Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas 2010-05-24 su atsakovu pasirašė parastąjį vekselį 3000,00 Lt sumai, vekselio apmokėjimo data 2010-05-31 (b.l. 5) ir 2010-05-26 paprastąjį vekselį 1500,00 lt sumai, vekselio apmokėjimo data 2010-06-02 (b.l. 6). Atsakovas skolos nustatytu terminu ieškovui negrąžino. Ieškovas prie ieškinio pridėjo minėtus vekselius, siekdamas rašytiniu įrodymu pagrįsti atsakovo prievolės grąžinti nurodytą piniginę sumą bei galiojančios ieškovo reikalavimo teisės atsakovui egzistavimą. Ieškovas, kaip vekselio gavėjas, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą – arba Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekseliu įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ne ginčo tvarka kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo vekselyje bei pateikti vekselį su vykdomuoju įrašu vykdyti antstoliui, arba teismine tvarka pateikti vekselį, kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį piniginio įsiskolinimo faktą ir prašyti teismo priteisti iš skolininko (vekselio davėjo) negrąžintą sumą.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Paprastuoju vekseliu jo davėjas įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 4 p.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti arba atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselio turėtojas (ieškovas) praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti ir protestuoti terminą ir dėl to praleido terminą kreiptis į notarą atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį vekselį. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Ieškovo teigimu, vekseliuose nurodytas sumas atsakovas vengia sumokėti, slapstosi, susitikti ir aptarti realias įsipareigojimo įvykdymo sąlygas bei galimybe vengia. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 str., 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 str. 1 d.). Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 str. 1 d.). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, t.y. sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, o ne nuo sutarties pasirašymo. Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Taigi, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2010-05-24 atsakovas išrašė ieškovui paprastąjį vekselį 3000,00 Lt sumai, mokėjimo terminas 2010-05-31 (b.l. 5) ir 2010-05-26 atsakovas išrašė ieškovui paprastąjį vekselį 3000,00 Lt sumai, mokėjimo terminas 2010-06-02 (b.l. 6). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad atsakovas savo prievolės ieškovui sumokėti 4500,00 Lt sumą pagal pasirašytus paprastuosius vekselius nevykdė, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 4500,00 lt skola.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos 4500,00 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-11-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos 572,00 Lt bylinėjimosi išlaidos: 135,00 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 str.) ir 437,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos, bei 3,05 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. N. ieškovui I. B. 4500,00 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo visos teismo priteistos 4500,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-11-29 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. N. 138,05 Lt (vieno šimto trisdešimt aštuonių litų, 5 centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. N. 437,00 Lt (keturių šimtų trisdešimt septynių litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.