Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2012-04-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-21-733/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-04-24
Bylos Nr.
II-21-733/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Pažeidėjas
M. J.
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-21-733/2012Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00207-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7.; 52.3. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. balandžio 24 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Martai Neimantaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. J., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2012-02-23 nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2012 m. vasario 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-1455849-12 M. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, paskiriant 150 Lt baudą už tai, kad 2012 m. sausio 26 d., 20 val. 05 min., Šilutės m., M. Jankaus g., jis, vairavo automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam tamsiu paros metu nedegė galinis kairės pusės žibintas ir nebuvo įjungta avarinė šviesos signalizacija, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 246.5 punkto reikalavimą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. skundu prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje. Skunde nurodo, kad įvykio dieną policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį pastebėjo, jog nedega automobilio galinis kairės pusės gabaritinis žibintas, esantis ant bagažinės dangčio, bet dega šalia, toje pačioje pusėje ant galinio sparno esantis kitas gabaritinis žibintas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. ir jo atstovas advokatas T. Leščinskas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundo reikalavimų netenkinti.

Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. neigia padaręs pažeidimą pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad įvykio dieną, nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuojant tėvo M. J. automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo kartu važiavo ir A. P., sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus dokumentus vienas iš pareigūnų nurodė, kad nedega automobilio galinis kairės pusės gabaritinis žibintas. Tuo įsitikino išlipęs iš transporto priemonės, tačiau matė, kad neveikia tik automobilio galinis kairės pusės gabaritinis žibintas, esantis ant bagažinės dangčio, o šalia, toje pačioje pusėje ant galinio sparno esantis kitas gabaritinis žibintas veikia. Su tokiu pažeidimu sutiko ir pasirašė ant administracinio teisės pažeidimo protokolo, bet nesutinka, kad tokia veika atitinka KET 246.5 punkto pažeidimą, nes automobilio galinis kairės pusės gabaritinis žibintas, esantis ant sparno, švietė, dėl ko grėsmės eismo saugumui nekėlė, be to, pareigūnai jam leido toliau vairuoti minėtą transporto priemonę.

Liudytojas A. P. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J..

Liudytojas M. J., automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, atsakingas už šios transporto priemonės techninę būklę ir ją prižiūrintis, patvirtino, kad įvykio dieną, panašiai valandą prieš įvykį, pats vairavo savo automobilį ir matė, jog veikia šio automobilio galiniai gabaritiniai žibintai. Kitą dieną sūnus parodė, kad neveikia minėto automobilio galinis kairės pusės gabaritinis žibintas, esantis ant bagažinės dangčio. Tačiau abu galiniai gabaritiniai žibintai, esantys ant automobilio sparnų veikė.

Liudytoja policijos pareigūnė V. G. įvykio aplinkybių neprisimena, todėl negalėjo patvirtinti ar paneigti teisės pažeidimo fakto.

Liudytojas policijos pareigūnas D. M. parodė, kad įvykio dieną, tamsiu paros metu sustabdžius automobilį „Volvo“ jo vairuotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes nešvietė automobilio galinis žibintas. Prisimena, kad nešvietė bagažinės ir šalia jos, ant sparno esantis, žibintai, tik neprisimena kurios pusės. Teisės pažeidimo fakto techninėmis priemonėmis nefiksavo.

Policijos pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2012 m. sausio 26 d., 20 val. 05 min., Šilutės m., M. Jankaus g., sustabdė automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio nedegė galinis kairės pusės žibintas (b.l. 7).

Policijos patrulio surašytame administracinio teisės pažeidimo 2012-01-26 protokole Nr. R 229433, M. J. savo paaiškinime nurodė, kad nematė, jog nedega galinis žibintas (b.l. 3).

Vertinant tiesiogiai su įvykiu susijusių dalyvių - administracinėn atsakomybėn patraukto M. J., kuris neigia jam inkriminuojamą pažeidimo faktą, ir policijos pareigūno D. M., kuris jį kaltina administraciniu teisės pažeidimu, parodymus yra akivaizdu, kad šie įrodymų šaltiniai yra tarpusavyje prieštaringi, todėl konstatuoti ATPK 123 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą galima tik remiantis byloje surinktų papildomų įrodymų visuma. Pareigūnė V. G. įvykio aplinkybių neprisimena, todėl negalėjo patvirtinti ar paneigti teisės pažeidimo fakto. Administracinio teisės pažeidimo protokole M. J. užrašytas paaiškinimas ir policijos pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės nėra išsamios, todėl laikytinos keliančiomis abejonėmis dėl teisės pažeidimo fakto objektyvumo, nes neaišku ar kalbama apie vieną ar du galinius kairės pusės žibintus, esančius ant bagažinės dangčio ar/ir sparno. Teisės pažeidimo faktas techninėmis priemonėmis neužfiksuotas. Vien tik policijos pareigūno D. M. kaltinantys parodymai, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, nėra pakankami pažeidimo faktui konstatuoti. Tačiau pažymėtina, kad M. J. parodymus iš esmės patvirtina liudytojai A. P. ir M. J.. Jokių kitų objektyvių įrodymų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, padarymo byloje nėra.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog M. J. padarė minėtame Institucijos nutarime įvardintą pažeidimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 123 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. J. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

M. J. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2012 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-1455849-12, kuriuo M. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, paskirta 150 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas Povilaitis