Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-28 · Administracinė byla Nr. I1-3607-331/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-28
Bylos Nr.
I1-3607-331/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03193-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Henrikas Sadauskas (pirm.)
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3607-331/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03193-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas buvo reorganizuotas į Vilniaus pataisos namus), 800 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Paaiškino, kad kalinant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K, Kalėjimas) nebuvo užtikrintas gydytojo paskirtas dietinis maitinimas. Dėl šių Lukiškių TI-K veiksmų patyrė stresą, išgyvenimus, badavo, negalėjo miegoti, kentė pilvo skausmus. Pareiškėjo teigimu, dietinio maitinimo paskyrimas buvo nurodytas gydytojo, tačiau Lukiškių TI-K darbuotojai, netinkamai atlikdami savo pareigas, tokio maitinimo nesuteikė. Pareiškėjas paaiškino, kad su skundais dėl nepaskirto dietinio maitinimo kreipėsi į atsakovą.

Atsiliepimas

2. Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti (b. l. 12–16). Atsiliepime paaiškino, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis.

2.1. Nuo 2018 m. vasario 27 d. pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas dėl lėtinio erozinio gastrito. Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr. 96-1069 pareiškėją informavo, kad jo asmens sveikatos istorijoje yra įrašas apie minėto dietinio maitinimo paskyrimą, tačiau įrašų apie dietinio maitinimo tęstinumą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. nėra, todėl dietinis maitinimas atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjui paskirtas nebuvo. Informavo pareiškėją, kad dietinis maitinimas jam bus paskirtas nuo 2019 m. kovo 11 d.

2.2. Pažymėjo, kad viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2020 m. sausio 27 d. sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos ištirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje ginčo situacijoje pareiškėjo skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir motyvai dėl jam paskirto dietinio maitinimo nuo 2018 m. vasario mėnesio visam laikui yra pagrįsti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. pareiškime teismui, teikdamas Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 21 d. raštą Nr. 96-1069, akcentavo, jog jame nurodyta informacija nėra teisinga, nes pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas 2018 m. vasario mėnesį visam laikui. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, taip pat neatsižvelgė į byloje esančiame Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. kovo 26 d. rašte Nr. 17101-547, kuriuo atsakoma į pareiškėjo skundus, nurodomą informaciją, jog, pareiškėjo Asmens sveikatos istorijai esant Lukiškių TI-K, Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros specialistai susisiekė su Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyriumi ir gavo žodinę informaciją, kad dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas nuo 2018 m. vasario mėnesio visam laikui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė, nuo kada ir kuriam laikui pareiškėjui buvo gydytojo paskirtas dietinis maitinimas, ar toks paskyrimas turi būti po tam tikro laiko peržiūrimas ir, esant pagrindui, pratęsiamas. LVAT taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neapsibrėžė ginčo laikotarpio.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas skunde teismui nurodo ginčo laikotarpį nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 14 d., tačiau iš byloje esančios pareiškėjo asmens bylos matyti, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimu nutarta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1 sektoriaus į Lukiškių TI-K, į kurį jis atvyko 2019 m. vasario 15 d., be to, 2019 m. kovo 5 d. pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių ir atvyko atgal į Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 8 d. Atsižvelgiant į tai, teismas ginčo laikotarpius laiko 2019 m. vasario 15 d. – 2019 m. kovo 5 d. ir 2019 m. kovo 8 d. – 2019 m. kovo 14 d., t. y. laikotarpius, kai pareiškėjas kalėjo Lukiškių TI-K.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

6.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

6.2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

6.3. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

6.4. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

6.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

7. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau jis jo negavo, todėl teko badauti, patyrė skausmus, kamavo nemiga bei išgyvenimai.

8. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas (b. l. 34, 39–48, 49). Pareiškėjas prieštaraudamas šiuo aspektu tik nurodė, kad dietinio maitinimo negavo. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

9. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas dėl dietinio maitinimo paskyrimo su skundais į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi 2019 m. vasario 19 d. (b. l. 21) ir 2019 m. vasario 27 d. (b. l. 22). Į šiuos pareiškėjo nusiskundimus atsakovas atsakė 2019 m. kovo 21 d. raštu Nr. 96-1069 (b. l. 17–18). Pateiktame Lukiškių TI-K atsakyme dėl jo skundų, susijusių su dietiniu maitinimu, buvo paaiškinta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2018 m. vasario 27 d. yra gydytojo įrašas, kad dėl lėtinio erozinio gastrito buvo paskirtas R? B? dietinis maitinimas. Asmens sveikatos istorijoje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. duomenų apie dietinio maitinimo R? B? tęstinumą nėra. Kartu su atsiliepimu atsakovės atstovas pateikė teismui Vidaus ligų gydytojos L. K. tarnybinį pranešimą „Dėl. M. Š. dietinio maitinimo“ (b. l. 25), kuriame teigiama, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2018 m. vasario 27 d. yra gydytojo įrašas, kad dėl lėtinio erozinio gastrito buvo skirtas R? B? maitinimas, tačiau ligos istorijoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. duomenų apie dietinio maitinimo R? B? tęstinumą nėra. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą bei 2019 m. kovo 21 d. rašte Nr. 96-1069 paaiškina, kad dietinis maitinimas pareiškėjui yra skirtas nuo 2019 m. kovo 11 d. Pareiškime 2019 m. rugsėjo 9 d. teismui, teikdamas Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 21 d. raštą Nr. 96-1069, pareiškėjas akcentavo, kad jame nurodyta informacija nėra teisinga, nes pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas 2018 m. vasario mėnesį visam laikui. Iš byloje esančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. kovo 26 d. rašto Nr. 17101-547, kuriuo atsakoma į pareiškėjo skundus, nurodomą informaciją, matyti, jog, pareiškėjo Asmens sveikatos istorijai esant Lukiškių TI-K, Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros specialistai susisiekė su Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyriumi ir gavo žodinę informaciją, kad dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas nuo 2018 m. vasario mėnesio visam laikui. Esant prieštaringai informacijai, teismas daro išvadą, kad dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas nuo 2018 m. vasario mėnesio visam laikui.

10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 15 d. – 2019 m. kovo 5 d. ir 2019 m. kovo 8 d. – 2019 m. kovo 11 d. (pareiškėjui dietinis maitinimas paskirtas 2019 m. kovo 11 d.) pareiškėjui netiekdamas dietinio maitinimo veikė neteisėtai.

11. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

12. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

13. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

14. Įvertinus, kad pažeidimas truko nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. kovo 5 d. ir nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 11 d., atsižvelgus į pažeidimo mastą, trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, paaiškinimų ar įrodymų, jog negavus dietinio maitinimo buvo pakenkta jo sveikatai ir tik abstrakčiai nurodė, kad skaudėjo pilvą. Tačiau paaiškinimų ir įrodymų, kad su nusiskundimais kreipėsi į gydytoją taip pat nenurodė ir nepateikė. Taip pat pridurtina ir tai, kad pagal viešai paskelbtus sudarytus valgiaraščius matyti, jog iš esmės nuteistieji agresyvaus maisto įkalinimo įstaigose negauna.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. Š. teisė gauti dietinį maitinimą.

Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjasHenrikas Sadauskas