Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. G., jo atstovui P. K., institucijos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei I. M. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163 ⁵ str. 1 d., 172 ⁹ str. 1 d., 41 ⁴ str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 8 d. 10.00 val. atliekant patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) buvo tikrinami buhalteriniai dokumentai. Nustatyta, kad kasos knyga, kasos dokumentai užpildyti iki 2014-11-21. Patikrinus avansines apyskaitas nustatyta, kad nepanaudotas grynųjų pinigų likutis mėnesiui pasibaigus į kasą negrąžinamas. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė patalpas biurui, adresu (duomenys neskelbtini), nuomoja iš K. G. pagal patalpų nuomos sutartį 2014-09-04 Nr. R-140901/01, nuomos mokestis 2352,94 Lt per mėnesį. Taip pat bendrovė vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), pagal nuomos sutartį 2013-08-01 su UAB (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis 1815 Lt per mėnesį. Apie tai nustatyta tvarka nepranešta Mokesčio mokėtojo registro duomenų tvarkytojui.

Tuo K. G. pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3, 4, 10 p. reikalavimus;

2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 46 str. reikalavimus;

Mokesčių mokėtojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 65 p. reikalavimus;

Tuo K. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 ⁵ str. 1 d., 172 ⁹ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. G. kaltu prisipažino iš dalies. Pripažįsta, kad buvo neteisingai nurodyti duomenys dėl nuomojamų patalpų, kad ne visos veiklos vietos buvo nurodytos . Todėl pagal ATPK 172⁹ str. 1 d . kaltu prisipažįsta, tačiau šis pažeidimas pašalintas. Dėl darbo užmokesčio neteisingo apskaitymo ar susijusių pažeidimų nesutinka, nes neatitikimų negalėjo būti. Pinigus dirbantiesiems išmokėdavo jis kaip kasininkas. Dalis atlyginimų būdavo pervedami į sąskaitas banke, dalis grynais, dėl to asmenys pasirašydavo žiniaraščiuose. Dėl ATPK 163⁵ str. 1 d. mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių numatytą veiką pagal šį straipsnį. Kasos knyga užpildyta iki lapkričio 21 dienos, nes po šios dienos daugiau operacijų nebuvo atlikta. Liudytojai šioje byloje gali netiksliai nurodyti gautą darbo užmokestį iš UAB (duomenys neskelbtini), nes tuo pačiu metu jie dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini).

Liudytojas G. V. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo tris mėnesius nuo 2014 metų spalio mėnesio. Prieš tai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbo santykiai jau buvo pasibaigę. Buvo du statybos objektai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atlyginimą grynais išmokėdavo M. B. kiekvieną penktadienį po 400, 500 ar 300 litų. Už gautą atlyginimą yra pasirašęs kelis kartus, buvo atvejų, kad pinigus gaudavo, tačiau niekur nepasirašydavo. Patvirtina aplinkybes, kurias parašė paaiškinime VMI.

Liudytojas D. K. parodė, kad pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) 2014 metų liepos mėnesį. Pirmą atlyginimą gavo rugpjūčio mėnesio pradžioje. Šią aplinkybę gerai prisimena, nes tai buvo pirmas jo atlyginimas. Antrą atlyginimą gavo tuomet, kai pranešė, jog nutraukia darbo santykius ir antras atlyginimas buvo 800 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo du mėnesius. Pirmą atlyginimą sumokėjo grynais darbo vietoje. Darbo sutartyje nurodytas 1000 litų atlyginimas, gavo į rankas 800 litų.

Liudytoja N. M. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie mokamą atlyginimą „vokeliuose“. Buvo iškviesti buvę darbuotojai, atvyko du. Jie nurodė, kad tikrai gavo papildomą darbo užmokestį. Buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, tai yra nėra nustatyta avanso grąžinimo tvarka į kasą, nepateikti duomenys apie veiklos duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad K. G. padarė teisės pažeidimus, numatytus 163 ⁵ str. 1 d., 172 ⁹ str. 1 d. Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimą įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus.

Lietuvos Respublikos ATPK 172 ⁹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotą pateikimą, neteisingų duomenų pateikimą, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą.

K. G. kaltė ir pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 163 ⁵ str. 1 d., 172 ⁹ str. 1 d., faktas įrodytas byloje surinktais įrodymais : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-5), 2015-01-08 operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 6-7), K. G. paaiškinimu (b. l. 8), juridinio asmens struktūrinio padalinio duomenų pakeitimu (b.l.56), kasos knygos išrašu (b.l.55).

2015-01-08 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad patikrinimo metu buvo tikrintas darbo užmokesčio mokėjimas ir tvarka, nustatyta, kad tarp išmokėtų pinigų pagal mokėjimo žiniaraščius ir gautų pinigų yra neužpajamuoti buhalteriniuose dokumentuose, ir nuo kurių yra nesumokėti gyventojų pajamų mokestis ir įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Pažeista 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr., IX-574, 12 str. reikalavimai; Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. reikalavimai. Tuo K. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalį nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Lietuvos Respublikos ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Institucija K. G. kaltę įrodinėja D. K. paaiškinimu (b. l. 10), darbo sutartimi, sudaryta 2014-07-21 Nr. 443 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. K. (b. l. 11), atlyginimo žiniaraščiais (b. l. 12-15), mokėjimo nurodymu (b. l. 16), G. V. paaiškinimu (b. l. 17), darbo sutartimi, sudaryta 2014-08-20 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. V. (b. l. 18), atlyginimo žiniaraščiais (b. l. 19-22, 34, 48-48). Teismo posėdžio metu liudytojai D. K., G. V. patvirtino savo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Tačiau konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Byloje įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti K. G. kaltę padarius ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nėra, todėl įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad įmonėje darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose ir tuo pagrindu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

K. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis ATPK 30 str., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 163 ⁵ str. 1 d., 172 ⁹ str. 1 d. sankcijose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 250 str.1p., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 163 ⁵ str. 1 d., 172 ⁹ str. 1 d. ir skirti:

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 163 ⁵ str. 1 d. – 72 EUR (septyniasdešimt dviejų eurų) baudą;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 172 ⁹ str. 1 d. – 144 EUR (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 144 EUR (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą;

Administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 41 ⁴ str. 3 d. nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.