aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji Ch.V. pateikė teismui prašymą priteisti iš išteisintojo G. B. jos naudai 2500 Lt gydymo išlaidoms ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas, bei prokurorė apeliacinius skundus prašo tenkinti, išteisintasis G. B. ir jo gynėjas prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios C. V. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl prokurorės ir nukentėjusiosios argumentų dėl 2009-06-03 epizodo

Nukentėjusioji C. V. apeliaciniame skunde teigia, kad 2009-06-03 apie 13 val., Debesijos g. prie namo Nr. 3, Vilniuje, G. B. sugriebė jai už kairės plaštakos, ir ją stipriai palenkė atgal bei du kartus spyrė jai į dešinę koją, padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, kairės plaštakos V-o piršto pamatinio ir vidurinio pirštikaulio lūžius, poodines kraujosruvas dešiniojo kelio sąnario srityje, dešinėje blauzdoje, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta jos sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teigia, kad jos sumušimo faktą patvirtino jos dukra L. B., kuriai ji, vežama į ligoninę, skundėsi, kad ją sumušė G. B., taip pat liudytoja L. Š., kuri girdėjo triukšmą, kai ji šaukė, kad G. B. jos neliestų ir kuriai ji pasakiusi, kad ją užpuolė ir sumušė G. B.. Tuomet L. Š. patarė jai kviestis dukrą ir važiuoti į ligoninę.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl šio epizodo nėra jokio pagrindo netikėti C. V. parodymais, o L. Š. parodymus atmesti kaip melagingus. Prokurorė savo argumentus grindžia ir tuo, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausiant nepilnametį G. B. sūnų D. B., šis parodė, kad jo tėvas G. B. į komandiruotes vyksta gan dažnai kartais net kelis kartus per mėnesį, tačiau nėra buvę, kad jo komandiruotė truktų 2-3 savaites, vyksta 2-3 dienom, būtent visi šie išdėstyti faktai, prokuroro teigimu pagrįstai leidžia teigti, kad G. B. pase esantis spaudas apie jo grįžimą iš Rusijos yra birželio 2 d. ir tai patvirtina, jo buvimą Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu.

Šie apeliantų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, juos paneigia kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios C. V. ir išteisintojo G. B. dėl pastarojo laikomo šuns susiklostė tęstinio pobūdžio konfliktiniai santykiai. Ch.V., sutikusi G. B. nuolat jį plūsdavo, kaltindavo, kad jis ją terorizuoja, naktimis skambina į duris, 15-20 kartų yra sumušęs, teigia, jog G. B. pasamdė kaimyną, kad šis ją nunuodytų (b.l. 199-200). Iš 2009-11-15 C. V. skundo matyti, kad ji prašo policijos sudrausminti jos kaimyną G. B., gyv. Debesijos g. 3-39, kadangi šis turi didelį šunį, grasina ją nužudyti, padegti jos duris, yra pavojingas žmogus, vartoja narkotikus ir juos pardavinėja (b.l. 31).

Kad Ch.V. konfliktiška asmenybė, pavirtino jos dukra L. B. (b.l. 153). L. B. tai pat parodė, kad motina jos prašiusi paliudyti, kad ją sumušė G. B., tačiau ji liudyti atsisakė, nes šio įvykio nematė (b.l. 199).

liudytojas G. M. parodė, kad matydavo, kaip Ch.Visockja plūsdavo G. B., grasindavo jam , kad nudurs, praneš į policiją, atkeršys, tačiau pastarasis atsakydavo, jog ji gali kviesti policiją, nes jis nieko blogo nedaro. Dėl nuolatinių C. V. riksmų jie negalėjo dukros migdyti balkone (b.l. 203).

Liudytojas T. G. parodė, kad Ch.V. jo prašė melagingai liudyti policijos pareigūnui, kad ją neva sumušė G. B., jam atsisakius, pastaroji pagrasino, jog pridarys ir jam problemų (b.l. 203).

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nukentėjusiosios C. V. ir liudytojos L. Š. parodymais, kadangi jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

2009-06-08 protokole pareiškime Ch.V. nurodo, kad 2009-06-03 apie 13.00 val. ją prie Debesijos g. 3 namo iš matymo nepažįstamas vyras iš Debesijos g. 3 namo užlaužė ranką ir sukėlė fizinį skausmą, prašo nustatyti kaltą asmenį. (b.l.1).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2009-06-03 apie 22.10 val. iš VGPUL traumatologinio punkto slaugytoja pranešė, kad 19.40 val. dėl kairės plaštakos penktojo piršto lūžimo kreipėsi Ch.V., kuri paaiškino, kad apie 16 val. traumą gavo Debesijos g. 3 namo kieme. (b.l.2).

Apklausta liudytoja 2009-06-08 Ch.V. parodė, kad 2009-06-03 apie 12 val. ją užpuolė nepažįstamas vyras, pradėjo ieškoti priekabių, kad ji jam skolinga pinigų, kabinėjasi prie vaikų, užlaužė ranką, išgirdęs trekštelėjimą pabėgo. Įtaria, kad jos užpuolimą galėjo organizuoti jos kaimynas iš 39 buto B., su kuriuo ji konfliktuoja dėl šuns laikymo. (b.l.9).

Iš 2009-06-09 specialisto išvados matyti, kad Ch.V. ekspertui paaiškino, kad 2009-06-03 apie 12 val. nepažįstamas vyras sugriebė už kairės plaštakos ir stipriai ją palenkė atgal link dilbio nugarinio paviršiaus, po ko pasigirdo kaulų traškėjimas, po to du kartus spyrė į dešinę koją (b.l. 23-25).

2010-01-19 apklausta liudytoja, Ch.V. parodė, kad 2009-06-08 duotus parodymus tikslina, kad ranką jai užlaužė 2009-06-03 G. B., nes anksčiau bijojo sakyti tiesą, kadangi jo bijojo, nes jis dažnai atrodo nenormalus, būna agresyvus, vartoja narkotikus, naktimis važinėja po naktinius klubus. (b.l. 40-41).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja L. Š. parodė, kad ji C. V. pažįsta 20 metų, yra jos pagalbininkė. 2009-06-03 atvyko pas C. V., kad padėti jai susitvarkyti butą. Tvarkydama butą, girdėjo, kaip Ch.V. šaukė: „Bakuti, Bakuti, atsikabink nuo manęs, ko tu nuo manęs nori“. Po to sugrįžusi pasakė, kad jai sudavė į galvą, be to jai skauda pirštą. Tuomet ji pasiūlė Ch.V. kviestis dukrą ir važiuoti į ligoninę (b.l. 200).

Specialisto išvadoje Nr. G.2316/09 (01) Ch.V. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, kairės plaštakos V-o piršto pamatinio ir vidurinio pirštikaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario srityje, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais paviršiais, o kairės plaštakos V-o piršto vidurinio pirštikaulio lūžis, atsižvelgiant į jo pobūdį – nuo sukamojo pagal išilginę piršto ašį judesio, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2009-06-03,sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos dešinėje kojoje galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai užsigaunant į kietus bukus atsikišusius paviršius. (b.l.23-25).

Nukentėjusiosios C. V. ir jos liudytojos L. Š. parodymus paneigia G. B. parodymai, kuris parodė, kad 2009-06-03 jo Lietuvoje nebuvo, jis buvo išvykęs į Rusijos Federaciją. G. B. parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: iš protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas G. B. LR piliečio pasas, paso 11 lape yra Rusijos Federacijos viza, ant jos yra spaudai: 2009-06-01 Pulkovo ir 2009-06--2, šios datos dienos pirmas skaičius neįskaitomas, nes neryškus (b.l.64-67); banko SEB sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad G. B. 2009-06-05 mokėjimo kortele atsiskaitė 118,17 Lt sumai Gallery Shop, Sankt-Peterburge Rusijoje (b.l.181); PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad G. B. 2009-06-12 pirko bilietą maršrutui Peterburg - Ryga-Vilnius (b.l. 182); užsakymas, iš kurio matyti, kad 2009-05-27 buvo užsakyta paslauga – keleivių palyda ir transportavimas 7 asmenų grupei, tame skaičiuje ir G. B. (b.l. 183-184); UAB „Inkolit“ direktoriaus G. B. įsakymas, iš kurio matyti, kad jis buvo komandiruotas į Sankt Peterburgą nuo 2009-06-01 iki 2009-06-12 (b.l. 185). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog prokurorės argumentai, kad teismas vadovavosi tik G. B. parodymais, atmestini kaip nepagrįsti, o argumentai, jog G. B. 2009-06-03 buvo Lietuvoje, kadangi vizoje spaudas nėra aiškus ir data gali būti „2009-06-02“ ir galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paneigti kitais aukščiau nurodytais dokumentais.

Dėl 2009-04-30 epizodo prokurorės ir nukentėjusiosios argumentų.

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-04-30 apie 12 val., Debesijos g. 3, Vilniuje, kumščiu sudavė tris smūgius Ch. V. į galvą bei griebė už rankų, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai Ch. V. sveikatą.

Prokurorė ir nukentėjusioji skundus dėl šių epizodų grindžia specialisto išvada, nukentėjusiosios C. V. parodymais.

Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios būdą ir amžių, nepagrįstai jos parodymus pripažino nepagrįstais, kadangi, prokurorės teigimu, ši teismo išvada nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusiosios amžius ir būdas neleidžia jai teisingai nurodyti aplinkybių, byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiosios C. V. psichinę ir fizinę būklę, kuri trukdytų teisingai suvokti įvykio aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs nuteistosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jos grasinimus bet kokiu būdu atkeršyti G. B. už tai, kad šis po jos langais vedžioja šunį, jos pastangas, kad kaimynai ir jos dukra duotų melagingus parodymus prieš G. B., o liudytojui T. G. atsisakius, grasinimai, jog ir pastarajam sudarys problemų, nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą, pripažino nukentėjusiosios parodymus nepatikimais.

Kad tokio pobūdžio sužalojimus sau galėjo padaryti pati nukentėjusioji nepaneigia specialisto išvados.

Specialisto išvadoje Nr. G 1811/09 (01) nurodyta, kad atlikus jos apžiūrą galvoje išorinių sužalojimų nerasta, kairiojo dilbio viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 1,5 cm diametro violetinė, pageltusiais pakraščiais poodinė kraujosruva. Kitur sužalojimų nenurodo (b.l. 12-13).

Specialisto išvadoje Nr. G 4378/10 (01) nurodyta, kad Ch.V. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgį, tiek ir kairiuoju dilbiu atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį paviršių. Sužalojimas galėjo gautis ir pirštais suspaudus kairįjį dilbį, galėjo būti padarytas 2009-04-30, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimas nepriskiriamas sužalojimams galėjusiems atsirasti savigynos metu, sužalojimo lokalizacija prieinama nukentėjusiosios rankai jį pasidaryti pačiai. (b.l.16-18).

Dėl 2009 m. lapkričio epizodo skunduose nurodytų argumentų

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio mėnesį, tyrimo tikslai nenustatytą dieną, apie 10 val., adresu Debesijos g. 3, Vilniuje, penkis kartus spyrė nukentėjusiajai į dešinę koją, sukeldamas Ch. V. fizinį skausmą.

Nukentėjusioji ir prokurorė savo skundus grindžia pačios nukentėjusiosios C. V. ir jos pusės liudytojo P. D. parodymais. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. B. C. V. atžvilgiu būtų atlikęs smurtinius veiksmus, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai C. V. ir liudytojo P. T. parodimus vertino kritiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Ch.V. su panašaus pobūdžio kaltinimais G. B. 2009-11-15 jau kreipėsi į Vilniaus miesto 5-ąjį policijos komisariatą.

Gi, dėl 2009 m. lapkričio mėnesio epizodo Ch.V. savo pareiškime ir pirminės apklausos metu nenurodė, kad kas nors būtų matęs, kaip G. B. jai 5 kartus spyrė į koją.

Tuo tarpu 2010 m. gegužės 21 d. vykusios papildomos nukentėjusiosios apklausos metu Ch. V. nurodė, jog tai, kad G. B. 5 kartus spyrė į operuotą dešinę koją gali patvirtinti liudytojas P. D..

Dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo jau buvo pasisakyta.

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje P. D. parodė, jog C. V. pažįsta, kadangi ši perka pas jį daržoves. 2009 m. rudenį paskambinusi jam Ch.V. pasakė, kad jis ateitų paimti gėlių sėklų. Priėjęs prie C. V. namo, pamatė besibarančius moterį ir vyrą. Priėjęs arčiau pamatė, kaip vyras kelis kartus spyrė Ch.V. į koją. Jį pamatęs, vyriškis sėdo į tamsios spalvos „Audi“ ir išvažiavo. Kad tai buvo G. B., tvirtinti negali. Konfliktą išgirdo, kai buvo 25 m. atstumu, vyriškio gerai nematė, bet jis buvo jaunas. Ch.V. pasakė jam, jog, tai buvo kaimynas, kuris pastoviai ją skriaudžia.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo šio liudytojo parodymų patikimumu, kadangi jo parodymai nesutapo su nukentėjusiosios parodymais, be to liudytojas negirdėjo jam užduodamų klausimų 2-3 m atstumu, negalėjo apibūdinti Ch.V. spyrusio vyriškio, tik nurodė, kad jis – jaunas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2 K-673/2007).

Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs objektyvių duomenų, patvirtinančių G. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų trijų nusikalstamos veikos epizodų pagrįstai jį išteisino. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

Nukentėjusiosios C. V. prašymas dėl jai padarytos žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (BPK 112 str. 1 d., 115 str. 2 d.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiosios C. V. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Leonarda GurevičienėTeisėjai (parašai) Arūnas KisieliusHenrikas JaglinskisNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Leonarda Gurevičienė