Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant Irenai Žumajevienei, dalyvaujant R. L., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. J. T.-, trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos ATPK 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. lapkričio 12 d., apie 6 val., R. L., vairuodamas automobilį R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga iš stovėjimo vietos, neįsitiko, kad tai daryti saugu, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei apie tai nepranešęs policijai, tuo pažeidė KET 5, 9, 119, 134, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos ATPK 130 str. 1 d.

R. L. neprisipažino, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad ryte apie 6 val., vežė žmoną į darbą. Buvo didelis rūkas, tamsu. Automobilių aikštelėje prie namų stovėjo daug automobilių, važiavo atbulas apie du metrus, kažką juto, tačiau pagalvojo, kad netvarkingas jo automobilio duslintuvas subildėjo. Iš automobilio nebuvo išlipęs, smūgio nejautė. Matė, kad užsidegė už jo automobilio stovėjusio kito automobilio šviesos, įsijungusios signalizacijos negirdėjo, tik sublyksėjo lempos. Pagalvojo, kad ateina žmogus, nori važiuoti. Sutuoktinė taip pat nieko nejuto, nieko nesakė. Vairuoja 1,5 metų, teisių anksčiau neturėjo. Jei būtų jutęs, kad kliudė kitą automobilį, būtų niekur nenuvažiavęs. 11 val. grįžo į aikštelę, pasistatė mašiną, tada atėjo policijos pareigūnai. Jiems pirmame paaiškinime nurodė netikslų laiką, t.y. teigė ryte niekur nevažiavęs - galvojo jei atvažiavo policija, tai yra kažkuo kaltas, norėjo nuslėpti. Vėliau jau sumodeliavus situaciją, parašė antrą paaiškinimą, kad važiavo ryte, tačiau nieko nejuto. Kitą automobilį šiek tiek įlenkė, kai su savo automobilio apatiniu bamperiu atsirėmė į kitą automobilį. Nuotraukose, kurios yra byloje, situacija sumodeliuota. Savo automobilio neapgadino. Jei ne rūkas, gal būtų ir matęs tą automobilį. Prašo palikti teisę vairuoti, nes žmoną reikia vežioti į darbą.

L. M. T. parodė, kad ryte gavo pranešimą iš budėtojo, kad buvo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kaltininkas nenustatytas. Paskui vėl gavo pranešimą, kad nukentėjusysis mato, kuris automobilis galimai galėjo apgadinti jo automobilį. Nuvykus pamatė, kad abiejų automobilių apgadinimai atitinka. Tada nusprendė ieškoti automobilio savininko, jį rado. Iš pradžių vairuotojas teigė, kad niekur nevažiavo, teigė jog vakare 23 val. išvažiavo į darbą ir grįžo ryte. Asmenį pristatė į policiją, kad parašytų paaiškinimą. Besiaiškinant aplinkybes nusprendė, kad reikia atkurti eismo įvykį. Sustačius automobilius paaiškėjo, kad jų apgadinimai atitinka. Tuo metu vairuotojas teigė, kad jis nieko nejuto. Mano, kad R. L. žinojo, kad buvo įvykis. Vykstant iš policijos į eismo įvykio vietą R. L. prisipažino, sakė „gal kliudžiau kitą automobilį“, sakė, kad vežė žmoną.

Liudytojas A. Š. parodė, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį. Nuvyko į įvykio vietą, rado „Peugeot“ markės automobilį šiek tiek apgadintą. Įformino eismo įvykį. Nukentėjusysis sakė, kad lyg sukaukė jo automobilio signalizacija. Sakė, jog mano, kad jo automobilį apgadino kažkas iš kiemo gyventojų. Sakė apžiūrės, jei pastebės dar kažkurį automobilį apgadintą, paskambins. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė, kad suveikė signalizacija, jis turėjo justi smūgį. Buvo įlenkimas, mašina turėjo susiūbuoti.

L. S. L. parodė, kad 2013-11-12 vyras vežė ją į darbą. Įsisėdo į automobilį, pajudėjus kažkas sutraškėjo, galvojo, kad automobilio duslintuvas, nes jis netvarkingas. Kokio senumo automobilis nežino. Kai pradėjo važiuoti, įsijungė kitos mašinos signalizacija, bet pagalvojo, kad kažkas atėjo, nori važiuoti. Vėliau vyras paskambino, pasakė, kad įvažiavo į kitą mašiną. Anksčiau vyras nėra avarijų padaręs, jis nėra linkęs meluoti.

Iš eismo įvykio vietos schemos, automobilių Peugeot 206, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. A. P. 206 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, automobilyje R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti nubrozdinimai (b.l. 4, 5-19).

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad R. L., vairuodamas automobilį R. M. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį Peugeot 206 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs policijai.

Motyvuojamoji dalis

Nors R. L. neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tačiau jo kaltė dėl šio pažeidimo yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, rašytiniais paaiškinimais, liudytojų A. Š., M. T., S. L. parodymais ir kita bylos medžiaga, taip pat iš dalies paties R. L. parodymais, kad jis „kažką juto“, galvojo, kad duslintuvas subildėjo, matė užsidegant šalia kieme stovėjusio automobilio signalizacijos šviesas, tačiau teigė manęs, kad signalizacijos šviesas įjungė kitos mašinos savininkas. Liudytoja S. L., vykusi kartu su R. L. taip pat patvirtino, kad vyro vairuojamam automobiliui pajudėjus išgirdo, kaip kažkas sutraškėjo, patvirtino girdėjusi įsijungiant kito automobilio signalizaciją, tačiau ir ji, kaip ir R. L., nurodė tas pačias priežastis kodėl iš įvykio vietos buvo nuvažiuota. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad nukentėjęs A. T. išgirdo kaip suveikė jo automobilio signalizacija, išėjęs į lauką rado apgadintą automobilį. Iš liudytojų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad sumodeliavus eismo įvykio situaciją, R. L. prisipažino ryte važiavęs automobiliu, galėjęs apgadinti kitą automobilį bei pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Sistemiškai vertinant šiuos byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad R. L. 2013-11-12 anksti ryte, automobiliu važiuodamas atbuline eiga, pajutęs kontaktą, pamatęs užsidegant kito automobilio signalizacijos šviesas turėjo suprasti ir suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Nors R. L. neigia girdėjęs kaip suveikė kito automobilio garsinė signalizacija, tai laikytina jo gynybine versija, nes liudytoja S. L. iš esmės patvirtino tai pajutusi. Tiek vairuotojui, tiek keleivei pajutus ir išgirdus tam tikrus nebūdingus garsus, pamačius, kad įsijungė už atbuline eiga važiuojančio automobilio stovėjusio kito automobilio signalizacija, net jei tai būtų tik šviesos, o ne garsinė signalizacija, elementarus ir akivaizdžiai suprantamas kitas veiksmas turėjo būti vairuotojo R. L. išlipimas iš automobilio ir įsitikinimas, ar nėra kontakto su kitu automobiliu. R. L. to nepadarė, taigi darytina išvada, kad jis tyčia nuvažiavo norėdamas nuslėpti eismo įvykį. Be to nustatyta, kad R. L. klaidino policijos pareigūnus teigdamas ir pirmajame paaiškinime parodydamas, kad ryte automobiliu niekur nevažiavo, t.y. parodė, kad 23⁵⁰ val. jam priklausančiu automobiliu išvyko į darbą, iš jo grįžo kitos dienos 11 val., nors teisme tvirtino, kad tik prieš kelias dienas susirado darbą. Tik po to, kai policijos pareigūnai įvykio vietoje nusprendė atkurti įvykio situaciją, prisipažino 2013-11-12 ryte vežęs žmoną į darbą. Liudytojas M. T. parodė, kad tokį prisipažinimą jis išsakė tuo metu, kai buvo vykstama iš policijos įstaigos į įvykio vietą, taigi dar neatkūrus tikrosios įvykio situacijos ir neišsiaiškinus automobilių apgadinimų lokalizacijos ir pobūdžio. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad R. L. tyčia, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, klaidino pareigūnus, tuo apsunkindamas tikrųjų įvykio aplinkybių nustatymą, taigi jis neužpildė eismo įvykio deklaracijos, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog R. L. po įvykio būtų siekęs atlyginti nukentėjusiajam A. T. žalą ar ją atlyginęs.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę. R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jis anksčiau administracinėn atsakomybėn nebuvo trauktas. Esant minėtoms aplinkybėms jam skirtina minimali - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 287 str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu R. L. padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams (3 m.).

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6030.

Sumokėjus baudą, banko kvitą turi T. T. apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, adresu Gedimino g. 17, Tauragė, 108 kabinetas.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui Lietuvos ATPK 302² – 302¹⁵ str. nustatyta tvarka.