Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau- Institucija) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. T. Institucijos viršininko A. J. 2012 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 145 str. 2 d. pripažintas kaltu ir nubaustas 500 litų bauda.

Šį nutarimą L. T. apskundė Molėtų rajono apylinkės teismui.

Iš žemės sklypų planų yra akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) sav. yra tik vienas kelias į pusiasalyje esančius žemės sklypus. Jokiu kitu būdu, išskyrus kertant žemės sklypą, kurio (duomenys neskelbtini), nėra galimybės patekti į pusiasalį. Užtveriant pravažiavimą yra grubiai pažeidžiamos kitų piliečių - žemės savininkų teisės, sukeliama konfliktinė situacija, kurios nesprendžiam ateityje neišvengiamai kils nauji teisės pažeidimai. Policijos pareigūnai dėl eismo ribojimo buvo kviečiami atvykti į (duomenys neskelbtini) kaimą ne vieną kartą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nurodytais liudytojo parodymais, oficialiu Nacionalinės žemės tarnybos raštu, tačiau pasirėmė VĮ Registrų centro ir Molėtų rajono savivaldybės pateiktais duomenimis. Žemės savininkams neatlikus kadastrinių matavimų ir neįregistravus atitinkamų žemės sklypų šių kadastrinių matavimų pagrindu, VĮ Registrų centras ir neturi duomenų apie pažymėtus kelius. Nepaisant to, galioja žemės nuosavybės atkūrimo metu sudaryti žemės sklypų planai. Šiuose žemės sklypų planuose yra pažymėti bendrojo naudojimo keliai, kurie dar nėra įregistruoti VĮ Registrų centre. Dėl to, nėra jokio pagrindo remtis VĮ Registrų centro duomenimis, o būtina nagrinėti ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Byloje nustatyta, kad Institucija 2012-09-07 L. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad L. T. nuo 2011-07-22 iki 2012-04-30 (duomenys neskelbtini) užtvėrė bendro naudojimo kelią ir 2012 m. spalio 10 d. nutarimu pagal ATPK 145 str. 2 d. pripažino kaltu ir nubaudė 500 Lt bauda. Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 21 d. nutarimu L. T. skundą tenkino ir Institucijos 2012 m. spalio 10 d. nutarimą panaikino bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

ATPK 145 str. 1 d. numato, jog automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių eismui sudarymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Administracinis kaltinimas L. T. pareikštas už tai, jog šis sudarė kliūtį eismui, t. y. užtvėrė bendro naudojimo kelią, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 10 punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 10 punktas numatė, jog eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrolės priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti kelio prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos ar kitaip trukdyti prie jų privažiuoti, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos. Tų pačių Kelių eismo taisyklių 3 punkte apibrėžta, jog eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo protokole L. T. suformuluotas kaltinimas dėl ATPK145 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo iš esmės neatitinka protokole nurodytos pažeidimo esmės, nes L. T. ginčijamo pažeidimo padarymo metu nebuvo ir neveikė kaip eismo dalyvis. Pabrėžtina, jog tokia pozicija dėl ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjekto matyti iš nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., nutartis bylose Nr. N438-7077/2010, Nr. N575-508/2012 ir kt.). Be to, tiek straipsnio dispozicija, tiek straipsnio pavadinimas („Automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių sugadinimas, sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių vežimas be leidimo“) bei jo vieta ATPK ypatingojoje dalyje (patenka į 10 skirsnį „Administraciniai teisės pažeidimai transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje“) tik patvirtina pirmosios instancijos išvadą, kad asmens veika protokole buvo netinkamai kvalifikuota kaip ATPK 145 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Šiuo požiūriu nėra reikšmingi Institucijos argumentai, kad nėra pagrindo remtis VĮ Registrų centro duomenimis, o būtina vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, bei, kad į bylą nebuvo įtraukti suinteresuoti asmenys A. K. ir A. J., nes šie argumentai nėra reikšmingi išvadai dėl protokole nurodytos L. T. veikos kvalifikavimo. Tačiau tuo pačiu pastebėtina, jog Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 str. 5 d. numato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės teise priklauso S. K., R.J. K., U. K. ir V. P., kurie panaudos sutartimi perdavė šį sklypą naudotis L. T., L. R., D. R., A. Š., G. S., Š. J. ir P. K. (b.l. 9-10, 16-17). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėtam žemės sklypui jokių apribojimų nustatyta nėra. Todėl nagrinėjamu atveju amenų pažeistų teisių naudotis sklypo servitutu gynimo principus ir būdus nustato civilinės teisės normos. CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 str. 2 d.). Jeigu nesutariama, tai servitutas nustatomas teismo sprendimu (CK 4.126 str. 1 d.). Šioje byloje akivaizdu, jog šalių konfliktas yra civilinio teisinio pobūdžio ir A. J., A. K. dėl manomai pažeistų teisių galėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimą ir Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.