Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JurisLT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl skolos priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalys, jų atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Preliminarų sprendimą pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs rašytinius įrodymus, atsakovo rašytinį prieštaravimą nusprendė preliminarų sprendimą pakeisti. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pirminė kreditorė UAB „Eljunga“ ir atsakovė 2009 m. rugsėjo 4 d. sudarė Pirkimo-pardavimo bei duomenų surinkimo bei saugojimo sutartį (toliau – sutartis); 2015 m. rugsėjo 29 d. sutarties šalys sudarė sutarties specialiąją dalį. Pagal sutartį UAB „Eljunga“ atsakovei suteikė paslaugas ir jų apmokėjimui išrašė bei atsakovei pateikė PVM sąskaitas – faktūras, tačiau kaip nurodyta ieškinyje, atsakovė su pirmine kreditore neatsiskaitė ir liko skolinga 1064,86 eurų sumą. Skolos išieškojimo iš atsakovės teisė 2019 m. vasario 1 d. sutarties pagrindu buvo perleista ieškovei. Sutarties 5.1. punktas numatė 0,02 procentų delspinigius už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną. Susidarė 28,04 eurų delspinigių suma. Atsakovas skolos dydžio, delspinigių paskaičiavimo neginčija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1 092,90 Eurų skola.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1 092,90 Eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktai, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

LR CK 6.37 str. 1 d. numato, kad palūkanos pagal prievolę gali būti nustatytos šalių susitarimu arba įstatymais. Šalys sutartyje numatė piniginės prievolės neįvykdymo padarinius, todėl netesybų priteisimas pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą reikš nepagrįstą praturtėjimą. LR CK 6.261 str. numato už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą tik sutarčių ar įstatyme numatytas palūkanas. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų). Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko ,,Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D. ir D. Č., bylos Nr. 3K-3-387/2013). Teismas atmeta reikalavimą priteisti 40 eurų skolos išieškojimo išlaidas. Šalys sutartyje numatė netesybas, jų rūšį, dydį, todėl reikalavimas priteisti 40 eurų išieškojimo išlaidas prieštaraus sutarčiai, reikš nepagrįstą praturtėjimą.

Atsakovo atsikirtimas, kad Vilniaus apylinkės teismas negali nagrinėti bylą atmetamas, nes sutartyje numatyta, kad kilusius ginčus spręs pradinio kreditoriaus buveinės vietos teismas. Pradinis kreditorius UAB „Eljunga“ nurodė adresą Vilniaus mieste. Ginčą teisėtai nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismui atsakovai įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str., 98 str., ieškovui priteisia turėtas teisinės pagalbos išlaidas jas sumažindamas iki 200 eurų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

2019 kovo 8 d. preliminarų sprendimą civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JurisLT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl skolos priteisimo pakeisti:

Priteisti ieškovei UAB ,,JurisLT“, į. k. 303262509 iš atsakovės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, į. k. 169704164, 1 092 eurų 90 centų skolą ir delspinigius, 8 proc. (aštuonių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 092,90 Eur) nuo bylos iškėlimo (2019 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 200 Eurų bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.