- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-383-345/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43040-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- K. O.
- Kategorijos
- 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Surgailienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4011-141/2016 pagal ieškovės K. O. ieškinį pareikštą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė K. O. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 2 816,29 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. jai priklausantis automobilis Mercedes Benz 600 SE buvo apipurkštas baltais dažais. Įvykio metu automobilį buvo apdraudusi atsakovė. Nors automobilio remonto išlaidos yra 3 173,29 Eur, atsakovė nepagrįstai išmokėjo tik 299 Eur dydžio draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 2 816,29 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 683 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad baltais dažais buvo apipurkštas visas ieškovei priklausančio automobilio, kuris yra juodos spalvos, kėbulas ir langai. UAB „Automobilių dažymo sistemos“, kurios parengta sąmata rėmėsi atsakovė, apskaičiavo 431,97 Eu rdydžio automobilio remonto kainą. Turto vertintojas E. L., pasitelktas ieškovės, nurodė, kad automobilio atkūrimo iki buvusios būklės kaina yra 3 839,68 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti turto vertintojo E. L. parengti dokumentai, jo paaiškinimai patvirtina ieškinio pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas automobilio apgadinimų pašalinimo būdas, aprašytas UAB „Automobilių dažymo sistemos“ parengtoje sąmatoje. Atskiri automobilio dalių pažeidimai (korozija ir subraižymai) neturi įtakos automobilio atstatymo išlaidų dydžiui. Apskaičiuodamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas pažymėjo, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtos ir ieškovės už turto vertinimo ataskaitos parengimą sumokėta 120 Eur suma.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas nemotyvavo savo sprendimo. Motyvas, kad yra remiamasi ieškovės pateiktais įrodymais, turto vertinimo paaiškinimais, yra nepakankamas, nes nėra aišku, kodėl šioms įrodinėjimo priemonėms suteikta svaresnė reikšmė nei atsakovo pateiktoms įrodinėjimo priemonėms;draudimo išmoka skirta atkurti turto padėtį į buvusią iki draudiminio įvykio, bet ne pagerinti turtą. UAB „Automobilių dažymo sistemos“, kuri specializuojasi transporto priemonių kėbulų remonto ir dažymo darbuose, įvertinusi ginčo automobilį, padarė išvadą, kad jo atstatymui į iki pažeidimo buvusią padėtį pakaktų nuvalyti dažus ir nupoliruoti automobilio kėbulo paviršių. Ieškovės pasitelkto turto vertinimo pateikti skaičiavimai yra teorinio pobūdžio. Apklausiamas teismo posėdyje, turto vertintojas negalėjo nurodyti, kuo remdamasis nusprendė, kad užpurkšti dažai nuo automobilio negali nusivalyti. Be to, vertintojas, apskaičiuodamas žalos dydį, atsižvelgė ir į automobilio apgadinimus, nesusijusius su draudžiamuoju įvykiu; ieškovė, sužinojusi, kad dažai bus valomi, bet automobilis neperdažomas, tariamai susiremontavo automobilį už ženkliai didesnę sumą. Vis dėlto ieškovė nepateikė įrodymų, kiek kainavo automobilio remontas; teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 11 straipsnio 1 dalį ir 198 straipsnio 2 dalį, nes laikė tinkamais įrodymais vokiečių kalba surašytus skelbimus, kurie buvo turto vertinimo ataskaitos dalis;iš apeliantės nepagrįstai priteistos turto vertintojo ataskaitos parengimo išlaidos. Šios išlaidos, nesusijusios su automobilio atkūrimu. Apeliantį, administruodama žalą, nepažeidė savo įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, nepadarė teisės ir (ar) fakto klaidų, ir nustatytas klaidas ištaisyti. Bylos nagrinėjimo ribas apeliacine tvarka apibrėžia apeliacinio skundo pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, kiek turėjo kainuoti ieškovei priklausančio automobilio Mercedes Benz 600 SE būklės atstatymas iki apgadinimų buvusią padėtį, t. y. ištepliojimo purškiamais dažais. Taigi ginčas netiesiogiai yra susijęs ir su tuo, kokie visgi remonto darbai buvo būtini, kad nuo automobilio kėbulo būtų pašalinti užpurkšti dažai. Apeliantė automobilio remonto kaštus apskaičiavo remdamasi UAB „Automobilių dažymo sistemos“ parengta sąmata. Ši įmonė nurodė, kad kėbulo sutvarkymo darbus (nuvalytų dažus ir nupoliruotų kėbulą) atliktų už 431,97 Eur. Pagal ieškovės užsakymą turto vertintojo E. L. ginčo automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilio atkūrimo sąnaudos sudarytų 3 839,68 Eur. Toks remonto kainų skirtumas nulemtas to, kad turto vertintojo nuomone automobilio kėbulą reikėtų tvarkyti iš esmės, t. y. perdažyti visą kėbulą, pakeisti kai kurias detales. Kolegija atkreipia dėmesį, kad turto vertinimo ataskaitoje nėra pateikta duomenų, kodėl užpurkšti dažai negalėjo būti pašalinti nuo kėbulo UAB „Automobilių dažymo sistemos“ nurodytu būdu. Turto vertintojo ir UAB „Automobilių dažymo sistemos“ vadovo paaiškinimai dėl to, kaip turėtų būti šalinami dažai nuo ieškovei priklausančio automobilio kėbulo, iš esmės atitinka bylos šalių pateiktose remonto sąmatose užfiksuotas aplinkybes. Visgi kolegija atkreipia dėmesį, kad turto vertinimo ataskaita buvo parengta ieškovės užsakymu, todėl egzistuoja netiesioginės abejonės turto vertintojo objektyvumu, juolab, jog ieškovė į vertintoją kreipėsi jau draudiminio įvykio registravimo dieną, t. y. nesulaukusi apeliantės sprendimo dėl draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų leidusi UAB „Automobilių dažymo sistemos“ ar kitam asmeniui pabandyti pašalinti dažus įmonės pasiūlytu būdu ir taikytas būdas būtų buvęs netinkamas. Nors ieškovė pateikė UAB „Trimekta“ 2016 m. kovo 30 d. išrašytą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, kurioje įrašyta, kad buvo atliktas automobilio remontas ir jis kainavo 3 930,28 Eur, tačiau nepateikė įrodymų, jog ši sąskaita būtų buvusi apmokėta. Taigi, viena vertus, ieškovė nepaneigė apeliantės atsikirtimo, kad automobilis į pradinę būklę galėjo būti atstatytas ir nuvalius užpurkštus dažus bei nupoliravus kėbulą, o ne tik perdažius visą kėbulą, antra vertus, nepateikė įrodymų, kad turėjo bylos nagrinėjimo metu nurodyto dydžio automobilio remonto išlaidas. Remdamasi tuo, kas nurodyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė turto vertintojo E. L. parengtai ataskaitai ir ignoravo apeliantės argumentus dėl to, kokie darbai yra reikalingi, jog nuo automobilio kėbulo būtų pašalinti užpurkšti dažai. Atsižvelgusi į bendrą ginčo kontekstą, vertinimo ataskaitos parengimo aplinkybes, kolegija didesnę įrodomąją reikšmę šiuo atveju teikia UAB „Automobilių dažymo sistemos“ atstovų paaiškinimams ir įmonės parengtai sąmatai (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178 ir 185 straipsniai). Kolegija pažymi, kad draudimo teisiniuose santykiuose yra reikšmingas draudiko ir draudėjo bendradarbiavimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nedėjo reikiamų pastangų, jog padarytos žalos dydžio nustatymo ir jos pašalinimo procesas būtų tinkamai administruotas, t. y. nesiekė, kad automobilis būtų suremontuotas mažiausiomis būtinomis sąnaudomis. Ieškovės siekis, kad automobilio kėbulas būtų sutvarkytas iš esmės, bet ne apsiribota apgadinimų pašalinimų, nelaikytinas pagrindu konstatuoti, jog apeliantė neteisėtai atsisakė tenkinti jos pretenzijas. Neatsižvelgęs į nurodytą, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovės pretenzijos yra pagrįstos. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą naikina ir priima naujas sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Atsakovei iš ieškovės priteisiama 63 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš ieškovės K. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.