Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ir ieškovų P. G. ir S. G. atstovės pagal įstatymą V. G. ieškinį atsakovui V. G., institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018-07-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo pagrindu savivaldybėms deleguota valstybinė vaiko teisių apsaugos funkcija yra perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl byloje ieškovas – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius keistinas į jo teisių ir pareigų perėmėją Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CPK 48 straipsnis).

Ieškovė ir ieškovų įstatyminė atstovė V. G. 2018-06-18 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo ir turto padalijimo.

Į teismo posėdį proceso šalys neatvyko. 2018-07-18 teisme gautas ieškovės prašymas, kuriuo ji atsiima savo ieškinį, o atsakovas sutinka, kad ieškovė ieškinį atsiimtų.

Teismas konstatuoja:

Ieškovės prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio atsakovui, turi teisę atsiimti ieškinį, o vėliau jis tai gali padaryti, jeigu yra atsakovo sutikimas, tačiau ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Kaip matyti iš 2018-07-18 pateikto ieškovės prašymo, ji atsiima savo ieškinį, o atsakovas dėl to sutinka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė raštu atsiimė savo ieškinį, o atsakovas sutinka, kad ji atsiimtų ieškinį, taip pat jiems yra žinomos ir suprantamos procesinės ieškinio atsiėmimo pasekmės, todėl laikytina, kad tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl leistinas toks ieškovės ieškinio atsiėmimas ir civilinė byla paliktina nenagrinėta (CPK 139 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų nesąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-02-15 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-318-3091 ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų. Byloje pateikta Valstybės garuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. NTP-7-4338 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 188,50 Eur advokato užmokestis už teisinę pagalbą ieškovei. Kaip matyti ieškovė užvedė ginčo bylą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, gyvenamosios vietos vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir turto padalijimo. Laikytina, kad ieškovė atsisakydama nuo ieškinio palieka galimybę be teismo įsikišimo išsaugoti šeimą ir vaikams augti darnioje šeimoje. Atsakovas sutiko su tokiu ieškovės prašymu. Dėl to laikytina, kad abi šalys šiuo laikotarpiu susitaikė, bylos nevilkino, todėl teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą laiko, kad šalys elgėsi tinkamai, o bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (4,98 Eur) ir advokato teisinės pagalbos išlaidos (188,50 Eur) susidarė ne dėl atsakovo kaltės. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nukrypsta nuo nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir šių bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisia ir jos padengiamos iš valstybės sąskaitos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93-94 straipsniais, 139 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Leisti ieškovei ir ieškovų P. G. ir S. G. įstatyminei atstovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiimti ieškinį ir civilinę bylą Nr. e2-3283-220/2018 palikti nenagrinėtą.

Padengti iš valstybės lėšų 4,98 Eur išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 188,50 Eur už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis neskundžiama.