Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1193-1143/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-05
Bylos Nr.
e1-1193-1143/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05724-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
G. Č.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1193-1143/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05724-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1.; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 5 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. Č. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2020 m. vasario 8 d., apie 13 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė P. Š. (P. Š.) už striukės ir ne mažiau kaip aštuonis kartus sudavė kumščiu P. Š. į įvairias kūno vietas ir į galvos sritį, po to P. Š. nuo G. Č. pabėgo. G. Č., tęsdamas nusikalstamą veiką, P. Š. pasivijo ir sudavė jam į galvos sritį ne mažiau kaip keturis kartus, padarydamas P. Š. galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė P. Š. sveikatą.

Šiais savo veiksmais G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. Č. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę iš dalies. Parodė, kad yra nusipirkęs butą (duomenys neskelbtini). Jis bute negyvena, tvarkosi jį, ten laiko įvairius statybos įrankius ir medžiagas. Tame pačiame name gyvena ir P. Š., jis butą nuomojasi pirmame aukšte, gretimai jo buto. Kelis kartus pastebėjo, kad iš buto dingdavo daiktai. Kai tik P. Š. pasirodydavo, dingdavo daiktai arba pinigai. Jis P. Š. nėra pagavęs vagiant, bet jį įtardavo. 2020 m. vasario 7 d. jis buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, namo, kur turi butą, rūsyje siurbė vandenį, jo butas tuo metu buvo atrakintas, jis vaikščiojo į butą ir į rūsį. Po darbo pamatė, kad iš buto dingo 30 Eur, kampinis šlifuoklis ir elektrinė drėlė. Įtarė, kad galėjo pavogti P. Š., iš ryto jį matė namo kieme, o paskui jis dingo. Tą dieną nieko nedarė, išėjo namo į (duomenys neskelbtini). Jį į (duomenys neskelbtini) kaimą iš ryto buvo atvežęs P. G., bet jis tik atvežė jį ir paliko, o namo jis po pietų išėjo pėsčias. Kitą dieną, 2020 m. vasario 8 d. jis paprašė pažįstamų, kad jį vėl nuvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimą pažiūrėti, ar nebesikaupia vanduo rūsyje. Jį atvežė savo sidabrinės spalvos automobiliu „Peugeot“ pažįstama D. su savo draugu. Jie jauni, apie 25 metų amžiaus. Būnant prie namo, kaip tik link namo atėjo P. Š. su malkų maišu ant pečių. Kai P. Š. priėjo prie jų, jis pradėjo klausti P. Š. apie jo daiktų vagystę. P. Š. pasidėjo malkų maišą, atsakė, kad nieko nedarė. Jis supykęs sudavė vieną kartą delnu jam per kairį skruostą. P. Š. nuo jo pabėgo. Jis nuėjo į namo rūsį, pažiūrėjo, ar nesikaupia vanduo, po to vėl išėjo į kiemą ir pamatė, kad P. Š. eina keliu Širvintų kryptimi. Jis pribėgo prie P. Š. ir vėl delnu sudavė jam per pakaušį kelis kartus. Jis P. Š. laikė sugriebęs už striukės, bet jis iš striukės išsinėrė ir nubėgo. Jis nuėjo prie mašinos, įsėdo į ją ir jie išvažiavo. Daugiau su P. Š. nuo to karto susitikęs nebuvo. Bute pasikeitė spynas, kadangi vėl dingo dalis blokelių klijų. Dėl dingusių daiktų visada įtarė P. Š., bet įrodymų neturi. Dėl to, kad sudavė P. Š., labai gailisi (b. l. 83–84).

Nukentėjusysis P. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 8 d. apie 13 val. 50 min. jam einant iš malkinės namo (duomenys neskelbtini), iš namo laiptinės išbėgo trys suaugę, iš matymo pažįstami vyrai, ir prie namo įėjimo du iš jų kumščiais pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvos sritį. Vienas vyras buvo apie 25 metų amžiaus, jis nemušė. Jie sudavė jam ne mažiau kaip aštuonis smūgius (kiekvienas ne mažiau kaip po keturis smūgius). Jis pabandė nuo jų pabėgti, bet maždaug už šimto metrų jie pasivijo ir kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis kartus, kiekvienas ne mažiau kaip po du kartus. Šiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Du asmenis – P. G. ir G. Č. pažįsta, abu jie gyvena (duomenys neskelbtini). Juos žino, nes jie yra jo name nusipirkę butus, kuriuos remontuojasi. Trečio asmens vardo ir pavardės jis nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), jis laikė P. Š., kol jį mušė. Papildomai apklaustas jis parodė, kad įvykio dieną buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Išėjo į kiemą atsinešti malkų. Malkas susidėjo į maišą ir ėjo per kiemą iš malkinės namo. Eidamas matė, kad prie jo namo iš galo stovi baltas automobilis. Tuo automobiliu į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) G. Č., P. G.. Jam priėjus prie laiptinės, iš laiptinės iššoko trys vyriškiai – minėti G. Č., P. G. ir dar vienas nepažįstamas vyriškis. P. G. ir G. Č. gyvena (duomenys neskelbtini), turi nusipirkę butus jo gyvenamajame name. Tuose butuose jie negyvena. Trečio vyriškio nepažįsta, spėja, kad jis irgi iš (duomenys neskelbtini). Tas nepažįstamas vyriškis sugriebė jam iš nugaros už pečių. Jis paleido iš rankų maišą su malkom. Jie ėmė jį mušti rankomis, mušė per galvą, per veidą, į krūtinę, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius. P. G. rusų kalba jam sakė, kad išvažiuotų, kad jo čia neliktų. Jis nubėgo nuo namo žemyn keliu, bet G. Č. jį prisivijo ir vėl pradėjo mušti, sudavė kelis smūgius, pribėgo ir tas nepažįstamas vyriškis, jis irgi mušė. G. Č. rusiškai sakė: „Taigi aš sakiau, kad tavęs čia nebūtų“. Iš viso sudavė abu ne mažiau kaip penkis kartus, daugiausia mušė per galvą, veidą. Kad galėtų nuo jų pabėgti, jis išsinėrė iš savo striukės nubėgo link kelio į Širvintas, paskambino į 112. Policijos ekipažas atvažiavo, bet užpuolikai jau buvo išvažiavę minėtu baltu automobiliu. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, medicinos ekipažas jį išvežė į Greitosios pagalbos ligoninę Lazdynuose (Vilniuje) (b. l. 1–2, 44–45, 46–49).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G986/2020(01) nurodyta, kad P. Š. konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas – sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais traumuojant nukentėjusiojo galvą. P. Š. konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 4 –43).

Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Netoli jo namų gyvena P. Š.. P. Š. name butus yra nusipirkę (duomenys neskelbtini) gyventojai P. G. ir G. Č.. Su jais nebendrauja, pažįsta iš matymo. 2020 m. vasario 8 d. apie pietus buvo prie tvarto, esančio prie jo gyvenamo daugiabučio. Pamatė kaip prie daugiabučio, kuriame gyvena P. Š., atvažiavo ir sustojo lengvasis automobilis „Passat“, kaip atrodo, baltos spalvos, šviesus. Iš jo išlipo raudonai apsirengusi apyjaunė moteris, paauglys, kurio nepažino, ir G. Č.. Jų nestebėjo, jais nesidomėjo, ar su jais buvo dar žmonių, negali pasakyti. Kai vėl pažiūrėjo į P. Š. kiemo pusę, pamatė, kad iš tvarto su malkų maišu ant peties eina P. Š. link savo daugiabučio, o jam iš paskos, maždaug už trijų metrų, ėjo tas jaunuolis, kurio nepažįsta. P. Š. priėjo prie savo namo laiptinės, prie kurios stovėjo ta moteris ir G. Č.. Kai P. Š. priėjo prie jų, G. Č. sugriebė P. Š. už striukės. P. Š. numetė maišą su malkom ant žemės. G. Č. mostelėjo ranka, sudavė ranka (kumščiu) į galvą P. Š.. P. Š. išsilaisvino ir pradėjo eiti link kelio į Širvintas. Praėjo pro jį maždaug už penkių metrų, nieko jam nesakė. Jis šėrė tvarte gyvulius, vaikščiojo nuo šulinio iki tvarto ir t. t. Po kokių dešimties minučių būdamas kieme vėl pamatė, kad ant keliuko netoli nuo jo daugiabučio G. Č. viena ranka nustvėręs už striukės P. Š. laikė, o kita ranka sudavė jam į galvą. Kiek matė – vieną kartą. Girdėjo, kaip P. Š. sakė rusiškai: „Ja ničevo nizdielal“. Tada P. Š. pasimuistė, išsinėrė iš striukės, vėl nuėjo pro jį link kelio į Širvintų pusę. Kai buvo nuėjęs toli nuo G. Č., atsisukęs pagrasino į jo pusę pirštu. Jis nematė, kad kas nors būtų P. Š. vijęsis. Daugiau jų nestebėjo, automobilis „Passat“ gan greit išvažiavo (b. l. 52–53).

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 8 d. buvo (duomenys neskelbtini), svečiavosi pas savo vaikino tėvus. (duomenys neskelbtini) gyvena jos pažįstamas G. Č.. Apie 16 val. G. Č. paprašė pavežti jį į (duomenys neskelbtini), kur jis turi nusipirkęs butą. Ji savo automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, nuvežė G. Č. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilį pastatė prie daugiabučio, kuriame yra G. Č. butas. Kartu vyko ir jos vaikinas. Visi trys išlipo iš automobilio ir stovėjo lauke netoli įėjimo į daugiabutį. Matė, kaip per kiemą link jų atėjo P. Š., gyvenantis tame pačiame daugiabutyje. Jis nešėsi malkas maiše. G. Č. pradėjo jo klausinėti apie kažkokią netvarką rūsyje, apie pavogtus daiktus. Kaip suprato, jis kaltino P. Š., kad šis pavogė kažkokius daiktus iš rūsio. Jų ginčo neklausė. Matė kaip G. Č. sudavė P. Š. per veidą. Daugiau to konflikto stebėti nenorėjo, atsisėdo į savo automobilį ir po kelių minučių iš kiemo išvažiavo, jos vaikinas išvažiavo kartu. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) k. parduotuvės ir ten stovėjo. Netrukus į automobilį atėjo ir G. Č.. Tada jie išvažiavo. P. G. pažįsta, jis su jais tą dieną tikrai nevažiavo (b. l. 58).

Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra nusipirkęs butą (duomenys neskelbtini) antrame aukšte, bute negyvena. Tame pačiame name pirmame aukšte butą yra nusipirkęs ir pažįstamas G. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena ir P. Š., kuris nuomojasi butą ar kambarį pirmame aukšte, šalia G. Č. buto. 2020 m. vasario 7 d. iš ryto savo automobiliu, sidabriniu „Passat“, jis atvežė G. Č. į (duomenys neskelbtini) kaimą ir išvažiavo atgal. Kiek žino, G. Č. turėjo siurbti vandenį iš namo rūsio. Daugiau nieko apie tą dieną nežino, tik po kelių dienų G. Č. jam pasakė, kad tą dieną, kai siurbė vandenį, jam iš buto dingo pinigai (30 Eur), įrankiai, jis įtarė P. Š.. Jau ir anksčiau yra buvę, kad G. Č. iš buto dingdavo pinigai ar įrankiai. Jis visada įtardavo P. Š.. Iš jo P. Š. nieko nėra pavogęs, tame bute nieko gero ir nelaiko. Su P. Š. nėra kofliktavęs, priešingai, yra jam atidavęs televizorių, nes jis nieko neturi, gyvena skurdžiai. Kodėl P. Š. pasakė, kad P. G. jį su G. Č. sumušė, nežino (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. Č. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad sudavė kelis smūgius P. Š.. Tai, kad G. Č. sudavė smūgius P. Š., patvirtina tiek paties nukentėjusiojo P. Š., tiek įvykį mačiusių liudytojų G. B. ir D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Tai, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, įrodo ir byloje esantys objektyvūs duomenys – teismo medicinos specialisto išvada Nr. G986/2020(01), kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis G. Č. savo veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų, jo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. Č. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (b. l. 126, 128).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę G. Č., atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Č. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka 5 kartus (b. l. 68), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 71–73). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Nusikalstama veika buvo padaryta 95,37 Eur žala Vilniaus teritorinė ligonių kasai, kuri yra atlyginta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. Č. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismas daro išvadą, kad artimo sankcijoje nurodytam vidurkiui laisvės apribojimo termino paskyrimas G. Č., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad G. Č. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys 95,37 Eur sumai, kurią kaltinamasis atlygino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Č. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant:

- neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

G. Č. išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

G. Č. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė