Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V.S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V.S. pripažintas kaltu ir nuteistas :

- pagal BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003 m. birželio 20 d. iki liepos 6 d.) - laisvės atėmimu vieneriems metams,

- pagal BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003 m. liepos 10 d. iki liepos 14 d.) - laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams,

- pagal BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003 m. liepos 19 d. iki liepos 23 d.) - laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams,

- pagal BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003 m. liepos 26 d. iki liepos 31 d.) - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams,

- pagal BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003 m. rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 5 d.) - laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams,

- pagal BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003 m. rugpjūčio 9 d. iki rugpjūčio 13 d.) - laisvės atėmimu vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki gegužės 20 d. imtinai, ir suėmus nuo 2004 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 11 d. imtinai.

Iš V.S. 2186,09 Lt priteista proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.S. nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. birželio 20 d. iki liepos 6 d. vilkiku „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Panevėžio teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 179323 Lt muitinės vertės, t. y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, plataus vartojimo prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet TIR Nr. (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei nebuvo sumokėta 85135 Lt importo mokesčių, tokiu būdu, pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str., būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 str. 2 d., būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str., t. y. nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o tranzito procedūrą 2003 m. birželio 25 d. užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė 2002-07-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 ir 45 p., t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už tranzitu gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis muitinės plombomis.

Taip pat, jis nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. liepos 10 d. iki liepos 14 d. vilkiku „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Panevėžio teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 124016 Lt muitinės vertės, t. y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, plataus vartojimo prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet TIR Nr. (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei nebuvo sumokėta 58453 Lt importo mokesčių, tokiu būdu, pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str., būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 str. 2 d., būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str., t. y. nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o tranzito procedūrą 2003 m. liepos 12 d. užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė 2002-07-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 ir 45 p., t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už tranzitu gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis muitinės plombomis.

Taip pat, jis nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. liepos 19 d. iki liepos 23 d. vilkiku „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Panevėžio teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 202129 Lt muitinės vertės, t. y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, plataus vartojimo prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet TIR Nr. (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei nebuvo sumokėta 92862 Lt importo mokesčių, tokiu būdu, pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str., būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 str. 2 d. būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str., t. y. nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o tranzito procedūrą 2003 m. liepos 22 d. užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė 2002-07-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 ir 45 p., t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už tranzitu gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis muitinės plombomis.

Taip pat, jis nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. liepos 26 d. iki liepos 31 d. vilkiku „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Panevėžio teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 190531 Lt muitinės vertės, t. y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, plataus vartojimo prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet TIR Nr. (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei nebuvo sumokėta 90108 Lt importo mokesčių, tokiu būdu, pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str., būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 str. 2 d., būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str., t. y. nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o tranzito procedūrą 2003 m. liepos 28 d. užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė 2002-07-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 ir 45 p., t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už tranzitu gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis muitinės plombomis.

Taip pat, jis nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 5 d. vilkiku „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Panevėžio teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 203527 Lt muitinės vertės, t. y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, plataus vartojimo prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet TIR Nr. (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei nebuvo sumokėta 95040 Lt importo mokesčių, tokiu būdu, pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str., būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 str. 2 d., būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str., t. y. nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o tranzito procedūrą 2003 m. rugpjūčio 3 d. užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė 2002-07-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 ir 45 p., t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už tranzitu gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis muitinės plombomis.

Taip pat, jis nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. rugpjūčio 9 d. iki rugpjūčio 13 d. vilkiku „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Panevėžio teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 213079 Lt muitinės vertės, t. y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą, plataus vartojimo prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet TIR Nr. (duomenys neskelbtini), CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. (duomenys neskelbtini), Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei nebuvo sumokėta 98078 Lt importo mokesčių, tokiu būdu, pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str., būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 str. 2 d., būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str., t. y. nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o tranzito procedūrą 2003 m. rugpjūčio 13 d. užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė 2002-07-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 ir 45 p., t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už tranzitu gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis muitinės plombomis.

Nuteistasis V.S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, kad nepadarė veikos, turinčios požymių nusikaltimo, numatyto BK 200 str. 1 d. Mano, kad teismas padarė esminius baudžiamojo įstatymo taikymo ir baudžiamojo proceso pažeidimus. Skunde nurodo BK 2 str. 4 d., 200 str. 1 d. nuostatas ir šios nusikalstamos veikos požymius, kuriuos privalo nustatyti teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2005 m. gruodžio 13 d. byloje Nr. 2K-649/2005 konstatavo, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Apeliantas nurodo, kad jis vienas negalėjo realizuoti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 200 str. 1 d. Be to, tai patvirtino ir teismas nuosprendyje padarydamas išvadą, kad apgaule užbaigti tranzito procedūrai buvo pasitelkti kiti asmenys, tačiau ikiteisminio tyrimo organams nenustačius šių asmenų ir jų atliktų veiksmų apimties, nėra pagrindo šiuo asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o tuo pačiu nusikalstamų veikų padarymą bendrininkų grupėje inkriminuoti apeliantui. Todėl teigia, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 200 str. 1 d., privalomų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių - veikos ir kaltės.

Muitinės procedūrų atlikimo grandinė, liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys su tranzito procedūra susiję dokumentai paneigia apelianto kaltę. Mano, kad nuosprendis grindžiamas neobjektyviomis frazėmis ir įrodymais, nesusijusiais su BK 200 str. 1 d. Teismas nepagrįstai nevertino tai, kad apeliantas, neturėdamas bendrininkų muitinėje ir pasienio policijoje, negalėtų padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo. Teismas nuosprendį grįsdamas tik kaltinančiais įrodymais ir nepagrįstai atmesdamas apeliantą teisinančius, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teismas nepagrįstai nevertino ir atmetė apeliantą teisinančius įrodymus ir argumentus. Nuosprendis grindžiamas įrodymais ir argumentais, kurie nėra susiję su nusikalstamos veikos, numatytos BK 200 str. 1 d., objektyviaisiais ir subjektyviaisiais požymiais.

Apeliantas, cituodamas BPK 305 str. l d. 1 p. nuostatas, teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, nurodant visus tiek pagrindinius, tiek fakultatyvinius nusikalstamos veikos sudėties elementus, jos įvykdymo laipsnį ir visa, kas reikšminga nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nuosprendyje tik konstatuota, jog apeliantas neišvežė per Lietuvos valstybės sieną prekių, kurių vertė viršija 250 MGL, kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos, tačiau kokiu būdu apeliantas padarė nusikaltimą, numatytą BK 200 str. 1 d., teismas nepagrįstai nenurodė.

Nurodo, kad BK 200 str. 1 d. yra blanketinio pobūdžio, tačiau teismas nepagrįstai nenurodė, kokiu būdu apeliantas pažeidė teisės aktus. Teismas konstatavo, jog apeliantas tranzito procedūrą užbaigė apgaule, t. y. pateikęs suklastotus tranzito dokumentus. Tačiau nepagrįstai nenurodė kokiais konkrečiais veiksmais ši apgaulė pasireiškė, kokie Lietuvos Respublikos ir tarptautiniai tranzito dokumentai buvo suklastoti.

Prekių ar produkcijos, kurios pagal tranzito dokumentus turi būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, išvežimo teisinis reguliavimas nustatytas Muitinės kodekse ir 2002-07-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1135 patvirtinta Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarka. Tik šiais norminiais aktais nustatytos prekių išvežimo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prekių neteisėto neišvežimo, numatyto BK 200 str., sudėtį. Todėl šio nusikaltimo sudėties požymiai turi būti apibūdinti vadovaujantis Muitinės kodekso 90 str. bei Vyriausybės 2002-07-15 nutarimo Nr. 1135 nuostatomis, t.y. šių teisės aktų turinio pažeidimu, o ne nurodant tik jų numerius ir turinį perkeliant į nuosprendį. Nes tik Muitinės kodeksas bei minėtas Vyriausybės nutarimas atskleidžia BK 200 str. 1 d. sudėties požymius. Šiuo atveju nusikaltimo turinys apibrėžiamas ne pačiu įstatymu, o Muitinės kodeksu ir poįstatyminiais aktais, kurie turi kitus tikslus, tačiau kartu yra panaudojami BK 200 str. 1 d. dispozicijoje. Be to, apeliantas, būdamas tik automobilio, kuriuo buvo gabenamos tranzitinės prekės, vairuotoju, vienas pats fiziškai negalėjo pažeisti minėtų teisės aktų ir jais patvirtintos Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos.

Nurodo, kad Muitinės kodekso 90 str. 2 d. nustatyta, jog muitinė pripažįsta muitinio tranzito procedūrą įvykdytą, kai, sugretinusi išvykimo muitinės įstaigos ir paskirties muitinės įstaigos turimus duomenis, gali nustatyti, kad įvykdyti šios procedūros užbaigimo reikalavimai. Apeliantas teigia, kad muitinės procedūra buvo užbaigta ir tai patvirtina bylos duomenys, užfiksuoti VSAT prie LR VRM operatyvinės veiklos valdybos 2004-02-18 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122-127), Muitinės informacinių sistemų centro 2004-02-20 raštuose Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 132-136) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 137-138), „TIR Carnet“ Nr. (duomenys neskelbtini) lape ir šio dokumento apžiūros protokole (t. 1, b. l. 159-160), „TIR Carnet“ Nr. (duomenys neskelbtini) lape (t 1., b. l. 192), Išvežamų krovinių registracijos žurnale (t. 1, b. l. 195-196), kontroliniame talone Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 199); apžiūros protokole (t. 2, b. l. 1-2), „TIR Carnet“ Nr. (duomenys neskelbtini) lape (t. 2, b. l. 19), kontroliniame talone Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 20), Išvežamų krovinių registracijos žurnale (t. 2, b. l. 23-24), apžiūros protokole (t. 2, b. l. 25-26), kontroliniame talone Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 41), „TIR Carnet“ Nr. (duomenys neskelbtini) lape (t. 2, b. l. 42), Išvežamų krovinių registracijos žurnale (t. 2, b. l. 45-46), apžiūros protokole (t. 2, b. l. 47-48), „TIR Carnet“ Nr. (duomenys neskelbtini) lape (t. 2, b. l. 75), Išvežamų krovinių registracijos žurnale (t. 2, b. l. 77-78), apžiūros protokole (t. 2, b. l. 84-85), kontroliniame talone Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 111), „TIR Carnet“ Nr. (duomenys neskelbtini) lape (t. 2, b. l. 112), Išvežamų krovinių registracijos žurnale ir apžiūros protokole (t. 2, b. l. 115-118), liudytojo F.L. apklausos protokole (t. 6, b. l. 139-140), liudytojo R.S. apklausos protokole (t. 6, b. l. 147), Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime (t. 6, b. l. 173-178), J.B. apklausos protokole (t. 6, b. l. 186-187), Ž.P. apklausos protokole (t. 7, b. l. 3-4), G.Š. apklausos protokole (t. 7, b. l. 13-14) ir V.M. apklausos protokole (t. 7, b. l. 33-34). Visi šie įrodymai patvirtina, jog Muitinė pripažįsta, jog tranzito procedūra yra teisėtai ir pilnai įvykdyta, jog prekės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra išvežtos. Teismas, nepagrįstai nevertindamas ir atmesdamas minėtus įrodymus, pažeidė BPK 305 str. l d. 2 p. nuostatas.

Nurodo, kad Lietuva dar iki 2003 m. yra prisijungusi prie 1992-10-12 Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, kuris nustato Bendrijos muitinės kodeksą. Šio kodekso 92 str. yra nustatyta, jog išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis. Muitinė užbaigia procedūrą, kai palyginusi išvykimo įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali patvirtinti, kad procedūra buvo atlikta tinkamai. Nurodo, kad byloje yra konstatuota, jog muitinės tranzito nustatytos procedūros atliktos tinkamai. Todėl apeliantas teigia, kad šie įrodymai patvirtina, jog jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 200 str. 1 d.

Vyriausybės 2002-07-15 nutarimo Nr.1135 45 p. nustatyta, jog kartu su prekėmis į paskirties įstaigą turi būti pristatyti ir jas lydintys tranzito deklaracijos egzemplioriai. O šio nutarimo 46 p. nustatyta, jog paskirties įstaiga Muitinės departamento nustatyta tvarka įregistruoja ir įformina jai pateiktus tranzito deklaracijos egzempliorius, nurodydama prekių pristatymo datą ir informaciją apie atliktą muitinį tikrinimą. Byloje esantys Muitinės informacinių sistemų centro raštai ir kita su muitinės tranzito procedūra susijusi bylos medžiaga įrodo, jog muitinės tranzito procedūra buvo tiksliai atlikta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka ir Lietuvos muitinė neturi dėl to jokių pretenzijų. Apeliantas teigia, kad ši bylos medžiaga įrodo, jog prekės, kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos, buvo teisėtai išvežtos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Apelianto kaltė grindžiama duomenimis, jog jo gabenamas krovinys nebuvo pristatytas krovinio gavėjui Latvijos Respublikoje, jog Latvijos Respublikos pasienio pareigūnų spaudai yra suklastoti, jog nėra atitinkamų duomenų apie jo automobilio įvažiavimą atitinkamais laikotarpiais į Lietuvos Respubliką. Tačiau šie duomenys nesusiję su BK 200 str. 1 d. dispozicija. O pagal teismo nuosprendyje nurodytus įrodymus, kuriais grindžiama apelianto kaltė, galima daryti tik prielaidą, kad prekės iš Lietuvos Respublikos nebuvo išvežtos. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 p. nuostatomis, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias aplinkybes.

Byloje yra duomenys, kad apelianto vežamos prekės nepakliuvo prekių gavėjui Latvijos Respublikoje. Tačiau byloje taip pat yra nustatyta, kad jo vežamos prekės buvo teisėtai išvežtos per Lietuvos Respublikos sieną. Šie faktai turi vienodą įrodomąją galią, o teismas juos vertindamas skirtingai, pažeidė Konstitucijos 29 str., Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str., BPK 6 str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 str. 4 d. (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, < ...>, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 str. 2 d., reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonės. Apeliantas, cituodamas BK 2 str. 3 d. nuostatas, teigia, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Šioje teisės normoje įtvirtintas vienas svarbiausių baudžiamosios atsakomybės principų - atsakomybė tik už kaltai padarytą veiką. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai BK numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų. BK 200 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas „neteisėtai neišvežė“. Be to, šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tačiau šio privalomo nusikalstamos veikos požymio teismas nepagrįstai nekonstatavo ir nenurodė. Teismas nepagrįstai nenustatė kokiais būdais apeliantas tiesiogine tyčia įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, t. y. neatskleistas jo tyčios turinys. Byloje muitinės pareigūnų veiksmuose nenustatyti jokie pažeidimai. Todėl apeliantas tvirtinta, kad byloje nustatytų BK 200 str. 1 d. objektyviųjų požymių turinys nepatvirtina, jog apeliantas suvokė, kad jo vežamas krovinys nebus išvežtas iš Lietuvos ir to siekė, t. y. nuosprendyje nekonstatuota jo kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 14 d. byloje Nr. 2K-7-3/2006 konstatavo, jog baudžiamosios teisės principinės nuostatos reikalauja, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos būtų nustatytos aiškiai ir pakankamai konkrečiai, o baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma tik tuomet, kai traukiamo atsakomybėn asmens padaryta veika tiksliai atitinka BK nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V.S. pripažino kaltu ir nuteisė už neteisėtą prekių neišvežimą iš Lietuvos Respublikos.

Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų, dėl V.S. kaltės ir veikos juridinio įvertinimo, nepaneigia.

Būtinas nusikaltimo, numatyto BK 200 str. 1 d., požymis, apibūdinantis ir šios nusikalstamos veikos pavadinimą, yra neteisėtas prekių ar produkcijos, kuri turėjo būti išvežta, neišvežimas iš Lietuvos Respublikos.

Šį būtiną nusikaltimo sudėties požymį apeliantas ir ginčija, apeliuodamas į byloje liudytojais apklaustų muitinės ir pasienio policijos darbuotojų – F.L. , R.S. , J.B. , Ž.P. , G.Š. , V.M. - parodymus, o taip pat į muitinės pateiktus duomenis apie tranzito procedūros užbaigimą, kurie iš tiesų prieštarauja apygardos teismo išvadoms dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos.

Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikto veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių aprašymo ir vertinimo seka, kad teismas nepatikėjo paminėtų liudytojų parodymais bei skunde paminėtais duomenimis apie tranzito procedūros užbaigimą. Tai, kad pažeidžiant BPK 305 str. 2 d. nuostatas, nuosprendyje tiesiogiai nenurodyta, jog teismas atmeta paminėtus duomenis, nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, suvaržiusiu nuteistojo teises ar sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Iš byloje esančių transporto priemonių, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, sąrašų (t. 1, b. l. 123-127) matyti, kad atskirais atvejais tariamas V.S. išvažiavimas į Latvijos Respubliką faktiškai dubliuojasi su jo buvimu visai kitoje šalyje. Štai, paminėtuose sąrašuose nurodyta, kad 2003 m. liepos 23 d. 8 val. 5 min. 33 sek. V.S. vairuojamas automobilis per (duomenys neskelbtini) išvyko į Lenkiją ir iš ten per (duomenys neskelbtini) 2003 m. liepos 26 d. 23 val. 3 min. 12 sek. grįžo į Lietuvą. Tačiau iš muitinės informacinių sistemų centro pateikto sąrašo (t. 1, b. l. 133) sektų, kad V.S. 2003 m. liepos 22 d. per (duomenys neskelbtini) išvyko į Latvijos Respubliką. Akivaizdu, kad V.S. per tokį trumpą laiką neturėjo fizinės galimybės nuvykti į Rygą, ten iškrauti prekes, grįžti prie Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybinės sienos, sutvarkyti muitinės formalumus, grąžinti krovinį lydinčius dokumentus, sutvarkyti kelionei į Čekiją reikalingus dokumentus ir, atlikus muitinės formalumus (duomenys neskelbtini) pasienio poste, 2003 m. liepos 23 d. 8 val. 5 min. išvykti į Čekiją.

Tai, kad V.S. neišvežė plataus vartojimo prekių iš Lietuvos Respublikos, nors ir buvo atliekamos fiktyvios muitinės tranzito bei nepilnos pasienio kontrolės procedūros, patvirtina visa eilė duomenų – Latvijos Respublikos valstybės pasienio apsaugos Vyriausiosios valdybos, šios šalies Vyriausiosios muitinės valdybos Valstybinės pajamų tarnybos, įmonių duomenų bazės raštai, specialisto išvada ir kiti teismo nuosprendyje nurodyti ir tinkamai įvertinti rašytiniai įrodymai, kurių įrodomoji vertė yra aiški, o patikimumas – nekeliantis abejonių. Kolegija dar kartą pažymi, kad būtent prekių, kurios turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, neišvežimas ir yra būtinas aptariamo nusikaltimo objektyviosios pusės požymis. Todėl teigti, kad įrodymai, patvirtinantys šią aplinkybę, yra nesusiję su BK 200 str. 1 d. dispozicija, nėra jokio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai , kad pati Kauno teritorinė muitinė konstatavo, kad visais šešiais atvejais TIR procedūra buvo užbaigta apgaulės būdu (t. 1, b. l. 71, 76, 81, 84, 88, 92).

Be to, kad legalaus prekių išvežimo iš Lietuvos atveju niekas negali būti suinteresuotas klastoti antspaudus ir krovinio tranzitinius dokumentus ar naudotis jau nebenaudojamais antspaudais, ar išgalvotais ir fiktyviais užsakovų duomenimis, tariamai patvirtinančiais prekių įvežimą į Latvijos Respubliką. Nekyla abejonių, kad neegzistuojantys prekių gavėjai (t. 4, b. l. 22-33) arba gavėjai, kurių veiklos sritis susijusi su apskaitos, buhalterijos ir audito, revizijos ir mokesčių konsultavimo, nekilnojamo turto veikla (ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini)) ar ekspedijavimo paslaugų suteikimu (ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini)), neužsakė ir negalėjo užsakyti nuosprendyje nurodytų plataus vartojimo prekių. Paminėtų duomenų įrodomoji reikšmė yra aiški ir nedviprasmiška. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas apelianto tvirtinimą, kad jis visais atvejais iš Lietuvos prekes išvežė, pagrįstai vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliantas skunde sąmoningai nenurodo, jog byloje nustatyta, kad nuo 2003 m. birželio 25 d. iki liepos 6 d., nuo 2003 m. liepos 10 d. iki liepos 14 d., nuo 2003 m. liepos 22 iki liepos 23 d., nuo 2003 m. liepos 28 d. iki liepos 31 d., nuo 2003 m. rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 5 d. ir nuo 2003 m. rugpjūčio 13 d. iki rugsėjo 2 d. V.S. vairuojama transporto priemonė su kroviniu ar be jo per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką neįvažiavo (t. 1, b. l. 129), o tai savo ruožtu reiškia, kad betarpiškai prieš nurodytus laikotarpius apeliantas iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką neišvažiavo. Ši aplinkybė, o taip pat kitų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šioje nutartyje nurodytų įrodymų visetas laidžia daryti išvadą, kad V.S. kaltė pagal BK 200 str. 1 d. yra neginčijamai įrodyta.

Taip pat, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė kokiais būdais jis įvykdė nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad kaltės – tiesioginės tyčios – turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V.S. padarė tyčinį nusikaltimą, remiasi bylos faktinių aplinkybių, byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu. Be to, iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikto V.S. veikos objektyvių požymių aprašymo ir vertinimo, nuostatų apie nuteistojo kaltę, taip pat matyti, jog teismui nekilo abejonių, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Tokių abejonių nekyla ir kolegijai. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas BPK 305 str. 1 d. 1 p. nuostatų nepažeidė.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 str.). Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjas, teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (BPK 22, 48 str.). Todėl atmetami deklaratyvaus pobūdžio apelianto teiginiai apie esminius BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį

Apeliantas tvirtina, kad būdamas paprastu automobilio vairuotoju, be muitinės pareigūnų pagalbos negalėjo padaryti paminėto nusikaltimo, t. y. atlikti Muitinės kodekse bei Muitinės tranzito procedūros atlikimo tvarkoje nustatytų muitinės formalumų ir įgyvendinti BK 200 str. 1 d. numatytų objektyviųjų bei subjektyviųjų neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos požymių.

Tačiau BK 200 str. 1 d. nuostatos nesuponuoja išvados, kad bendrininkavimas yra būtinas neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos sudėties požymio. Šio įstatymo dispozicijoje nėra įtvirtinta ir šio nusikaltimo vykdytojo specialiųjų požymių. Todėl vien tai, kad tik V.S. pripažintas kaltu padaręs šį nusikaltimą, nereiškia, jog BK 200 str. 1 d. šioje byloje pritaikyta netinkamai.

Nuosprendyje nėra išvados, kad apygardos teismas tiki liudytojų G.Š. , J.B. , Ž.P. ar kitų muitinės darbuotojų parodymais. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės leidžia daryti priešingą išvadą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas G.Š. , Ž.P. , J.B. atžvilgiais nutrauktas ne dėl to, kad jie savo pareigas atliko tinkamai ir sąžiningai, bet dėl to, kad, ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomone, byloje nesurinkta objektyvių duomenų, pagrindžiančių minėtų asmenų kaltę (t. 6, b. l. 173-178).

Be to, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtas abejotino teisėtumo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl muitinės darbuotojų G.Š. , J.B. , Ž.P. veiksmų bei reikšmingų bylai aplinkybių (asmenų už atlygį ar dėl kitokių priežasčių suklastojusių tranzito dokumentus bei duomenis muitinės kompiuterio laikmenose ir prekių iškrovimo vietos) nenustatymas šiuo atveju negali nulemti apygardos teismo baigiamojo akto pakeitimą ar panaikinimą.

Kolegijos nuomone, byloje pakanka duomenų išvadai, kad dėl tranzito procedūros vykdytojo V.S. veiksmų buvo atliktos fiktyvios tranzito procedūros, siekiant išvengti muito ir importo pridėtinės vertės mokesčių mokėjimo, o krovinys iškrautas Lietuvos Respublikoje, tuo Lietuvos valstybei padarant turtinę žalą.

Skunde teisingai nurodoma, kad BK 200 str. 1 d. dispozicija yra blanketinio pobūdžio. Tokiose dispozicijose įtvirtintų sudėčių požymius atitinkančios konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybės byloje turi būti atskleidžiamos ir nurodant įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriuose įtvirtintų reikalavimų ar draudimų pažeidimai ir sukelti padariniai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.2. p. nurodyta, kad nuosprendyje turi būti nurodomas tokio teisės akto pažeistas straipsnis, dalis ar punktas, glaustai atskleidžiant turinį ir pažymint pažeidimo esmę. Kad įrodyta pripažinta veika skundžiamame nuosprendyje nurodyta tinkamai ir suprantamai, patvirtina ir apeliacinio skundo teiginys, iš kurio matyti, jog apeliantas pilnai suvokia už ką jis yra nuteistas, t. y. nurodė, kad šių aktų pažeidimas pasireiškė tuo, jog prekės iš Lietuvos Respublikos buvo neišvežtos.

Taip pat, nuteistasis apeliuoja į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, šių nuostatų nepažeidė. Be deklaratyvių apelianto teiginių, byloje nėra jokių duomenų apie BPK 6 str. reikalavimų pažeidimus. Apelianto cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. vasario 14 d. nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2005 ir Nr. 2K-7-3/2006, bei jose esantys teiginiai apie būtinumą laikytis BK 2 str. nuostatų ar kitų universalių teisės principų, gali ir turi būti taikomi visose baudžiamosiose bylose. Tačiau teigti, kad V.S. padaryta veika neatitinka BK 200 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, kolegija neturi jokio pagrindo.

Apeliantas bausmės neginčija. Todėl kolegija šio klausimo neaptarinėja (BPK 320 str. 3 d.).

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V.S. apeliacinį skundą atmesti.