- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-1497-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04099-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. P., I. P., A. A. L.
- Pareiškėjas
- UAB „Ozo turtas“
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotųjų asmenų R. P. ir I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ozo turtas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys R. P., I. P., A. A. L., antstolė I. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Ozo turtas“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko R. P. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tai yra nustatyti, kad skolininkui R. P. iš bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto priklauso vieno kambario butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), 2307/10000 dalys keturių kambarių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis suinteresuoto asmens I. P. pajamų, esamų ir būsimų lėšų; Nustatyti keturių kambarių buto (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, paskiriant R. P. naudotis vienu iš keturių kambarių, parenkant jį teismo nuožiūra. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 2 notarų biuro notaro 2011-06-02 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-2405 ir 2011-09-26 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-5483 dėl 39 714,27 Lt išieškojimo iš skolininko R. P. kreditoriaus UAB „Ozo turtas“ naudai. Skolininkas yra sudaręs santuoką su I. P. ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: vieno kambario butas su rūsiu (duomenys neskelbtini); keturių kambarių butas (duomenys neskelbtini). Skolininko sutuoktinė I. P. dirba (duomenys neskelbtini), tačiau, VSDFV duomenimis, pajamų neturi. Pareiškėjui nežinoma, ar skolininko sutuoktinė gauna kitų pajamų, ar turi santaupų. Nustatant skolininko turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalį, vadovaujamasi CK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo dėl skolininko sutuoktinės I. P. ligos, todėl skolininkui R. P. turėtų priklausyti 1/2 dalis pirmiau nurodyto bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Naujausiais VĮ Registro centro duomenimis (nuo 2013-01-01), suinteresuotų asmenų vieno kambario buto vidutinė rinkos vertė yra 73 800 Lt, keturių kambarių buto – 137 000 Lt, bendra šių butų vertė – 105 400 Lt, todėl, vadovaujantis sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, kiekvienam iš sutuoktinių priklauso 105 400 Lt vertės abiejų butų dalys. Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Pareiškėjo teigimu, skolininko R. P. dalis bendrojoje nuosavybėje turi būti individualizuota taip, kad iš jos būtų galima vykdyti išieškojimą, todėl skolininkui turėtų tekti vieno kambario butas ir, laikantis sutuoktinių lygių principo, dalis (31 600 Lt vertės) keturių kambarių buto, t. y. 23,07 proc. arba 2307/10000 idealiosios dalys viso keturių kambarių buto (14,66 kv. m iš 63,55 kv. m buto bendro ploto). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkui tenka apie 1/4 dalį keturių kambarių buto, jam skirtinas naudotis vienas iš keturių kambarys, kurio plotas atitiktų skolininkui priklausančią buto dalį. Nurodė, jog, atsižvelgiant į skolininko sutuoktinės sveikatos būklę, galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatant, kad skolininkui priklauso 9/20 dalys, o jo sutuoktinei – 11/20 dalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Prašė apie turto vertę spręsti pagal naujausius VĮ Registro centro duomenis dėl butų vidutinės rinkos vertės, nesiremti suinteresuotų asmenų pateiktomis UAB „Centro kubas“ konsultacinio pobūdžio pažymomis, nes jos tėra informacinio pobūdžio, parengtos ne pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, neaišku, kokiais vertinimo metodais vadovautasi.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. P. ir I. P. nesutiko su pareiškimu. Nurodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dėl skolininko sutuoktinės sveikatos būklės: I. P. serga (duomenys neskelbtini), jai reikia ramios ir saugios gyvenamosios aplinkos. Nustačius skolininko dalį taip, kad skolininkui būtų paskirtas ne tik vieno kambario butas, bet ir vienas kambarys keturių kambarių bute, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, būtų pažeisti sunkiai segančios skolininko sutuoktinės interesai turėti saugią ir ramią gyvenamąją aplinką. Prašė turto vertę nustatyti pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Prašė nustatyti, jog R. P. priklauso 2/9 dalys, o I. P. – 7/9 dalys iš bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, skirti skolininkui vieno kambario butą su rūsiu, o jo sutuoktinei – keturių kambarių butą. Prašė remtis pateiktomis UAB „Centro kubas“ pažymomis, nes jose turtas įvertintas individuliai, atsižvelgiant į realias rinkos kainas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi patenkino pareiškimą iš dalies ir nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. P. priklauso 7/20 dalys bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto: 32,39 kv. m bendro ploto butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), taip pat 7/20 dalys sutuoktinės I. P. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimo, tikslinės materialinės paramos, skirtos tik vienam sutuoktiniui ir kt.).
Teismas atsižvelgė į skolininko sutuoktinės sveikatos būklę ir nusprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir suinteresuotam asmeniui I. P. skirti didesnę bendro turto dalį. Teismas pripažino, kad pagal ligos, kuria serga skolininko sutuoktinė, pobūdį, jai būtina rami ir saugi gyvenamoji aplinka. Teismas pripažino teisiškai pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad UAB „Centro kubas“ konsultacinės pažymos yra informacinio pobūdžio, suinteresuotų asmenų butai įvertinti ne pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintus turto vertės nustatymo principus. Teismas pažymėjo, kad pažymoje dėl keturių kambarių buto skaičiais nurodyta viena šio buto vertė (165 000 Lt), o žodžiais – kita (vienas šimtas penki tūkstančiai litų). Dėl nurodytų priežasčių teismas rėmėsi pareiškėjo pateiktais VĮ Registrų duomenimis, galiojančiais nuo 2013-01-01. Teismas nusprendė pripažinti, kad skolininko sutuoktinei priklauso 13/20 dalių, o skolininkui – 7/20 dalys bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Bendra sutuoktinių turimo turto (dviejų butų) vertė – 210 800 Lt, todėl I. P. priklauso 137 020 Lt vertės, o R. P. – 73 780 Lt vertės bendro turto.
Tesimas nustatė, kad skolininkui tenkantis vieno kambario butas su rūsiu, kurio vertė – 73 800 Lt – iš esmės atitinka jam priklausančias 7/20 bendro turto dalis, o skolininko sutuoktinei – keturių kambarių butas su rūsiu, kurio vertė – 137 000 Lt – iš esmės atitinka jai priklausančias 13/20 bendro turto dalių. Toks skolininko dalies nustatymo būdas šiuo konkrečiu atitinka tiek išieškotojo interesus, taip pat nepažeidžia skolininko ir jo sutuoktinės teisių ir teisėtų interesų. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Todėl teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininkui R. P. priklauso 7/20 dalys jo sutuoktinės I. P. pajamų, gautų ir gaunamų lėšų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotieji asmenys R. P. ir I. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 nutartį dalyje dėl I. P. pajamų, gautų/gaunamų bei lėšų atidalijimo ir 7/20 dalių nustatymo R. P..
Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nustatė, kad R. P. priklauso 7/20 dalys buto, kurio vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis yra 73800 Lt. R. P. bendra skolos suma pareiškėjui yra 39714,27 Lt. Todėl teismo sprendimas atidalinti I. P. gaunamas/gautas pajamas bei lėšas yra neproporcingas atidalijamo turto ir skolos sumai.Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad dėl I. P. sveikatos būklės yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. I. P. reikalinga rami ir saugi gyvenamoji aplinka. Liga apsunkina jos galimybes užsidirbti pragyvenimui, jai nuolat reikalinga pagalba buityje, reikalingi vaistai. I. P. poreikiai yra didesni nei paprasto sveiko žmogaus. Todėl akivaizdu, kad toks I. P. gaunamų/gautų pajamų bei lėšų atidalijimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuotųjų asmenų R. P. ir I. P. atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Ozo turtas“ prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir priteisti iš suinteresuotųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog pareiškėjas UAB „Ozo turtas“ nėra vienintelis R. P. kreditorius. Nutartyje minimas turtas jau yra areštuotas antstolio V. M., kuris vykdo išieškojimą kito kreditoriaus naudai. Vykdymo procese pirmiausia yra padengiamos su vykdymu susijusios išlaidos. Todėl teismas nepažeidė proporcingumo principo. Be to, varžytynėse turtas paprastai yra parduodamas už mažesnę, negu rinkos kainą. Teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir pripažino, jog R. P. priklauso 7/20, o I. P. 13/20 dalių turto. Suinteresuotieji asmenys, pateikdami šį atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis: siekia išvengti R. P. turtinių prievolių vykdymo kreditoriams, kliudyti vykdyti išieškojimą ir vilkinti priimto teismo sprendimo vykdymą. Teismas nutartimi sutuoktinių dalis nustatė būtent taip, kaip jie prašė, tačiau suinteresuotieji asmenys skundu prašo panaikinti tokią teismo nutartį. Suinteresuotieji asmenys negali atskirajame skunde reikšti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmos instancijos teisme, tai yra pirmosios instancijos teisme prašyti, kad R. P. būtų nustatytos teisės į vieno kambario butą, o atskiruoju skundu prašyti, kad apskritai jokia dalis jam nebūtų nustatyta. Šis atskirasis skundas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso 7/20 dalys sutuoktinės pajamų, gautų ir (ar) gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimo, tikslinės materialinės paramos, skirtos tik vienam sutuoktiniui ir kt.), teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog antstolė I. K. vykdo Vilniaus miesto 2 notarų biuro notaro 2011-06-02 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-2405 dėl 25 853,25 Lt ir 2011-09-26 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-5483 dėl 13 861,02 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. P. kreditoriaus UAB „Ozo turtas“ naudai (v. b. l. 1; 9-12). Šio kreditoriaus naudai išieškoma bendra skolos suma – 39714,27 Lt. Skolininkas yra sudaręs santuoką su I. P., sutuoktiniai turi du sūnus, kurie yra pilnamečiai (v. b. l. 16). Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
CPK 666 straipsnio 1 dalis nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
VĮ Registrų centro nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 73800 Lt (b. l. 133), taigi, didesnė už skolininko 39714,27 Lt dydžio skolą. Tačiau Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog minėtas butas yra nuo 2012-11-22 areštuotas antstolio R. V., taip pat nuo 2011-09-13 areštuotas antstolio V. M. (b.l. 7-8; 99-100), kuris vykdo Vilniaus rajono 1 notarų biuro 2010-06-07 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-4039/10 dėl 185311,78 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojui A. A. L. (b.l. 30). Antstolis nurodė, jog išieškotojui yra sumokėta tik 34528,00 Lt skolos (b.l. 30). Minėti įrodymai patvirtina, kad skolininkas turi daugiau kreditorių, kurių reikalavimai bus taip pat vykdomi iš jam priklausančios turto dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentas, jog teismo sprendimas atidalinti ir skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas yra neproporcingas atidalijamo turto ir skolos sumai, yra nepagrįstas. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad bendra visų teismui žinomų skolininko kreditorių reikalavimų suma viršija buto vertę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas pagal CPK 667 straipsnį nereiškia, jog iš viso teismo nutartyje nurodyto turto bus išieškota skola. Šiuo atveju antstolis toliau vykdys iš nutartyje nurodytos skolininko turto dalies išieškojimą pagal CPK 662-668 straipsniuose nustatyta tvarka, tai yra nebus išieškoma daugiau, negu yra priteista bei galima pagal įstatymų normas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į skolininko sutuoktinės sveikatos būklę, pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ir teisingai nustatė, kad skolininko sutuoktinei priklauso 13/20 dalių, o skolininkui – 7/20 dalys bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Todėl pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso 7/20 dalys jo sutuoktinės pajamų, gautų ir gaunamų lėšų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotųjų asmenų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Pareiškėjas apeliacinio proceso metu patyrė 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (b.l. 162-165). Suinteresuotieji asmenys 2013-10-01 pateikė teismui prašymą atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi 2000,00 Lt išlaidos yra neprotingai didelės.
Kadangi atskirasis skundas atmestas, suinteresuotajam asmeniui yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15. punktu, nustatančiu maksimalų 0,5 koeficientą už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, sprendžia, kad šioje proceso stadijoje suinteresuotajam asmeniui turi būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios nurodyto maksimalaus dydžio, tai yra 500,00 Lt, todėl UAB “Ozo turtas” prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas tik iš dalies.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti UAB “Ozo turtas”, j.a.k. 301744866, lygiomis dalimis iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.