- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-327/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Advokatai
- Jurgita Lučinskaitė
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo Š. D. gynėjos advokatės Jurgitos Lučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria įtariamajam Š. D. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. lapkričio 11 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje.
Š. D. įtariamas tuo, kad jis 2011 m. gegužės 8 d., apie 20.50 val., pamiškėje, esančioje šalia viešbučio (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su V. K. ir R. T. , asmeninio konflikto su V. B. metu, bendrais veiksmais, tyčia suduodami pastarajam daugybinius smūgius kojomis į veidą bei kitas kūno vietas, padarė daugybinius galvos sumušimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio nukentėjusysis mirė įvykio vietoje ir taip jį nužudė.
Š. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2011 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo pratęstas iki 2011 m. lapkričio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi Š. D. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad Š. D. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį jam gresia laisvės atėmimo bausmė iki penkiolikos metų, Š. D. anksčiau teistas, niekur nedirba, nevedęs, gyvena asocialiai, t. y. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje Š. D. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad ši baudžiamoji byla yra pakankamai sudėtinga, nemažos apimties, byloje įtarimai pareikšti keliems asmenims, dar neapklausti visi galimi liudytojai, byloje dar nėra gautas Š. D. ekspertizės aktas, nepareikšti galutiniai įtarimai V. K. , Š. D. , R. T. .
Šalies argumentai
Įtariamojo Š. D. gynėja skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir Š. D. iš suėmimo paleisti. Gynėja skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis naikintina, kadangi teismas pratęsė įtariamajam Š. D. suėmimo terminą, nesant BPK 121 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų pakankamų duomenų, leidžiančių manyti, kad Š. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neatsižvelgė į motyvus ir aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą bei formaliai rėmėsi Baudžiamojo proceso kodekse nurodytais suėmimo skyrimo pagrindais. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bet kokia kardomoji priemonė (inter alia griežčiausia – suėmimas) gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Gynėjos teigimu, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Š. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y., kad Š. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą yra pilnai pagrįstas, veika kvalifikuota teisingai. Anot įtariamojo gynėjos, iš bylos duomenų matyti, kad Š. D. veiksmai jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme buvo antraeiliai, jų kvalifikacija yra ne galutinė, visi tyrimo veiksmai šioje proceso stadijoje yra atlikti, gauta ekspertizės išvada. Gynėjos teigimu, surinkti byloje įrodymai neduoda pagrindo teigti, kad Š. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesigilino į įtarimo pagrįstumą.
Įtariamojo gynėja skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas, ar reikalinga skirti Š. D. pačią griežčiausią kardomąją priemonę, itin kruopščiai nesiaiškino reikšmingų kardomosios priemonės parinkimo aplinkybių. Gynėja pažymi, jog teismas, skirdamas suėmimą, privalo nurodyti motyvus dėl kiekvieno suėmimo pagrindo buvimo. Pats faktas, jog asmuo įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, anot gynėjos, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Š. D. veiksmai jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme buvo išimtinai antraeiliai, o pagrindiniam nusikaltimo vykdytojui suėmimas yra pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę. Įtariamojo gynėja nurodo, kad Š. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, įtariamojo sveikatos būklė yra sunki, jis serga epilepsija, jokių duomenų apie Š. D. ryšius užsienyje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta, praeityje Š. D. buvo teistas baudžiamuoju įsakymu, tačiau teistumas išnykęs. Gynėjos teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas dėl nedarbo nėra ir negali būti pagrindu skirti suėmimą. Š. D. gynėja skunde pažymi, kad kitiems įtariamiesiems šioje byloje paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Visos šios aplinkybės, anot gynėjos, teismo nebuvo įvertintos, teismas, pratęsdamas Š. D. suėmimo terminą, išimtinai rėmėsi tik nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas Š. D. , sunkumu bei nedarbo faktu.
Š. D. gynėja skunde teigia, kad Š. D. iš karto buvo paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė, net nesvarstant kitų kardomųjų priemonių paskyrimo galimybių ir nenurodant, kodėl jų paskyrimas būtų neteisėtas ir nepagrįstas. Gynėjos nuomone, bet kuri kita švelnesnė kardomoji priemonė šiuo atveju gali būti pagrįstai pripažinta tinkama priemone, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo įtariamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo Š. D. gynėjos skundas atmestinas.
Apygardos teismo nutartis, kuria įtariamajam Š. D. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas vienam mėnesiui, yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje teismas motyvavo suėmimo termino pratęsimo pagrindus, įvertino Š. D. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą bei pobūdį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam Š. D. suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies reikalavimų nepažeidė.
Įtariamojo Š. D. gynėja skunde akcentuoja, kad byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių Š. D. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat nesutinka su Š. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, jog byloje esantys duomenys – kitų įtariamųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, atpažinimo protokolai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai Š. D. įtarti jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymu. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia Š. D. kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimų iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti Š. D. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė įtariamajam Š. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Š. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl šiuo atveju jau vien pats nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas Š. D. , sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, į kurias apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė pratęsdamas Š. D. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. Š. D. anksčiau teistas, nevedęs, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvena asocialiai, jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Įtariamojo gynėja skunde nurodo, jog Š. D. turi sveikatos problemų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad įtariamojo Š. D. sveikatos būklė leidžia jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnis). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad įtarimai šioje byloje pareikšti trims asmenims, byloje buvo paskirti ir atlikti įvairūs, ilgai trunkantys tyrimai (lavono tyrimas, serologinis ir DNR tyrimas), sprendžiami klausimai dėl keleto psichiatrinių ekspertizių atlikimo, paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė Š. D. , buvo atliekami kiti objektų tyrimai. Šios aplinkybės rodo, kad byla, kurioje Š. D. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, atitinka ypatingo sudėtingumo kriterijų, todėl Š. D. suėmimo terminas pratęstas ilgesniam nei šešių mėnesių terminui teisėtai ir pagrįstai.
Įtariamojo gynėja skunde nurodo, kad Š. D. vaidmuo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, tačiau jam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, tuo tarpu, kitiems įtariamiesiems, tame tarpe ir nusikaltimo vykdytojui, yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau vien tai, jog Š. D. ir kitiems asmenims šioje baudžiamojoje byloje pareikšti analogiški įtarimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija yra vienoda ir, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Ta aplinkybė, kad ne visiems, nusikalstamų veikų padarymu įtariamiems, asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės Š. D. , kadangi kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas įtariamajam Š. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą vienam mėnesiui, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Įtariamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo Š. D. gynėjos advokatės Jurgitos Lučinskaitės skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.