Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Miksva“ atstovui Jurijui Binevič,

parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Miksva“ ieškinį atsakovui UAB „Transimeksa“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jam pranešta ir negauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo, o ieškovo atstovui prašant priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas pagal su atsakovu sudarytas 2009-12-23 transporto užsakymo sutartį Nr. TU/09/8322 ir 2009-12-10 transporto užsakymo sutartį Nr. TU/09/8055 vykdė krovinių pervežimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacinę Respubliką (b. l. 5-8). Iš viso ieškovas atsakovui suteikė paslaugų už 15 537,60 Lt. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti minėtą sumą, kadangi atsakovas nesumokėjo. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, jog atsakovas 15 537,60 Lt sumokėjo ieškovui 2010-05-19, t. y. po ieškinio teismui pateikimo dienos ir tą byloje patvirtina pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 1956 (b. l. 41), todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas, kadangi reikalavimą atsakovas įvykdė po ieškinio teismui pateikimo dienos (CPK 178 str.).

Kaip jau minėta atsakovas 15 537,60 Lt skolą ieškovui sumokėjo, bet pareikšti reikalavimai dėl 270,09 Lt palūkanų, 8,24 procentų dydžio metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 474,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Byloje kilusiam šalių ginčui dėl sumokėjimo už krovinių tarptautinį pervežimą sausumos keliais pagal šalių sudarytas krovinių pervežimo sutartis (b. l. 5-8) tiesiogiai taikytina 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (toliau – CMR) konvencija, kadangi tiek sutartyje numatytas krovinio siuntėjas (atsakovas – Lietuvos UAB „Transimeksa”), tiek ir priėmęs krovinį Rusijos Federacijos Respublikoje krovinio gavėjas yra skirtingų valstybių – CMR konvencijos narių teritorijose (CMR konvencijos 1 str.). Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje konvencijoje unifikuotai nėra reglamentuojamos užmokesčio už pervežamą krovinį tarptautiniais keliais taisyklės, tai be CMR konvencijos šiam ieškiniui taip pat taikytinos nacionalinės teisės normos, detaliau nustatančios sutarties šalių (krovinio siuntėjo bei vežėjo) teises ir pareigas, tame tarpe ir pareigą sumokėti vežėjui nustatytą mokestį už pervežamą krovinį.

Ieškovas UAB „Miksva”, sudaręs krovinio vežimo sutartis su siuntėju (atsakovu) UAB „Transimeksa” bei prisiėmęs vežėjo įsipareigojimus nugabenti krovinį į paskirties vietą Rusijos Federacinę Respubliką, tapo vežėju CMR konvencijos prasme. Vežimo sutartis, sudaryta tarp bylos šalių, yra dvišalė, dėl to sutarties šalys yra atsakingos už sutarties sąlygų vykdymą visą sutarties galiojimo laikotarpį iki jos pasibaigimo. Bylos šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo - sudarytos atlygintinos krovinio pervežimo sutarties esminę sąlygą – įsipareigojimą apmokėti sutartyje nurodytą kainą akceptavo siuntėjas, kuris tapo atsakingu sumokėti užmokestį už atliktą vežimą. Vežimo sutarties šalių laisvę savo nuožiūra susitarti dėl krovinio vežimo užmokesčio dydžio, atsiskaitymo tvarkos numato ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.813 str. 1 ir 3 d., todėl ieškovas, nugabenęs krovinį į paskirties vietą ir tokiu būdu įvykdęs sutartinę prievolę, įgijo subjektinę teisę reikalauti iš atsakovo sutarties priešpriešinio įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.824 str. 3 d. ). Bylos šalys susitarė dėl krovinio pervežimo verslo tikslais, todėl šalių sudaryta sutartis krovinio pervežimui yra komercinė, viena jos esminių sąlygų yra užmokesčio vežėjui sumokėjimas už pervežamą krovinį. Siuntėjo (sutarties šalies) prievolė sumokėti krovinio pervežimo kainą kyla taip pat iš CMR konvencijos 1 str. 1 d., 6 str., 1 d. i p., t.y. nepriklausomai nuo to, ar mokesčio dydis už krovinio vežimą numatytas krovinio važtaraštyje, ar atskiroje krovinio vežimo sutartyje, išlieka krovinio pervežimą užsakančio siuntėjo pareiga sumokėti vežimo sutartyje numatytą mokestį už krovinio vežimą.

Atsakovas savo prievolės neįvykdymą motyvuoja tuo, kad ieškovas jam nepateikė dviejų CMR originalų, kurių pateikimas yra privaloma sąlyga prievolės įvykdymui pagal transporto užsakymo – sutarčių sąlygas. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 5 str. 1 d. reglamentuoja, kad važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siuntėjo ir vežėjo spaudais, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, kurioje surašytas važtaraštis. Pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis – lydi krovinį ir įteikiamas gavėjui, o trečiasis – lieka pas vežėją. Ši konvencijos norma yra imperatyvi. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 str. 1 d.), todėl atsakovo motyvas, kad sutartinės prievolės ieškovui neįvykdė todėl, kad ieškovas nepateikė dviejų CMR originalų vertintinas kaip nepagrįstas, nes ši sąlyga nurodyta sutartyje ir negali būti įgyvendinama.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog atsakovas negavo pretenzijos dėl skolos sumokėjimo, tačiau tai paneigia byloje pateikta 2010 m. balandžio 21 d. pretenzija, kuri įrodo, jog buvo kreiptasi su ja į atsakovą dėl netinkamo savo įsipareigojimų, apmokant už suteiktas paslaugas vykdymo, tačiau atsakovas į tai nereagavo (b. l. 11). Pretenzijoje taip pat buvo minima apie tai, jog nėra galimybės pateikti CMR važtaraščių originalus bei tai, kad tą klausimą taip pat siūlė spręsti taip, kad galėtų notaras patvirtinti CMR važtaraščio originalą, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, jog bendradarbiavimo iš atsakovo pusės šiuo klausimu nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog transporto užsakymas – sutartis yra pateikta su atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, t. y. sutartį ieškovas pasirašė prisijungimo būdu ir tokiu atveju ieškovui buvo dvi galimybės - sutikti arba nesutikti sudaryti sutartį. Ieškovas akceptavo pasiūlymą ir sutartis buvo sudaryta bei ieškovo įvykdyta – krovinys pervežtas. Sutarties sąlyga pateikti 2 CMR važtaraščio originalus laikytina nesąžininga ir neįgyvendinama sutarties sąlyga, kuria negali remtis atsakovas, teigdamas, jog ieškovas nevykdė prievolės (CPK 178 str.).

Atsakovas, gavęs PVM sąskaitą – faktūrą ir 1 CMR važtaraščio originalą savo sutartinės prievolės nevykdė ir už suteiktas paslaugas ieškovui laiku nesumokėjo skolos (b.l. 9-10), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 270,09 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2010-02-14 iki 2010-05-03.

Ieškovas prašo priteisti 8,24 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str.). Byla teisme iškelta 2010-05-14, o 15 537,60 Lt skola ieškovui sumokėta 2010-05-19 mokėjimo nurodymu, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 17,53 Lt palūkanos (15537,60x8,24 proc. :100x5 d. : 365 d.).

Nors ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 474,00 Lt žyminis mokestis, kurios patvirtintos rašytiniais dokumentais, kadangi atsakovas skolą sumokėjo po ieškinio teismui pateikimo dienos, todėl privalo ieškovo prašymu atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 4 p., 93 str., 88 str. 1 d. 6 p., 94 str.) ir 10,95 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str. 1 d.).

Atsakovas atsiliepime prašo už nesąžiningą ieškovo elgesį procese ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skirti baudą. Teismui nenustačius ieškovo nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo procesu, atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą atmestinas (CPK 95, 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 1956 m. Tarptautinio krovinių pervežimo keliais sutarties konvencijos 1 str. 1 p., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str., Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Transimeksa“ ieškovui UAB „Miksva“ 270,09 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimties litų, 9 centų) palūkanas už laikotarpį nuo 2010-02-14 iki 2010-05-03, 17,53 Lt (septyniolikos litų, 53 centų) palūkanas už laikotarpį nuo 2010-05-14 iki 2010-05-19 ir 474,00 Lt (keturių šimtų septyniasdešimt keturių litų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Transimeksa“ 10,95 Lt (dešimties litų, 95 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 287 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.