Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžiu K. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, K. M. paskirta subendrinta bausmė – 600 (šešių šimtų) MGL dydžio, tai yra 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 400 (keturių šimtų) MGL dydžio, tai yra 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) bauda.

Nuteistasis skundė nuosprendį apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi K. M. nusikalstama veika iš BK 300 straipsnio 1 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinti apėmimo būdu ir K. M. paskirta subendrinta bausmė – 600 (šešių šimtų) MGL dydžio, t. y. 30 000 (trisdešimties tūkstančių) eurų bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta K. M. galutinė bausmė – 400 (keturių šimtų) MGL dydžio, t. y. 20 000 (dvidešimties tūkstančių) eurų bauda. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam, paliktas nenagrinėtas, kadangi patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 216,66 Eur sumai buvo pateikta pavėluotai – teisėjų kolegijai jau išėjus priimti procesinio sprendimo.

Kauno apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2025-08938 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. gegužės 12 d. gavo advokato Stasio Zabitos prašymą apskaičiuoti išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme K. M. dydį. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 216,66 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį priėmęs teismas turi teisę, be kita ko, priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, jo apeliacinis skundas, kuriuo nebuvo ginčijamas kaltės klausimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę bei neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo atmestas. Byla nėra mažos apimties (ją sudaro 7 tomai), tačiau ji nelaikytina sudėtinga, apeliacine tvarka išnagrinėta dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių metu atliktas įrodymų tyrimas, buvo ištirti ir prie bylos pridėti nuteistojo pateikti rašytiniai dokumentai, susiję su nuteistojo turimais finansiniais įsipareigojimais. Nuteistąjį apeliacinės instancijos teisme gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir apeliacinės instancijos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi paskirtas advokatas Stasys Zabita. Nuteistasis jam paskirto gynėjo neatsisakė, jis nuteistąjį gynė ir dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, taigi advokato patirtos 216,66 Eur dydžio išlaidos yra pagrįstos.

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartyje nuteistajam buvo išaiškinta, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas gali priimti sprendimą išieškoti išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, į valstybės biudžetą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis dirba, gauna dideles pajamas (asmens duomenys, l. 11-13), turi turto (asmens duomenys, l. 21-110), yra sveikas, darbingo amžiaus, nors nuteistasis nurodo, kad proceso metu turėjo daug išlaidų, be to sumokėjo baudą, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistojo finansinė padėtis yra sunki ir proceso išlaidų priteisimas būtų neproporcingas jo turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme patirta antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų suma yra pagrįsta, nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai, sudėtingumui bei nuteistojo turtinei padėčiai, todėl iš nuteistojo priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Priteisti valstybės naudai iš nuteistojo K. M. 216,66 Eur (du šimtus šešiolika eurų 66 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti K. M., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.