- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- A-525-1692-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5Proceso dalyvių prašymai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 5 pensijų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. B. skundu (b.l. 8–10), kurį patikslino (b.l. 2–4), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti 2007 m. birželio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Vilniaus skyriaus 5 pensijų skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) sprendimą Nr. 1852 (toliau – ir Sprendimas), skiriant pareiškėjui pensiją nuo 2006 m. balandžio 4 d.; įpareigoti Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui pensiją po 546,74 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 4 d. iki 2007 m. kovo 16 d.; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu jam paskirta 546,74 Lt senatvės pensija per mėnesį nuo 2007 m. kovo 28 d. Dėl Sprendimo pareiškėjas kreipėsi į Valdybą, kuri 2007 m. rugpjūčio 17 d. atsakyme nurodė, jog pareiškėjui pensija skirtina nuo 2007 m. kovo 16 d., t.y. nuo dienos, kurią pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, jog aplinkybę, kad pareiškėjas buvo privalomai draudžiamas arba pats draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir turi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, patvirtina tas faktas, kad Vilniaus skyrius skyrė pareiškėjui pensiją. Remdamasis Įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties) 2 straipsnio 32 dalimi, Įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, faktu, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. liepos 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-8360-534/2006) nustatė, jog pareiškėjas iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, Įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog pareiškėjo teisė gauti pensiją atsirado prieš daug metų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 67 punktu, nurodė, kad pareiškėjas dokumentus pensijai skirti Vilniaus skyriui pateikė 2007 m. balandžio 4 d., todėl jam priklauso pensija už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti pateikimo, o aplinkybė, kad pareiškėjas anksčiau neturėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, nepaneigia to, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytą kriterijų bei turi teisę gauti pensiją už minėtą laikotarpį (12 mėnesių). Pažymėjo, jog Įstatymo nustatytas kriterijus nesiejamas su tuo, kad asmuo turi (neturi) leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ar su gyvenamosios vietos deklaravimu, nes tokia aplinkybė jau įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pakartotinai, atsižvelgdamas į Nuostatų 55 punktą, pabrėžė, jog tai, kad pareiškėjas tik 2007 m. kovo 16 d. gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o 2007 m. kovo 28 d. deklaravo gyvenamąją vietą, nesietina su Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės gauti pensiją atsiradimo diena. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjui įteiktas atsakovo pranešimas, jog kartu su rugsėjo mėnesio pensija jam bus išmokėta nuo 2007 m. kovo 16 d. iki 2007 m. kovo 27 d. susidariusi nepriemoka, t.y. 211,64 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b.l. 34 – 36) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas rėmėsi Įstatymo 1 straipsniu ir 41 straipsnio 1 dalimi bei Nuostatų 55 punktu ir nurodė, jog, 2007 m. balandžio 4 d. gavęs pareiškėjo prašymą ir dokumentus senatvės pensijai skirti, Sprendimu paskyrė pensiją nuo 2007 m. kovo 28 d., t.y. nuo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaravimo dienos. Pažymėjo, jog Valdyba 2007 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr.(6.5)1-5286 išaiškino, kad minėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimas pagrįstas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 2 dalimi, o teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyveno iki 1993 m. liepos 1 d. ir gyvena šiuo metu, taip pat nurodė, kad teismas nustatė, jog pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1957 metų. Remdamasis tokiomis aplinkybėmis, Vilniaus skyrius 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjui paskyrė senatvės pensiją nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo dienos, t.y. 2007 m. kovo 16 d., o pareiškėjas informuotas apie tokį sprendimą ir nepriemokos išmokėjimą. Atsižvelgdamas į Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 15 punktą, pažymėjo, jog iki leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo dienos, užsienietis neturi teisės nuolat gyventi ir nelaikomas nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, todėl teisę gauti pensiją užsieniečiai įgyja nuo dienos, kurią išduotas leidimas. Pabrėžė, jog pareiškėjas nesutinka su Vilniaus skyriaus sprendimu nustatyta senatvės pensijos skyrimo data – 2007 m. kovo 16 d., tačiau prašo pakeisti Sprendimą, kuriuo senatvės pensijos skyrimo data buvo nustatyta nuo 2007 m. kovo 28 d., todėl pareiškėjas turėtų tikslinti prašymą dėl nustatytos senatvės pensijos skyrimo datos. Remdamasis tuo, kad pareiškėjui 546,74 Lt dydžio pensija apskaičiuota pagal bazinės pensijos dydį (266 Lt) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (1356 Lt), galiojančius nuo 2007 m. vasario 1 d., nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo išmokėti jam po 546,74 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 4 d. iki 2007 m. kovo 16 d. atmestinas. Pažymi, jog ankstesniais laikotarpiais bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiai skyrėsi ir buvo mažesni.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b.l. 28–30) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepimą iš esmės grindė tokiais pačiais motyvais kaip ir nurodytieji atsakovo atsiliepime į skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu (b.l. 88–92) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, atsižvelgdamas į skundo motyvus bei į tai, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, kad pensija jam skaičiuojama nuo 2007 m. kovo 16 d., t.y. datos, nurodytos atsakovo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendime Nr. 1852, padarė išvadą, jog pareiškėjas ginčija būtent minėtą sprendimą, o ne 2007 m. birželio 26 d. Sprendimą, todėl nurodė, jog spręstinas ginčas būtent dėl 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1852. Pareiškėjo reikalavimą pakeisti Vilniaus skyriaus 2007 m. birželio 26 d. sprendimą įvertino kaip techninę klaidą. Remdamasis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, tuo, jog byloje nekeliamas ginčas dėl aplinkybių, kad pareiškėjas yra įgijęs draudimo stažą senatvės pensijai gauti, pabrėžė, jog turi būti nustatyta pareiškėjo teisės gauti pensiją atsiradimo diena. Vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 39 straipsnio 1 dalimi, faktu, jog pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2007 m. kovo 16 d., konstatavo, kad pareiškėjas iki leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo teisės nuolat gyventi neturėjo, t.y. Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai. Todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas teisę į senatvės pensiją įgijo nuo 2007 m. kovo 16 d. – nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo dienos. Atsižvelgdamas į Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu joje gyvena, suteikė pareiškėjui teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau nėra pagrindu įteisinusiu jo buvimą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b.l. 98–99) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti
Pareiškėjas pabrėžia, jog teismas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 39 straipsnį aiškino izoliuotai nuo kitų normų. Atsižvelgdamas į minėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, nurodo, kad jame neminima, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai. Pažymi, kad Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje laikytinas neteisėtu. Nurodo, jog Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties įsigaliojo tik 2004 metais. Remdamasis Nuostatų 55 punktu, pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjas tik 2007 m. kovo 16 d. gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o 2007 m. kovo 28 d. deklaravo gyvenamąją vietą, nesietina su Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis. Vadovaujasi Įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, kad teisės aktai nenurodo, jog užsieniečiui nemokama (negali būti mokama) pensija už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valdybos teritoriniame skyriuje dienos, jeigu užsienietis tuo metu neturėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 114–115) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nurodytais argumentais, taip pat grindžia atsiliepimą iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą pirmosios instancijos teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 110–112) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Valdyba pateikia iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.
Valdyba, remdamasi Įstatymo 1 straipsniu, taip pat pabrėžia, jog nesutinka su apelianto argumentu, kad joks teisės aktas nenurodo, jog užsieniečiui nemokama (negali būti mokama) pensija už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valdybos teritoriniame skyriuje dienos, jeigu užsienietis tuo metu neturėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Nuostatai.
Remiantis Įstatymo 3 straipsniu valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, jeigu jie atitinka Įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka Įstatymo nustatytą amžių, o pagal Įstatymo 40 straipsnio 4 dalį kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Nuostatų 55 ir 56 punktai nurodo dokumentus, kuriuos asmuo turi pateikti kartu su prašymu skirti pensiją.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą ir į tą faktą, kad pareiškėjui senatvės pensija atsakovo sprendimais buvo skirta, pabrėžia, jog pareiškėjas visus Nuostatuose nurodytus dokumentus atsakovui pateikė tinkamai. Pažymėtina, jog byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo momento, kitaip tariant, dėl to, ar pareiškėjas tokią teisę turėjo iki leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos.
Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis sukanka Įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą Įstatymo nuostatą, pabrėžia, jog Įstatymas, nustatydamas nurodytus kriterijus, esant kuriems asmuo įgyja teisę į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, jokių papildomų kriterijų nenustato.
Nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. liepos 4 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje. Vienas iš tokio sprendimo priėmimo pagrindų buvo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pageidaujantys gauti užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad minėtas sprendimas yra apskųstas arba įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, todėl jis laikytinas galiojančiu ir taikytinu nagrinėjamoje byloje.
Pagal Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Be to, remiantis Įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal Įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai arba tarptautinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų.
Pareiškėjui pensija paskirta nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos, t.y. nuo 2007 m. kovo 16 d., nepritaikius Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamam ginčui taikomų teisės aktų nuostatas, daro išvadą, jog nei Įstatymas ir Nuostatai, nei kiti taikytini teisės aktai nenustato, jog teisės gauti pensiją atsiradimo momentas siejamas su leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimu, o su tokiu leidimu sietina tik asmens galimybė įgyvendinti teisę į valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją. Todėl, asmeniui kartu su prašymu pateikus visus reikiamus dokumentus valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti ir konstatavus, kad toks prašymas tenkintinas, tokio asmens atžvilgiu turėtų būti taikomos Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatos ir pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.
Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje neteisėtai, teisinę padėtį, bei minėtu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimu, pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas iki leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos Lietuvoje gyveno neteisėtai, nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija turėjo būti skirta atsižvelgiant į Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, t.y. skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų gavimo pas atsakovą (nagrinėjamu atveju dokumentai gauti 2007-04-04). Todėl atsakovas įpareigotinas skirti pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2006 m. balandžio 4 d.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pensijos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių tą mėnesį, už kurį mokama pensija, ir atitinkamai bazinės pensijos, dydžius, ir pabrėžia, jog, įpareigojus atsakovą pensiją pareiškėjui skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2006 m. balandžio 4 d., pagrindo abejoti tuo, kad pensija už nurodytą laikotarpį bus tinkamai apskaičiuoti ir išmokėta, nėra, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui pensiją po 546,74 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 4 d. iki 2007 m. kovo 16 d. netenkintinas.
Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 5 pensijų skyrių skirti V. B. valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2006 m. balandžio 4 d. Likusioje dalyje pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis neskundžiama.