Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-79-518/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
1S-79-518/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01557-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Kaltinamasis
J. I. V.
Byla Nr. 1S-79-518/2015
Proceso Nr. 1-12-1-01557-2014-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 31 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,sekretoriaujant Živilei Vološinieneidalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. I. V. (J. I. V.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. I. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 4 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. I. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. tuo, kad jis 2014 m. gegužės mėn. laikotarpyje nuo 18 d. iki 20 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudavė 5 smūgius plaktuku kartu gyvenančiai artimajai giminaitei – seseriai L. P. į galvos ir veido sritis bei sudavė 20 smūgių tyrimo metu nenustatytu kietu buku daiktu pastarajai į pilvo, rankų ir kojų sritis, padarydamas nukentėjusiajai nubrozdinamus, kraujosruvas ir muštines žaizdas galvoje ir veide, kairiojo smilkinkaulio įspraustinį skeveldrinį lūžį, nesitęsiantį į pamatą, su galvos smegenų kietojo dangalo ir galvos smegenų audinio suardymais kairėje smilkininėje, kaktinėje ir momeninėje skiltyse, kraujosruvą po minkštaisiais dangalais galvos smegenų kairiojo pusrutulio kaktinėje, momeninėje ir kaktinėje, pakaušinėje skiltyse, galvos smegenų dešinėje kaktinėje – smilkininėje skiltyse ir aplink smegenų kamieną, daugybines poodines kraujosruvas pilve, rankose ir kojose, po ko L. P. nuo galvos sumušimo mirė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2014 m. birželio 4 d. J. I. V. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi J. I. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi kaltinamajam J. I. V. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamasis J. I. V. skunde nurodo nepadaręs jam inkriminuojamo nusikaltimo, tvirtina, jog būdamas laisvėje nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog serga epilepsija, jam reikia kreiptis į gydytojus dėl invalidumo, be to, būdamas laisvėje jis užsiregistruotų darbo biržoje.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo J. I. V. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. I. V. skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – specialistų išvados, apžiūrų protokolai bei jų priedai, J. I. V. dienoraščio įrašai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, nurodyta kaltinamajame akte, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis J. I. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis skunde neigia savo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaip jau buvo minėta, įrodymai vertinami ir kaltės klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Būtina pažymėti, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

J. I. V. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam J. I. V. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte - kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo / kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. I. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau jis yra išsituokęs, iki suėmimo niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, praeityje teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka. Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad kaltinamasis J. I. V. nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad J. I. V. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Baudžiamasis įstatymas už artimojo giminaičio nužudymą įtvirtina tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad vien tik nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka padaryti išvadą, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, J. I. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Kaltinamojo skunde nurodoma aplinkybė, jog jis serga epilepsija, nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo taikymo pagrindo. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenys, rodantys J. I. V. diagnozuotus susirgimus, tačiau šie duomenys neleidžia teigti, kad kaltinamajam dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo J. I. V. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimo, kurį padaręs kaltinamas J. I. V., pobūdį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas, pratęsdamas J. I. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Dėl šių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo J. I. V. (J. I. V.) skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas