- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-990-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Maksilita“
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maksilita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maksilita“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Maksilita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. K. ieškovo naudai 3 300 Lt, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pranešimo dėl skolos išieškojimo įteikimo dienos iki ieškinio pareiškimo dienos – 281,88 Lt, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas pagal 2000-09-08 kasos išlaidų orderį Nr. 02 iš bendrovės lėšų išdavė atsakovei 3 300 Lt, kad ji nupirktų kontoros reikmenų, kanceliarinių prekių, rašomąjį stalą. Atsakovė nurodytų prekių nenupirko, bendrovės užduoties neįvykdė. Atsakovė negalėjo pateikti ieškovui mokėjimą patvirtinančių dokumentų, taip pat negrąžino jai išduotų pinigų. Nurodė, kad darbo sutartis su atsakove nutraukta 2000-10-31. 2005-05-03 registruotu paštu jai buvo įteiktas 2005-04-18 pranešimas dėl skolos išieškojimo, tačiau atsakovė į jį nereagavo. Atsakovė tokiu būdu elgėsi nesąžiningai bendrovės atžvilgiu, pažeidė Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio nuostatas.
Atsakovė D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą bei ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji atliko ieškovo duotą pavedimą, nupirko nurodytą turtą, kuris nedelsiant buvo perduoti visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių pagrindu buvo įsigytas turtas. Nurodė, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad santykius tarp ieškovės ir atsakovės, reguliuoja darbo įstatymai, kadangi šie santykiai buvo apibrėžti tarp šalių sudaryta darbo sutartimi.
Teismas nurodė, kad darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2000-10-31, sutarties nutraukimo metu šalys jokių pretenzijų viena kitai nereiškė, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė savo įsipareigojimus atsiskaityti vienas su kitu įvykdė. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdė jai pavestus darbus ar neatliko savo įsipareigojimų ieškovui. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovei neatsiskaičius su ieškovu dėl jai suteikto avanso, ieškovas remiantis DK 27 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais savo turtinius reikalavimus privalėjo atsakovei pareikšti ne vėliau kaip per trejus metus nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, tačiau šia teise jis įstatymų nustatytu terminu nepasinaudojo, tokiu būdu ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir ši aplinkybė yra pagrindas ieškiniui atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Maksilita“ apeliaciniu skundu prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti 2007-06-21 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai, neobjektyviai išnagrinėjo bylą, paviršutiniškai ir šališkai vertino įrodymus, neatsižvelgė į bylai svarbias aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias prievolių tinkamą vykdymą, pažeidė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą, ieškovui nenaudingą sprendimą.
Nurodo, kad teismas pirmiausia turėjo spręsti atsakovės ne kaip darbuotojos, bet kaip ieškovo akcininkės atsakomybės klausimą. Tai, kad atsakovė yra įmonės akcininkė, byloje neginčyta, tą patvirtino ir pripažino atsakovė, taigi akcininkės atsakomybė lieka ir pasibaigus darbo santykiams, todėl atsakovė privalo ją grąžinti ieškovui. Atitinkamai teismas neturėjo taikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino dėl akcininko skolos priteisimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, bandydama pasinaudoti savo, kaip darbuotojos, pareigomis, elgėsi nesąžiningai, bandė pasisavinti įmonės pinigus. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovė turi 45 procentus akcijų, todėl ji gali susipažinti su visais įmonės dokumentais. Iš atsakovės priteistina skola, nes šie pinigai reikalingi padengti įmonės įsiskolinimus kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad atsakovė D. K. dirbdama pas ieškovą UAB „Maksilita“ biuro administratorės pareigose 2000-09-08 iš atsakovo gavo 3 300 Lt kontoros reikmenų, kanceliarinių prekių ir rašomojo stalo pirkimui (b.l. 7). Darbo santykiai su atsakove nutraukti 2000 m. spalio 31 d. UAB „Maksilita“ 2007-01-02 kreipėsi į teismą dėl 3300 Lt priteisimo iš atsakovės Civilinio kodekso 6.760 straipsnio 1 dalies ir Darbo kodekso 228 straipsnio pagrindu.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo darbiniai pavedimo santykiai. Darbdavys iš įmonės kasos išdavė atsakovei kaip savo darbuotojai kanceliarinių prekių ir rašomojo stalo pirkimui pinigus, t.y. darbdavys pavedė darbuotojai nupirkti darbui reikalingų prekių. Šis pavedimas nebuvo atskirai įformintas pavedimo sutartimi, kadangi šalims užteko tų santykių, kurie juos siejo, t.y. darbinių santykių. Atsakovei išduodant pinigus su pavedimu, ji turėjo vykdyti darbinį pavedimą, kas neprieštaravo ir jos užimamoms pareigoms.
Taip pat kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir dėl ieškinio senaties pasibaigimo ieškinį atmesti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis). Jau minėta, kad atsakovė iš darbo buvo atleista 2000-10-31, o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2007-01-02. Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali valstybės pagalba priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises. Šio teisinio instituto paskirtis - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų įgytos subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Valstybės pareiga ginti pažeistas asmenų teises yra principinė teisės nuostata. Ieškinio senaties termino taikymas reiškia dalinį šio principo taikymo apribojimą būtent teisinių santykių stabilumo išsaugojimo ir apibrėžtumo garantavimo tikslais. Be to, ieškinio senaties institutas užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą yra reikšmingas ir tuo, jog asmeniui būna sunku apsiginti nuo pareikšto reikalavimo praėjus tam tikram laiko tarpui, o kartais faktiškai to padaryti ir neįmanoma dėl įrodymų neišsaugojimo. Nagrinėjamoje byloje galima pripažinti esant būtent tą atvejį, kai atsakovė neturi galimybės apsiginti ieškovui pateikus tokio pobūdžio ieškinį. Atsakovei nutraukus darbinius santykius su ieškovu daugiau nei prieš šešerius metus, akivaizdu, kad ji neišsaugojo dokumentų, kuriais galėjo paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes, o dar atsižvelgiant į santykių specifiką vargu ar ji iš vis galėjo turėti įrodymus, patvirtinančius, kad ji atliko darbinį pavedimą ir nupirko jai pavestas kanceliarines prekes. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad tokie dokumentai atiduodami įmonei kartu su nupirktomis prekėmis. Aišku, atsakovė galėjo daryti šių dokumentų kopijas, tačiau esant normaliems darbiniams santykiams, vargu ar net ir labai apdairus asmuo gali tikėtis, kad ateityje iškils nesusipratimai, o tuo labiau atsakovė negalėjo tikėtis, kad tokie reikalavimai jai gali būti pareikšti nutraukus darbo sutartį, o ne iki šios sutarties nutraukimo.
Kolegija iš esmės nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie liečia neva kitus šalių santykius, t.y. ieškovo ir atsakovės kaip akcininkės santykius, nes tai naujos aplinkybės (naujas ieškinio pagrindas), kurios nebuvo nurodytos ieškinyje, o apeliaciniame skunde juos kelti draudžiama (Civilinio proceso kodekso 312 straipsnis). Be to, apeliantas nenurodė, kokie neva santykiai susiklostė tarp šalių, kaip tarp įmonės ir akcininko. Teigdamas, kad ieškovė kaip akcininkė privalo įvykdyti prievolę tinkamai, tačiau nenurodo prievolinių santykių pobūdžio.
Kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti, o apeliantės apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.