Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms A. B., A. M., nukentėjusiojo V. M. įstatyminei atstovei – motinai A. B. ir atstovui advokatui Gvidui Byčiui,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra, 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu tyčia metė metalinę keptuvę į savo seserį A. M., pataikydamas jai į kairį petį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą (I).

Be to V. M. nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiam šeimos nariui, tai yra, 2017 m. gruodžio 2 d., apie 6.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia sudavė smūgius rankomis savo mažamečiam broliui V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veidą, paėmęs už rankos stipriai ją spausdamas ištempė jį į lauką, tuo dėl viršutinės lūpos gilaus nubrozdinimo, dešinio viršutinio žandikaulio 4 ir 5 dantų defektų, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinėje, kairėje šlaunyje - sėdmenyje, dešinėje šlaunyje nežymiai sutrikdė V. M. sveikatą (II).

Be to V. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra, 2017 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, po pietų, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, kilus žodiniam konfliktui tyčia pastūmė savo mamą A. B., ko pasėkoje ji griuvo ant lovos krašto stipriai susimušdama šoną, tuo sukėlė jai fizinį skausmą (III).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad tiksliai neprisimena, kada buvo pirmasis įvykis. Jis tvarkė seserų kambaryje stovinčioje spintoje esančius savo rūbus. Kadangi sesuo A. M. ant jų sėdėjo, jis pasakė, kad atsistotų nuo jo rūbų. A. nuo rūbų neatsistojo. Ji laukė tol, kol jis ją pakels paėmęs už rankos ir ją patrauks. Ji taip provokuoja. Iš Pilviškių parvažiavusi mama įėjo į kambarį, paėmė šluotą ir klausė ką jis daro, kad vėl kyla muštynės. Po to prasidėjo konfliktas, buvo susistumdymas tarp mamos, jo ir A. Paskui jis metė metalinę keptuvę į A. ir pataikė jai į petį. Mano, kad jai skaudėjo. Antras įvykis buvo su broliu V., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Brolis atsikėlė ryte 4 val., kai visi dar miegojo, visiems reikėjo į darbus. V. išėjo į lauką, šūkavo, daužė langus ir duris. Jis paėmė brolį stipriai už rankos ir išvedė į lauką. Broliui sudavė du smūgius, bet nematė į kurią vietą pataikė. Sutinka, kad nuo smūgių atsirado kaltinamajame akte nurodyti sužalojimai broliui. Trečiasis konfliktas įvyko su mama. Jie tvarkėsi ir mama užėjusi į kambarį norėjo kažką paimti. Jie susistumdė ir jis pastūmė mamą ant lovos. Ten buvo siauras ruožas praeiti pro lovą ir mama griuvo. Matė, kad mamą stumia. Ji susimušė kairį šoną. Mama pati neatsikėlė, sėdėjo ant lovos ir jis iškvietė greitąją. Savo elgesį vertina kritiškai, atsiprašė mamos, brolio, sesers ir susitaikė su jais, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Jis gyvena su mama ir kitais broliais bei seserimis trijų kambarių name. Jis yra trečias vaikas šeimoje, vyresni broliai taip pat gyvena kartu, kai kurie dirba. Jis dirba ir prisideda prie brolių ir seserų išlaikymo. Jie visi tarpusavyje daugiau pykstasi, nei auklėja mažesniuosius brolius ir seseris. Jis dažniausiai susitvardo konfliktų metu. Susirado kitą būstą ir jį išsinuomojo, persikels ten gyventi, kai savininkas išvažiuos į užsienį. Dabar dirba individualiai. Turi savo vardu registruotą automobilį, kito turto neturi (t. 2, b. l. 132-133).

Kadangi kaltinamasis V. M. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, gynėjui, nukentėjusiojo V. M. atstovui, nukentėjusiesiems ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 8), tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (t. 1, b. l. 12), medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (t. 1, b. l. 14), apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 15-26), tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (t. 1, b. l. 29-30), liudytojų apklausos protokolai (t. 1, b. l. 32-34, 40-42), pranešimas apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (t. 1, b. l. 47), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 157), tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (t. 1, b. l. 160), medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (t. 1, b. l. 166-167), specialisto išvada (t. 1, b. l. 174), liudytojo apklauso protokolas (t. 1, b. l. 179-180, 182-185, 198-199), pažyma (t. 2, b. l. 2), specialisto išvada (t. 2, b. l. 9), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (t. 2, b. l. 43-44) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate gautas pranešimas apie tai, kad namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), V. M. ir D. M. naudojo fizinį smurtą prieš seserį A. M., sukeldami jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).

Iš Viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad A. M. diagnozuotas peties sumušimas (t. 1, b. l. 14).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d. iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus gautas raštas, kuriame nurodoma, kad iš (duomenys neskelbtini) mokyklos gauta informacija, kad A. B. šeimoje V. M. galimai smurtauja prieš savo brolį V. M.. Patikslinus įvykio informaciją nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 2 d. apie 06.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), V. M., gyvenantis tuo pačiu adresu, vartojo fizinį smurtą mažamečio brolio V. M. atžvilgiu (t. 1, b. l. 157).

Iš Viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ 2017 m. gruodžio 12 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad V. M. diagnozuotas dešinių viršutinių premoliarų lūžis (t. 1, b. l. 166).

Iš specialisto išvados Nr. G 382/2017 (10) matyti, kad V. M. padaryta viršutinės lūpos gilus nubrozdinimas, dešinio viršutinio žandikaulio 4, 5 dantų defektai, poodinės kraujosruvos dešiniame žąste, krūtinėje, kairėje šlaunyje-sėdmenyje, dešinėje šlaunyje. Viršutinės lūpos gleivinės gilus nubrozdinimas, dešinio viršutinio žandikaulio 4, 5 dantų defektai būdingi smūgio sudavimui į veidą. Kiti sužalojimai galėjo gautis tiek smūgiuojant, tiek griūvant, kontaktuojant su kitokiais daiktais, kūno dalimis ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 174).

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Šakių psichikos sveikatos centras“ pažymos matyti, kad V. M. įrašytas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje. F70.0 lengvas protinis atsilikimas. Elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (t. 2, b. l. 2).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-531/2018 matyti, kad V. M. veikų, kurių padarymu įtariamas, metu savo veiksmų esmę suprato ir valdyti galėjo. Nusikaltimų padarymo metu jam konstatuotas įgimtas intelekto deficitas – lengvas protinis atsilikimas. Šiuo metu V. M. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – lengvas protinis atsilikimas, jam nereikalingas gydymas. V. M. savo veiksmų esmę supranta ir gali juos valdyti, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime, dalyvauti teisme, geba duoti parodymus ir gali atlikti bausmę. V. M. šiuo metu pagal patologinę būseną nėra pavojingas visuomenei, jam nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t. 2, b. l. 43-44).

Iš prokurorės S. K. 2017 m. spalio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nutarta atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko bei nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42978-17 (t. 1, b. l. 129-131).

Iš prokurorės S. K. 2018 m. balandžio 19 d. nutarimo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą V. M. atžvilgiu matyti, kad ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42978-17 V. M. atžvilgiu nutarta atnaujinti (t. 1, b. l. 138-139).

Iš prokurorės S. K. 2018 m. gegužės 7 d. nutarimo sujungti bylas matyti, kad sujungti ikiteisminiai tyrimai 01-1-64740-17 ir 01-1-42978-17, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-42978-17 (t. 1, b. l. 145-146).

Kaltinamasis V. M., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies, BPK 212 straipsnio 5 punkto pagrindu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42978-17, nepraėjus vieneriems metams padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl ankstesnis sprendimas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti ir sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. M. veika I pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu tyčia mesdamas metalinę keptuvę į savo seserį A. M., ir pataikydamas į kairį petį, sukėlė jai fizinį skausmą.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. M. veika II pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinamasis gyvenamojo namo kambaryje, tyčia sudavė smūgius rankomis savo mažamečiui broliui V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veidą, paėmęs už rankos stipriai ją spausdamas ištempė jį į lauką, tuo dėl viršutinės lūpos gilaus nubrozdinimo, dešinio viršutinio žandikaulio 4 ir 5 dantų defektų, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinėje, kairėje šlaunyje - sėdmenyje, dešinėje šlaunyje nežymiai sutrikdė V. M. sveikatą.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. M. veika III pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis gyvenamojo namo koridoriuje, kilus žodiniam konfliktui tyčia pastumdamas savo mamą A. B., ko pasėkoje ji griuvo ant lovos krašto ir stipriai susimušė šoną, sukėlė jai fizinį skausmą.

Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytų I - III nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. M. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti trys nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, kaltinamasis susitaikė ir atsiprašė nukentėjusiųjų, į nusikalstamų veikų stadiją – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltinamojo asmenybę – pilnametis, 1 m. laikotarpyje administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 93), neteistas (t. 2, b. l. 83-84), dirba, Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija kaltinamąjį V. M. charakterizuoja neutraliai, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (t. 2, b. l. 91), savo elgesį vertina kritiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų ir susitaikė su jais, įrašytas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (F70.0), elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (t. 2, b. l. 2). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-531/2018 nustatyta, kad V. M. veikų, kurių padarymu įtariamas, metu savo veiksmų esmę suprato ir valdyti galėjo. Nusikaltimų padarymo metu jam konstatuotas įgimtas intelekto deficitas – lengvas protinis atsilikimas. Šiuo metu V. M. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas – lengvas protinis atsilikimas, jam nereikalingas gydymas. V. M. savo veiksmų esmę supranta ir gali juos valdyti, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime, dalyvauti teisme, geba duoti parodymus ir gali atlikti bausmę. V. M. šiuo metu pagal patologinę būseną nėra pavojingas visuomenei, jam nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t. 2, b. l. 43-44); į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laivės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba savarankiškai, gauna minimalias pajamas, savo pajamomis prisideda prie nepilnamečių brolių ir seserų išlaikymo, nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, tačiau jis būtinas šeimos poreikių tenkinimui, teismas sprendžia, kad pagal dabartinę kaltinamojo finansinę situaciją kaltinamasis V. M. neturėtų galimybės įvykdyti piniginės baudos bausmės. Viešųjų darbų bausmė kaltinamajam V. M. taip pat neskirtina, nes pagal BK 140 straipsnio 3 dalies sankciją ši bausmės rūšis nenumatyta, nors įvertinus visas bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę būtų tinkamiausia bausmės rūšis ir pasiektų bausmei keliamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. M. neteistas, laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam V. M. paskyrus arešto bausmes, kurių dydžiai, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nustatytini artimi minimaliai bausmei.

Kaltinamajam V. M. už I nusikaltimą skirtina 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė, už II nusikaltimą skirtina 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė, už III nusikaltimą skirtina 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, už nusikaltimus I – III paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės 15 parų arešto bausmės už nusikaltimą II pridedant už I ir III nusikaltimus paskirtas 15 (penkiolikos) parų arešto bausmes ir skirtina galutinė subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. M. dirba, arešto bausmė atliktina poilsio dienomis.

Kaltinamasis V. M. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gruodžio 12 d. 18.30 val., paleistas 2017 m. gruodžio 13 d. 11.02 val. (t. 2, b. l. 61, 73). Į bausmės laiką įskaitytinas V. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 12 d. 18.30 val. iki 2017 m. gruodžio 13 d. 11.02 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginat vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

BK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas. Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo neatliktosios arešto bausmės dalies atleidžiami nuteistieji, atliekantys arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį amnestija taikoma asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2018 m. spalio 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. M. nusikalstamas veikas padarė iki 2018 m. spalio 1 d., paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę nustatyta atlikti V. M. poilsio dienomis, V. M. atleistinas nuo arešto bausmės.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, teismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam V. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad V. M. baudžiamojo poveikio priemonę turi atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keptuvė, 1 vnt. 2017 m. rugpjūčio 22 d. grąžinta A. M. (t. 1, b. l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus laikytina grąžinta A. B..

Civilinis ieškinys byloje nereiškiamas.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (I), BK 140 straipsnio 3 dalyje (II), BK 140 straipsnio 2 dalyje (III) ir paskirti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (I) – 15 (penkiolikos) parų arešto bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (II) - 15 (penkiolikos) parų arešto bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (III) – 15 (penkiolikos) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, už I-III nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu prie griežtesnės 15 parų arešto bausmės už II nusikaltimą pridedant už I ir III nusikaltimą paskirtas 15 (penkiolikos) parų arešto bausmes ir paskirti galutinę 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę nustatyti atlikti V. M. poilsio dienomis.

Į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 12 d. 18.30 val. iki 2017 m. gruodžio 13 d. 11.02 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Taikyti Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalį ir atleisti V. M. nuo arešto bausmės.

Atleidimo nuo arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje poilsio dienomis, bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, nustatytos susitarimu su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų vykdant nuosprendį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnis).

Išaiškinti V. M., kad pagal įstatymo „Dėl amnestijos akto“ Nr. XIII-1640 16 straipsnio nuostatas, nuteistieji, kuriems taikyta amnestija pagal Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnyje nustatytas sąlygas, prilyginami probuojamiesiems – lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems ir vienus metus nuo paleidimo iš pataisos įstaigos vykdoma jų, kaip probuojamųjų, priežiūra. Jo, kaip probuojamojo, priežiūrą vykdo Lietuvos probacijos tarnyba pagal Probacijos įstatymo V skyriaus nuostatas. Jeigu V. M. priežiūros metu nepadarys administracinių nusižengimų, už kuriuos jam būtų taikytos administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės, vykdys individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priežiūros priemones, priežiūra, pasibaigus jos terminui, bus nutraukta. Jeigu jis priežiūros metu padarys administracinių nusižengimų, už kuriuos jam bus taikytos administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės, be pateisinamų priežasčių nevykdys individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų priežiūros priemonių arba nevykdys kitų įstatymuose nustatytų pareigų, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu priims sprendimą panaikinti priežiūrą ir pasiųs vykdyti bausmę, nuo kurios jis buvo atleistas pagal įstatymą „Dėl amnestijos akto“.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keptuvę, 1 vnt. 2017 m. rugpjūčio 22 d. grąžintą A. M., nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti grąžinta A. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.