- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-633-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- M. V.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono 1-ojo notarų biuro
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 35.3;
2008 m. spalio 1d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ž. atstovės advokatės A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1431-742/2008 pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovei M. V., trečiajam asmeniui Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. S. dėl santuokinio turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Ž., savo tėvo A. V. teisių perėmėja, patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančia 2004 m gegužės 25 d. Kauno rajono notarės R. S. patvirtintą sutartį Nr.2-7903 dėl sutuoktinių bendro turto padalinimo, pagal kurią A. V. atiteko kilnojamasis turtas - du magnetofonai, magnetofonų juostos, plokštelių kolekcija, du paveikslai, patalynė, bulvių tarkavimo mašina, keptuvė, gėlė, darbo įrankiai, viso 5 000 Lt. vertės, atsakovei M. V. atiteko butas Nr.11 su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , 36,20 kv.m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), 39 000 Lt vertės.
Ieškovė nurodė, jog sudarydamas šią sutartį A. V. buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti ir dėl susidariusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai jam nenaudingomis sąlygomis sandorį, o kita sandorio šalis, žinodama tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo (1 t., b.l.191-193). Aplinkybę, kad sutarties sudarymo metu A. V. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti pagrindžia jo medicininėje dokumentacijoje esantys įrašai apie sveikatos būklę Sunkiomis susidariusiomis aplinkybėmis ieškovė laikė A. V. medicininiuose dokumentuose įvardintas jo ligas. Pasirašydamas ginčo sutartį A. V. sirgo psichikos ligomis – depresija, galvos kraujagyslių ateroskleroze, parkinsonizmu. Praėjus vos 6 mėnesiams po ginčo sutarties pasirašymo jam diagnozuota kraujagyslinė silpnaprotystė, kuri nėra ūmi, o lėtai progresuojanti, kurios požymių, t.y. pakitimų galvos smegenų kraujagyslėse, buvo ir ginčo sutarties pasirašymo metu. Tokie organizmo pokyčiai sutrikdo žmogaus psichiką – t. y. jo mastymą, savikontrolę, suvokimą, o depresija atima valią. Dėl senyvo amžiaus, blogo regėjimo, pats negalėjo perskaityti sutarties teksto, negalėjo suvokti jos turinio. A. V. buvo antros grupės invalidas, jo valios trūkumus lėmė ir amžius, išsimokslinimas, gyvenimo sąlygos. Su sutarties tekstu jis nebuvo supažindintas, jos A. V. niekas neperskaitė ir neišaiškino sutarties pasekmių .
Atsakovė M. V. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje kelia naujas aplinkybes, kurių negalima patikrinti A. V. mirus. Santuokinio turto dalybų sutartis buvo sudaryta teisėtai, gerai žinoma ir suprantama ieškovės tėvui, jo atžvilgiu atsakovė nenaudojo jokios prievartos ir grasinimų, jis buvo veiksnus ir suprato ką daro. Butas, kuris pagal sutartį atiteko atsakovei, buvo privatizuotas santuokoje, tačiau jis buvo paskirtas atsakovei nugriovus jos turėtą dviejų kambarių butą Vilniaus g. (Dzeržinskio g.) Kaune iki santuokos, privatizuotas jos vienos investiciniais čekiais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, iš ieškovės D. Ž. priteisė 24,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei ir 1000 Lt atsakovei M. V. išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad 2004-11-11 pats A. V. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia jo ir atsakovės M. V. 2004 m gegužės 25 d. santuokinio turto dalybų sutartį (registro Nr.2-7903), sutarties negaliojimo pagrindu nurodydamas CK 1.91 str., kaip sandorį, sudarytą dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, nes atsakovė pasinaudojo sunkiomis atsakovo aplinkybėmis ir primetė jam savo valią. 2005-07-04 sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė, nurodė, jog sunkios aplinkybės ieškovui susiklostė jau po ginčijamo sandorio sudarymo, ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atsakovė jam grasino ir taip vertė sudaryti ieškovui nenaudingą sutartį. Kauno apygardos teismas 2005-11-02 nutartimi paliko galioti 2005-07-04 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-04-26 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005-07-04 sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2005-11-02 nutartį panaikino ir grąžino civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog byloje yra neištirtos aplinkybės, susijusios su ieškovo sveikatos būkle. 2006-03-13 ieškovas A. V. mirė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad ieškovė savo argumentų ir ieškinyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų neįrodė (CPK 178 str.), byloje atliktos ambulatorinės pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės, kurios metu buvo užduoti klausimai: ar 2004-05-25 A. V. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ir ar A. V., sudarant 2004-05-25 sutartį, veiksmui, jo ligos, vartojami vaistai, sveikatos būklė turėjo įtakos, išvada bei eksperto paaiškinimais nurodytos aplinkybės nebuvo nuginčytos. 2007-02-07 aktu Nr.23/2007 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno I-mos teismo psichiatrijos komisijos išvadoje nurodyta, kad A. V., sudarant 2004-05-25 sutartį, jo ligos, vartojami vaistai sveikatos būklei įtakos neturėjo. Ekspertas S. S., ištyręs išreikalautą A. V. ligos istoriją iš Šilainių poliklinikos bei duomenis apie jo vartotus medikamentus iš ligonių kasų, nustatė, kad A. V. buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresinis sutrikimas, tačiau depresija sąlygoja mąstymo tempo sulėtėjimą, nuotaikos pablogėjimą, ir yra mastymo tempo, o ne suvokimo sutrikimas. Pakitimai A. V. galvos kraujagyslėse tokie pat kaip ir pas kitus tokio amžiaus žmones, kraujagyslinė silpnaprotystė pas A. V. buvo lėtai progresuojanti ir nustatyta praėjus beveik metams laiko po sutarties pasirašymo. Eksperto nuomone, santuokinio turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu A. V. buvo veiksnus, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Teismas rėmėsi pomirtinės teismo psichiatrinės ambulatorinės ekspertizės aktu ir eksperto paaiškinimais, laikė, kad jie šioje byloje turi svarbią įrodomąją galią, jie nebuvo nuginčyti jokiais kitais įrodymais.
Teismas nustatė, kad A. V. atsakove nesirūpino, jos neslaugė, pagalbos jai neteikė ir pats raštu nurodė, kad ginčo butas dovanojamas kitam asmeniui. Atsakovė įrodė, jog A. V. pats išsikėlė gyventi kitur be jokio poveikio iš jos pusės, pasiimdamas visus jam reikalingus daiktus. Pats A. V. neteigė, kad kokį nors poveikį jam darė atsakovė. Byloje pateikti įrodymai nepatvirtino, jog A. V. nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ir gyveno parapijos namuose, kadangi pateikta pažyma patvirtino, jog A. V. deklaravo savo gyvenamąją vietą dukters D. Ž. Adresu (duomenys neskelbtini) , todėl sutarties sudarymo metu jis nuolatinę gyvenamąją vietą turėjo, o aplinkybes, kurios privertė jį išsikelti jau gyvenant Mosėdyje iš savo dukros D. Ž. namų, teismas laikė neturinčias reikšmės bylai. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kad, jog vien tik atsakovė M. V. pažeidė šeimos teisės nuostatas, kad sutartis sudaryta atsakovei pasinaudojus sunkia A. V. padėtimi ir darant jam poveikį, sutarties sudarymo metu A. V. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės D. Ž. atstovė advokatė A. J. prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:
1) teismas pagrindiniu ieškinio atmetimo argumentu nurodė, jog, pasirašydamas ginčo sutartį, A. V. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau nevertino, kad ieškinys buvo grindžiamas CK 1.91 str. pagrindu, įrodinėjant, sunkias aplinkybes, nulėmusias A. V. labai nenaudingo sandorio sudarymą. Teismas privalėjo aiškintis: 1) ar ginčo sutarties pasirašymo metu A. V. buvo susiklosčiusios sunkios aplinkybės (t.y. ar jis tikrai sirgo, kaip teigė ieškovė); 2) ar ginčo sutartis pasirašyta aiškiai A. V. nenaudingomis sąlygomis; 3) ar atsakovė žinojo apie tokias aplinkybes ir jomis pasinaudojo. Byloje esantys medicininiai dokumentai, apibūdinantys A. V. sveikatos būklę rodo, kad daugelį metų A. V. sirgo psichikos ligomis-depresija, galvos kraujagyslių ateroskleroze, parkinsonizmu, o praėjus vos šešeriems mėnesiams po ginčo sutarties pasirašymo jam diagnozuota kraujagyslinė silpnaprotystė, kuri, kaip patvirtino ekspertas, buvo ne ūmi, o lėtai progresuojanti, todėl jos požymių (t.y. psichikos sutrikimų) buvo ir ginčo sutarties pasirašymo metu. Ekspertas patvirtino, jog A. V. diagnozuotos ligos sutrikdo žmogaus psichiką - t.y. jo mąstymą, savikontrolę, o depresija atima valią ir norą užsiimti savo reikalais, kad bendra sveikatos būklė turėjo įtakos jo psichinei būsenai. Šilainių psichikos sveikatos centro med. kortelėje įrašyta, jog A. V. nerūpi gyvenimas, neturi noro užsiimti savo reikalais, jis yra pažemintos nuotaikos, dėmesio koncentracija susilpnėjusi, protinės veiklos darbingumas žemas, sutrikusi atmintis. Kauno teritorinė ligonių kasa patvirtino, jog A. V. naudojo medikamentą Sretralinum (asentra), kuris yra psichoanaleptikas, vaistas nuo depresijos, nerimo ir panikos;
2) A. V. valios trūkumus, pasirašant ginčo sutartį, lėmė ne tik jo sveikatos būklė, bet ir amžius, išsimokslinimas, gyvenimo sąlygos ir pačios sutarties sudarymo aplinkybės. Teismo posėdžio metu A. V. nurodė, jog iš ginčo buto jis buvo išvytas (1t., b.l. 82), sutarties pasirašymo metu buvo prisiglaudęs pas dukrą dėl kurios sunkios turtinės padėties vėliau išsikėlė gyventi į Mosėdžio parapijos namus (1t., b.l. 78). Atsakovė pati pripažino, jog buvo sutarties iniciatore (1t., b.l. 82). Sutuoktinių turtas buvo padalytas aiškiai nelygiomis dalimis, kai vienam atiteko dviejų kambarių butas, o kitam- 5 000 Lt įvertinti seni ir nusidėvėję namų apyvokos reikmenys;
3) teismas privalėjo taikyti ir šeimos teisės nuostatas (CK 3.5 str.2, 3 d., 3.26 str.2, 3 d., 3.27 str.1 d.), kadangi tai yra ir šeimos byla. Atsakovė nebuvo sąžininga ir teisinga inicijuodama ginčo sutarties pasirašymą su psichikos negalią turinčiu sutuoktiniu - įgyvendindama šeimos teises ir vykdydama šeimos pareigas ji nesilaikė įstatymų, negerbė bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų ir veikė nesąžiningai, piktnaudžiaudama šeimos teisėmis. Žinodama apie sutuoktinio ligas, atsakovė pasinaudojo sunkia jo padėtimi, inicijavo sutarties pasirašymą ir primetė savo valią;
4) ieškovės atstovė baigiamosiose kalbose (2 t., b.l. 121) savo poziciją 2004-01-21 LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004, kuri patvirtina, jog esant aptartoms aplinkybėms yra pagrindo santuokinio turto dalybų sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. numatytais pagrindais. Teismas dėl šios LAT nutarties sprendime nepasisakė, tačiau atmetė ieškovės atstovės argumentus, nurodydamas, kad ieškovė nepagrįstai remiasi LAT 2001-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2001;
5) teismo išvada, jog pats A. V., pareikšdamas ieškinį teisme, nelaikė, kad jo sveikatos būklė turėjo kokios nors įtakos sudarant jo ginčijamą turto padalijimo sutartį, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes byloje esanti pažyma dėl sveikatos būklės (1 t., b.l. 10) buvo pateikta jau kartu su ieškiniu;
6) teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normą ir neanalizavo įrodymų visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl A. V. tikrosios valios išreiškimo, sudarant ginčijamą turto dalybų sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad A. V. ir atsakovė M. V. įregistravo 1980.06.12 santuoką CMS. Sutuoktiniai 2004-05-25 sutartyje (1t.,b.l.5-7) nurodė, kad santuokoje įgijo sekantį turtą: butą Nr.11esantį (duomenys neskelbtini) , buto vidutinė rinkos vertė 39 000,00 Lt., du magnetofonus 1000,00 Lt. vertės, magnetofonų juostas 100,00 Lt. vertės,plokštelių kolekciją 400,00 Lt. vertės, du paveikslus 2 500,00 Lt. vertės, patalynę 200,00 Lt. vertės, bulvių tarkavimo mašiną 200,00 Lt. vertės, keptuvę 100,00 Lt. vertės, gėlę 200,00 Lt.,darbo įrankius 300,00 Lt. vertės, bendra turto vertė 44 000,00 Lt. Tokiu būdu A. V. ir atsakovė šioje sutartyje tvirtino, jog turtas nurodytas ginčo sutartyje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl remiantis CK 3.117 str.1d., sutuoktinių turto dalis yra lygios (po 22 000,00 Lt. kiekvienam).
Apeliantė tvirtina, jog ginčo sutartis yra neteisėta, kadangi atsakovė M. V. nebuvo sąžininga ir teisinga inicijuodama ginčo sutarties pasirašymą su psichikos negalią turinčiu sutuoktiniu - įgyvendindama šeimos teises ir vykdydama šeimos pareigas ji nesilaikė įstatymų. Kolegija sutinka su šiais apeliantės motyvais. Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tame tarpe CK 3.117 str.1d. nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl pagrįstas yra apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas tikrindamas ginčo sutarties pagrįstumą ir teisėtumą turėjo taikyti šiam ginčui CK 3.87 str., 3.26-27 str. nuostatas. Vertinant ginčo sutarties teisėtumą visu pirma atsižvelgiama į tai ar ginčijamos sutarties sąlygos yra teisėtos, ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Prieštaraujančiomis viešajai tvarkai laikytinos tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Bylos duomenis patvirtina, kad apeliantės tėvas sirgo psichikos ligomis-depresija, galvos kraujagyslių ateroskleroze, parkinsonizmu. Todėl pagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nustatytoms bylos aplinkybėms netinkamai taikė ir aiškino CK 1.91 straipsnio nuostatas. CK 3.116 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti santuokinio turto padalijimo būdus, numato, jog sutuoktiniai gali pasidalyti bendrą turtą notaro patvirtintu tarpusavio susitarimu. Sutuoktiniai savo sutartyje gali numatyti padalyti turtą tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis, jeigu toks padalijimas nepažeidžia vieno iš jų arba trečiųjų asmenų interesų. Apeliantė sutartį ginčija remiantis CK 1.91 straipsnio nuostatomis, akcentuodama, jog dėl susidėjusių (šeiminių, sveikatos) aplinkybių jos tėvas buvo priverstas sudaryti sutartį dėl santuokinio turto padalijimo sau labai nenaudingomis sąlygomis. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi normaliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškinęs materialinės teisės normą ir nepadaręs įrodymų visumos analizės, padarė nepagrįstą išvadą dėl apeliantės tėvo A. V. tikrosios valios išreiškimo, sudarant ginčijamą turto padalijimo sutartį, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Faktinės aplinkybės dėl A. V. valios formavimosi jam sunkiomis aplinkybėmis ir atsakovės žinojimas šių aplinkybių bei pasinaudojimas jomis sudarant sandorį su A. V. aiškiai nenaudingomis sąlygomis yra įrodytos ligos istorijų dokumentais. A. V. buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresinis sutrikimas, depresija sąlygoja mąstymo tempo sulėtėjimą, nuotaikos pablogėjimą, todėl tikėtina, kad A. V. paveiktas atsakovės sudarė sutartį visiškai nenaudingomis sąlygomis, tai taip pat patvirtina ginčo sutartis. Pagal turto dalybų sutartį, A. V. atiteko 5000,00 Lt. vertės, namų apyvokos daiktai, o atsakovei 39 000,00 Lt. vertės nekilnojamas turtas - butas. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. su atsakovės pasiūlytomis turto padalijimo sąlygomis sutiko gera valia, nes pats išsikėlė gyventi kitur be jokio poveikio iš atsakovės pusės, pasiėmė visus reikalingus daiktus, nėra pagrįstas bylos duomenimis. Patvirtinus notarinėje kontoroje turto padalinimo sutartį, butas kuriame gyveno apeliantės tėvas atiteko atsakovei, todėl negalima pripažinti, jog A. V. išsikėlė gera valia iš buto. Kaip nustatyta byloje, tarp sutuoktinių susiklostė nedraugiški santykiai, to neginčija ir atsakovė, ji nenorėjo gyventi bute kartu su apeliantės tėvu, kadangi atsakovės manymu A. V. atsakove nesirūpino ligos metu, neslaugė ir jokios pagalbos atsakovei neteikė. Todėl dalinant turtą atsakovė siekė gyventi atskirai nuo apeliantės tėvo, ryšium su tuo buvo patvirtinta ginčo sutartis. Taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad A. V. pasiėmė visus jam reikalingus daiktus. Bylos duomenimis A. V. gimė 1925m., todėl atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę negalima pripažinti, kad reikalingi A. V. daiktai buvo du magnetofonai, magnetofonų juostos, plokštelės, paveikslai, gėlė, keptuvė patalynė, darbo įrankiai ir bulvių tarkavimo mašina. Bylos medžiaga patvirtina, kad po ginčo sutarties sudarymo A. V. faktiškai liko be būsto, todėl tik laikinai apsigyveno dukters bute. Todėl teismo motyvai, kad A. V. gyveno pas dukrą nepatvirtina fakto, jo A. V. gera valia paliko ginčo būstą. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, kad ginčo sutartį, kaip sudarytą asmens, kuris dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai sau nenaudingomis sąlygomis, pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Apeliantė visiškai pagrįstai nurodė apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2004-01-21 LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004, kuri patvirtina, jog esant aptartoms aplinkybėms yra pagrindo santuokinio turto dalybų sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. numatytais pagrindais.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o taip pat išsprendžia žyminio mokesčio priteisimo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 - 4 dalys). Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą 100,00 Lt. (1t.,b.l.12), už advokato teisinės paslaugas 1200,00 Lt. (1t.,b.l.59-60), už apeliacinį skundą žyminį mokestį 100,00 Lt. (1t.,b.l.96), už kasacinį skundą žyminį mokestį 70,00 Lt. (1t.,b.l.124), už apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį 50,00 Lt . Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK330 str.), ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, bylinėjimosi išlaidas priteisiamos apeliantei ir valstybei iš atsakovės. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra įrodytos rašytiniais įrodymais. Civilinė byla nagrinėjama nuo 2006 m., susideda iš dviejų tomų, byloje surinkta daug įrodymų, kurie patvirtina, kad advokatai atstovavo ieškovą ir apeliantę pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendžiama, kad bylinėjimosi išlaidos atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas šioje byloje ir yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį patenkinti. Pripažinti negaliojančia 2004m. gegužės 25d.Kauno rajono notarės R. S. sutartį dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, reg. Nr. 2-7903.
Priteisti iš atsakovės M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas 1520,00 Lt. ieškovei D. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir bylinėjimosi išlaidas valstybei 24,50 Lt.