Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-13 · Civilinė byla Nr. e2-7070-964/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-13
Bylos Nr.
e2-7070-964/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7070-964/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02259-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; (S) 2.6.1.5.; 2.6.3.; 3.2.6.6.2.;
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 13 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. B. 545,00 Eur skolos, 770,63 Eur palūkanų, 196,11 Eur delspinigių, 65,07 Eur palūkanų delspinigių, 14 proc. dydžio metines sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (545 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. spalio 13 d. AB „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 06-078594-GV, pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovė netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl AB „Swedbank“ pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2014-12-04 AB „Swedbank“ ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, kylančius iš vartojimo kredito sutarties.

Teismo procesiniai dokumentai atsakovei siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat vartojimo kredito sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti, pašto darbuotojui nurodžius, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. 2019 m. vasario 27 d. atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, paskelbiant juos viešai specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. Per nustatytą terminą, t. y. iki 2020-03-12, atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovės priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2006 m. spalio 13 d. pradinis kreditorius AB „Hansabankas“ (dabartinis – „Swedbank“) ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 06-078594-GV, pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 2 500 Lt (724,05 Eur) dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovė įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą sutartį tinkamai nevykdė, todėl AB „Swedbank“ 2007-07-25 raštu nuo 2007-08-09 sutartį nutraukė.

Ieškovas UAB „Gelvora“ ir AB „Swedbank“ 2014 m. gruodžio 4 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-63, kurios pagrindu ieškovas UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teises į atsakovės skolą pagal aukščiau minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2014-12-10 pranešimu.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai tenkinami, jam iš atsakovės priteisiama 545,00 Eur skolos ir sutartinių 770,63 Eur palūkanų, kurių dydis (14 proc. dydžio metinė palūkanų norma) atitinka LR Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).

Pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje susitarė dėl 0,10 procento dydžio delspinigių normos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl sprendžiant dėl netesybų taikytinas LR Vartojimo kredito įstatymas. Remiantis juo, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos (Vartojimo kredito įstatymas 11 straipsnio 8 dalis). Teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, teismas turi ir vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu.

Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą bei delspinigių susidarymo laikotarpį ir vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, netesybos mažinamos nuo 0,1 procento iki 0,05 procento dydžio. Tai sudaro 130,59 Eur. Likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas (CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.)

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 14 procentų dydžio sutartines metines palūkanas. Minėtoje sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 14 procentų dydžio metines sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (545,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 446,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus 92 proc., ieškovui iš atsakovės priteisiama 32 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismas, dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 3,58 Eur išlaidų. Jos neviršija 5,00 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis), todėl iš atsakovės nepriteisiamos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, sprendimas už akių taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 7 straipsnis, 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsnio 3 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei D. B. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 545,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) skolos, 770,63 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų 63 ct) sutartinių palūkanų, 130,59 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 59 ct) delspinigių, 14 procentų metines sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (545,00 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 446,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Įteikti atsakovei D. B. sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė