Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant ieškovo UAB „Utenos šilumos tinklai“ atstovei D. G., atsakovės L. M. atstovei advokatei Nijolei Gaižutienei, atsakovams L. M. ir G. M. nedalyvaujant,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Utenos šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams L. M. ir G. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas G. M., būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo atstovės D. G., L. M. atstovės advokatės Nijolės Gaižutienės paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas L. M. vardu (10 b.l.), Butas atsakovės vardu registruotas nuo 1992-06-03 (10 b.l.). Atsakovai L. M. ir G. M. yra sutuoktiniai, jų santuoka įregistruota 1985-12-31 Utenos rajono CMS (27 b.l.). Šiame bute iki šiol gyvena abu sutuoktiniai. Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-10-01 suteikė butui, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos energijos, viso už 2706,60 Lt (5 b.l.). Atsakovė L. M. šiuo laikotarpiu ieškovui apmokėjo 1421,15 Lt, ieškovo paskaičiavimais šiuo metu skola sudaro 1285,45 Lt (5 b.l.). Delspinigiai už laiku nesumokėtus mokesčius sudaro 96,88 Lt (5 b.l.). Duomenų, kad su atsakovais sudaryta rašytinė šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis ieškovas nepateikė, tačiau atsižvelgdamas į faktinę situaciją teismas konstatuoja, kad nors tarp ieškovo ir atsakovų rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, tačiau abiejų šalių valia – teikti ir vartoti šilumos energiją - realizuota konkliudentinias veiksmais (CK 1.71 straipsnis, CK 6.162 straipsnis).

Atsakovo atstovė advokatė Nijolė Gaižutienė nurodė, jog su ieškiniu sutinka, tačiau prašo priteisti iš atsakovės L. M. ½ dalį skolos ir delspinigių, išdėstant skolos mokėjimą dalimis 1 metų terminui, kas mėnesį mokant po 57,60 Lt. Tuo tarpu ieškovo atstovė D. G. su tokiu prašymu nesutiko, nurodė, jog skola susidarė santuokos metu, todėl sutuoktiniai solidariai yra atsakingi už prievolės vykdymą.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t.y. į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovas tiekė šilumos energiją, yra įgytas atsakovų santuokos metu, į tai, kad šiame bute gyvena abu sutuoktiniai bei į tai, kad sutuoktiniai pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui atsako solidariai (CK 3.109 str. 1 d.), teismas sprendžia, jog atsakovų prievolė atlyginti skolą už sutiektą šilumos energiją ieškovui yra solidari pagal įstatymą, todėl nėra pagrindo tokią prievolę kvalifikuoti kaip dalinę. Be to, ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pateikė atsakovų L. M. ir G. M. 2013-01-25 prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Iš pateiktos sutarties nustatyta, jog šalys joje susitarė, kad pagal UAB „Utenos šilumos tinklai“ ieškinį dėl skolos už šilumos energiją už prievoles atsako solidariai (58-59 b.l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenims civilinėje byloje Nr. 2-403-839/2013 2013-02-22 priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kurioje šalys numatė, jog susidariusi skola UAB „Utenos šilumos tinklai“ yra solidari.

Sutinkamai su CK 6.71 straipsnio 3 dalimi už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei eksploatavimo išlaidų, už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną moka 0,04 procentus delspinigių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovų solidariai priteistina 1285,45 Lt skola ir 96,88 Lt delspinigių.

Atsakovės atstovė advokatė Nijolė Gaižutienė prašė ne tik priteisti ½ dalį skolos ir delspinigių, bet ir išdėstyti ½ dalies skolos mokėjimą 1 metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 57,60 Lt. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovų skola už sutiektą šilumos energiją ieškovui yra solidari. Teismui pateikti tik duomenys apie atsakovės L. M. turtinę padėtį. Duomenų apie sunkią atsakovo G. M. turtinę padėtį byloje nepateikta. Priešingai, teismo posėdžio metu, atsakovės atstovė advokatė Nijolė Gaižutienė nurodė, jog atsakovas yra dirbantis, jo uždarbis geras, tačiau jis neprisideda prie komunalinių išlaidų mokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šiuo atveju pagrindo išdėstyti skolą nenustatyta.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (LR CK 6.6 str. 1 d.), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalis, išreikšta konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovų priteisiamos dalinai, t.y. po 35,50 Lt iš kiekvieno skolininko (71 Lt sumokėto žyminio mokesčio).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios 3,66 Lt dydžio išlaidos, kurios turėtų būti priteistinos lygiomis dalimis, t.y. po 1,83 Lt, iš kiekvieno atsakovo valstybei nepriteistinos.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Utenos šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 183843314, Pramonės g. 11, Utena, solidariai iš atsakovų L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1285,45 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 42 ct) skolą, 96,88 Lt (devyniasdešimt šešis litus 88 ct) delspinigių bei po 35,50 Lt (trisdešimt penkis litus 50 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.