- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 1-367-297/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09421-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09421-19, kurioje
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), teistas 2018 m. kovo 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2018 m. spalio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. M. 2019 m. kovo 6 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, pirmame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. M., delnu sudavė vieną kartą į dešinę veido pusę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. M. kaltę pripažino. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad du metus gyvena santuokoje su J. M., turi mažametį vaiką. 2019 m. kovo 6 d. po pietų su sutuoktine ir vaiku išėjo pasivaikščioti. Buvo neblaivus. Grįžtant namo, sutuoktinė kažkur dingo. Jis neturėjo buto rakto, negalėjo įeiti į butą, todėl paskambino sutuoktinei, ši atsakė, kad užsuko į vaistinę. Liepė jai greičiau grįžti. Kai sutuoktinė atėjo, namo laiptinėje jie susibarė, nes jis norėjo nueiti nusipirkti alkoholio ir prašė sutuoktinės duoti piniginę, o ši nesutiko ir pinigų nedavė, todėl jis supykęs sudavė vieną kartą delnu jai į veidą. Po to pasiėmė iš sutuoktinės savo piniginę ir išėjo. Vėliau jam paskambino policijos pareigūnai ir nurodė grįžti namo, o jam grįžus, jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Dėl sutuoktinei suduoto smūgio ir jai sukelto fizinio skausmą jis nuoširdžiai gailisi. Jo elgesiui įtakos turėjo tai, kad tą dieną jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai ne pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš sutuoktinę. Prieš metus laiko jam taip pat dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 39–40).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. kovo 6 d. J. M. kreipėsi į policiją dėl to, kad tą dieną apie 15 val. jos sutuoktinis E. M. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje sudavė jai smūgį į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Konfliktas įvyko todėl, kad ji nedavė sutuoktiniui pinigų, kuriuos šis būtų išleidęs alkoholiui. Priėmus nukentėjusiosios pareiškimą, apžiūrėta įvykio vieta, esanti penkių aukštų namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, pirmo aukšto laiptų aikštelėje, tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 1–7).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji J. M. parodė, kad E. M. yra jos sutuoktinis, jie gyvena (duomenys neskelbtini), augina 10 mėnesių vaiką. 2019 m. kovo 6 d. jie buvo išėję su vaiku pasivaikščioti. Apie 15 val. grįžtant į namus, ji užsuko į vaistinę, o sutuoktinis su vaiku nuėjo prie jų namo laiptinės. Jai būnant vaistinėje, paskambino E. M. ir pasakė, kad jam reikia skubiai išeiti. Kai ji grįžo ir įėjo į namo laiptinę, E. M. pareikalavo duoti jam piniginę, bet ji tam paprieštaravo, nes sutuoktinis buvo neblaivus ir pinigus būtų išleidęs alkoholiui. Dėl šios priežasties tarp jų kilo konfliktas ir supykęs sutuoktinis sudavė jai vieną kartą delnu į dešinę veido pusę. Smūgis nebuvo stiprus, tačiau jai sukėlė fizinį skausmą. Ji apsisuko ir išėjo su vaiku į parką. Po 15 minučių ji grįžo namo. Tuo metu pas ją atėjo socialinės darbuotojos, kurioms ji papasakojo apie konfliktą su sutuoktiniu. Socialinės darbuotojos iškvietė policijos pareigūnus. Ji pati pareigūnų nebūtų kvietusi. Nuo jai suduoto smūgio veide buvo paraudimas, bet jis greitai išnyko, todėl nėjo pas teismo medicinos ekspertus. Atsisakė reikšti byloje civilinį ieškinį (b. l. 15–16).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. M. kaltė yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. M., t. y. delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 60).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis E. M. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). E. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 47), į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 50), dirba (b. l. 52). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 6 d. 16.25 val. iki 2019 m. kovo 8 d. 8.14 val. (b. l. 29, 30), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41–42) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 8 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.