Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo E. S. (E. S.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs E. S. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad iki administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atleidimo iš vadovo pareigų (darbo sutarties su juo nutraukimo) jokie neteisėti atsiskaitymai vykdomi nebuvo. Be to, Bendrovės apskaitą nuo 2015 m. vasario 11 d. tvarko UAB „F.“, todėl ji ir turėtų būti atsakinga dėl buhalterinės apskaitos metu vykdomų atsiskaitymų su kreditoriais bei jų metu padarytų pažeidimų. Konstatuota ir tai, jog nėra nustatyta nuo kada atsirado tikrinimo metu fiksuota Bendrovės mokestinė nepriemoka, todėl nėra nustatyta ir E. S. kaltė. Padarius šias neteisingas išvadas, administracinio nusižengimo bylos teisena E. S. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Nagrinėjamu atveju E. S. inkriminuota tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadinasi, vertinamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

9. Iš Institucijos atlikto operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 61-64) matyti, kad Bendrovės tikrinimo laikotarpis buvo nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. ir šio tikrinimo metu buvo tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymas bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis. Nustatyta, kad nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. Bendrovės vadovo pareigas ėjo E. S., o nuo 2019 m. gegužės 2 d. šias pareigas eina A. B. (VĮ „Registrų centras“ duomenys). Priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad teisė išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką susidarė nuo 2018 m. gruodžio 28 d. Bendrovei pateikus PVM deklaraciją už 2018 m. lapkričio mėnesį. Mokestinės nepriemokos išieškojimas Institucijos yra vykdomas nuo 2019 m. vasario 14 d., priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Institucijos aiškinimu, jog apylinkės teismo išvada, kad už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus turėtų atsakyti Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė, o ne Bendrovės vadovas, prieštarauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatoms. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas ne tik už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, tačiau yra atsakingas ir už apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta vadovo atsakomybe. Pažymėtina, jog būtent įmonės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai). Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog būtent bendrovės vadovas – šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. S. – yra atsakingas už tinkamą visos Bendrovės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, tame tarpe ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą ir jų sumokėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo ar įmonė be tiesioginio vadovo nurodymo, savavališkai jokių finansinių operacijų neatlieka, t. y. įmonės vadovas savarankiškai sprendžia, kam ir kokius pervedimus atlikti. Be to, šiame nutarime jau minėta, kad Institucijai patikrinimo metu buvo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas, kuriuo atskaitingu asmeniu Bendrovėje paskirtas E. S.. Todėl analizuojamu atveju jis yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015). Todėl šiuo atveju nėra tikslinga aiškintis, kokia Bendrovės finansinė būklė buvo nusižengimo darymo metu, taip pat kada tiksliai susidarė mokestinė nepriemoka, dėl kokių priežasčių ji susidarė, kas dėl to atsakingas ir pan. ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme reikšminga tik tai, ar buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, ar ne. Institucija, išanalizavusi Bendrovės piniginius srautus, nustatė, kad tikrinimo laikotarpiu, pažeidžiant CK nustatytą eiliškumą, buvo atliekamos operacijos tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais. Negrynaisiais pinigais operacijos vykdytos nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. kovo 6 d., o grynaisiais pinigais atlikti mokėjimai 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 18 d. Ginčo, kad E. S. vadovavo Bendrovei iki 2019 m. vasario 28 d., byloje nėra, todėl jis neabejotinai yra atsakingas už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, padarytus 2019 m. sausio ir vasario mėnesiais. Vis dėlto, šiame nutarime jau minėta, kad pažeidimai buvo fiksuoti ir 2019 m. kovo mėnesį, todėl būtina aiškintis, ar E. S. šiuo laikotarpiu vis dar realiai vadovavo Bendrovei.

11. Institucija skunde nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vadovavimo Bendrovei laikotarpį nustatė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, pagal kuriuos E. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo iki 2019 m. gegužės 2 d. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. vasario 8 d. E. S. Bendrovės akcininkams pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų direktoriaus pareigų, paskutine jo darbo diena laikant 2018 m. vasario 28 d. (b. l. 93). 2018 m. vasario 28 d. buvo surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui V. R. visus Bendrovės dokumentus (b. l. 94). Tą pačią dieną apie E. S. atleidimą iš darbo buvo pranešta Sodrai. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nebuvo išpildytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, dėl ko Bendrovės vadovo duomenys nebuvo išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju E. S. visuotinio akcininkų susirinkimo, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai, nesušaukė, tačiau 2019 m. kovo 20 d. visiems trims Bendrovės akcininkams nusiuntė prašymą pateikti akcininkų sprendimą dėl jo atšaukimo iš direktoriaus pareigų arba, jei toks sprendimas nėra priimtas, kuo skubiau sušaukti šį susirinkimą ir priimti sprendimą bei kuo skubiau apie tai informuoti Juridinių asmenų registrą (b. l. 95). Aptarti duomenys patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėjo pastangas, jog būtų išregistruotas iš Juridinių asmenų registro duomenų, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau dėl nepatyrimo ar turimų žinių stokos tai atliko nesilaikydamas įstatymų imperatyvų. Nors įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo kylančių padarinių, tačiau šiuo atveju būtina aiškintis, ar E. S. po 2019 m. vasario 28 d. turėjo realią galimybę daryti įtaką Bendrovės veiklai ir sprendimams. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad tokios galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo, nes visus Bendrovės dokumentus, įskaitant banko ir kasos dokumentus, perleido akcininkui V. R. dar 2019 m. vasario 28 d., t. y. paskutinę savo faktinio darbo dieną, be to, jis neturi Bendrovės akcijų ir niekaip kitaip nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra tinkamas subjektas atsakyti už pažeidimus, fiksuotus po 2019 m. vasario 28 d. Vis dėlto, aštuoni negrynųjų pinigų bankiniai pavedimai (2019 m. sausio 24 d., 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. vasario 4 d.) buvo padaryti Bendrovei vadovaujant E. S., pirmosios instancijos teisme jis pripažino, jog keletas mokėjimų, nesilaikant CK nustatytos tvarkos, iš tiesų buvo padaryti (garso įrašas 23:26 min.), todėl E. S. baustinas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

13. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad E. S., nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, neužtikrino, jog Bendrovė nepažeistų kreditorių teisių, t. y. Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama mokėjimus kitiems kreditoriams, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. vasario 4 d. buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Šių veiksmų atlikimas pažeidė Institucijos kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi šie mokėjimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybių biudžetams.

14. ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skiriant nuobaudą E. S., atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas nebuvo vienkartinis (fiksuoti aštuoni mokėjimai, nesilaikant nustatytos tvarkos), vis dėlto, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, šiuo metu Bendrovėje nebedirba, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina minimali inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo E. S. (E. S.) pripažinti padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.