Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovei S. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo galiojančiais pagal ieškovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui likviduojamai Krūminių žemės ūkio bendrovei, bendrovės kodas 184562010, trečiaisiais asmenimis nurodant valstybės įmonės „Registrų centras“ Alytaus filialą, filialo kodas 149952323, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių, kodas 188704927, Varėnos rajono savivaldybės administraciją, juridinio asmens kodas 188773873, valstybės įmonę „Turto bankas“, įmonės kodas 112021042,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė paduotu ieškiniu atsakovui prašo pripažinti galiojančiu pirkimo- pardavimo sandorį, kuriuo ji 2000 m. rugpjūčio 8 d. iš likviduojamos Krūminių žemės ūkio bendrovės įsigijo žolės miltų agregatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjusi už jį grynaisiais pinigais vieną tūkstantį keturiolika litų, kas šiuo metu sudaro 293,67 eurų, taip pat pripažinti galiojančiu pirkimo- pardavimo sandorį, kuriuo ji 2004 m. gegužės 11 d. iš likviduojamos Krūminių žemės ūkio bendrovės įsigijo grūdų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjusi už jį grynaisiais pinigais du tūkstančius litų, kas šiuo metu sudaro 579,24 eurų.

Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2000-08-08 iš atsakovo įsigijo žolės miltų agregatą, už jį sumokėjusi grynaisiais pinigais 293,67 EUR, o 2004-05-11 – grūdų sandėlį, už jį taip pat sumokėjusi grynaisiais pinigais 579,24 EUR. 2015-09-01 ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises iš atsakovo įsigytam turtui, tačiau 2015-09-14 sprendimu Nr. (2.16.13) R5-441 buvo nuspręsta prašymo netenkinti, nes ieškovės pateikti dokumentai nėra teisinis pagrindas nuosavybės teisių įregistravimui į minėtus nekilnojamuosius daiktus.

Ieškovė taip pat nurodė, kad pirkdama nurodytus nekilnojamojo turto objektus nežinojo, kad šie sandoriai turi būti sudaryti ir patvirtinti notariškai ir šiuo metu su atsakovu notarinių sandorių sudaryti nebegali, nes ši bendrovė yra likviduojama ir jokių sandorių vykdyti nebegali.

2016-02-05 teisme buvo priimtas trečiojo asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame trečiasis asmuo nurodė, jog byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad ginčo turto pardavėjas vengė notariškai patvirtinti ginčo turto pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravo, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės prašoma patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti. Atsiliepime trečiasis asmuo taip pat prašo ieškinį nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

2016-02-09 teisme buvo priimtas trečiojo asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas į ieškinį, kuriame trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovė turi teisinį pagrindą prašyti teismo ginčijamą sandorį pripažinti galiojančiu, ir prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

2016-02-10 teisme buvo priimtas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atsiliepimas į ieškinį, kuriame trečiasis asmuo informuoja, jog matininkė Ž. G. nuo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015-03-31 įsakymo priėmimo neteko teisės atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbų. Ieškovės prie ieškinio pateiktose kadastro duomenų bylose Ž. G. kadastro duomenų nustatymo darbai buvo atliekami jau po minėto įsakymo priėmimo, atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktos kadastro duomenų bylos neturėtų būti laikomos leistinais įrodymais. Taip pat trečiasis asmuo prašo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos, teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo, teismo šaukimas į teismo posėdį įteikti juridinio asmens buveinės adresu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą ir į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai ir negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat į bylos nagrinėjimą neatvyko trečiųjų asmenų atstovai. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai ir negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžio metu proceso dalyviai neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama atsakovui ir trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovė S. Š. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinį palaikė. Ji nurodė, kad statiniai buvo M. K. priklausančiame žemės sklype. Atsakovei sumokėjo pinigus ir naudojosi pastatais. Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota. Nesitvarkė dokumentų dėl pastatų, į bendrovę dėl sutarčių sudarymo nesikreipė. Užsakė matavimus ir apmokėjo už jų atlikimą.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė S. Š. ir atsakovo likvidacinės komisijos nariai A. N. bei N. N. 2004-05-11 pasirašė priėmimo- perdavimo aktą, kuriuo atsakovo likvidacinės komisijos nariai perdavė ieškovei Čebatorių grūdų sandėlį (b. l. 68).

Atsakovo kasos pajamų orderio kvitai serija LAA Nr. 6957670 ir serija LAE Nr. 8611240 patvirtina, kad ieškovė už žolės miltų agregatą ir Čebatorių grūdų sandėlį atsakovui sumokėjo atitinkamai 1014 litų ir 2000 litų, kuriuos priėmė N. N. (b. l. 67).

2016-03-03 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad A. N. ir N. N. yra atsakovo likvidacinės komisijos nariai.

Duomenų apie žolės miltų agregato (statinio) perdavimą ieškovei rašytinių įrodymų nepateikta.

Ieškovės pateiktose nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylose komplektuojami Ž. G. parengti dokumentai, patvirtinantys jos atliktus kadastro matavimo darbus. Dokumentai parengti pasirašytinai, nurodant Ž. G. kvalifikacijos pažymėjimo numerį 2M-M-216 ir atliktus darbus 2015 metų balandžio mėnesį (b. l. 26-64).

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus pateiktą informaciją matyti, kad 2015 metų balandžio mėnesį Ž. G. neturėjo teisės atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbų, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015-03-31 įsakymu Nr.1P-90(1.3) „Dėl Ž. G. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ buvo panaikintas 2008-05-20 Ž. G. išduotas matininko kvalifikacijos pažymėjimas Nr.2M-M-216. Nuo šio įsakymo Ž. G. neteko teisės atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.

Nagrinėjamoje byloje kadastro duomenų nustatymo darbai buvo atliekami 2015 m. balandžio mėnesį, t.y. po minėto įsakymo priėmimo. Todėl nekilnojamųjų daiktų (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylose komplektuojami su Ž. G. parengtais dokumentais bei Ž. G. nustatytų kadastro duomenų pagrindu D. T. parengti dokumentai nelaikytini leistinais įrodymais byloje.

Šioje byloje sprendžiama dėl statinių, esančių A. K. ir S. Š. priklausančiuose sklypuose ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal 2015-09-01 VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimą Nr.(2.16.13)R-44, buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad 2015-09-14 duomenimis yra pasikeitę minėtų nekilnojamųjų daiktų savininkai(bendraturčiai), atliktas žemės sklypo ( registrų įrašų Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies perleidimo sandoris (2015-05-21 dovanojimo sandoris), kuris teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas. Taip pat duomenys apie nekilnojamąjį nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytias duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą ( 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr.2-784-445/2011). Pagal nurodytą nutartį negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl sklypų priskyrimo nuosavybėn, kadangi nėra pateikti žemės sklypų planai.

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-135-445/2016 ieškovė S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paduotu ieškiniu atsakovams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prašo pripažinti niekine nuo sudarymo dienos 2015-05-21 dovanojimo sutartį Nr. 2-23203, kuria G. S. neteisėtai padovanojo A. K. 1/3 žemės sklypų po statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2015-05-05 įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo 2/3 žemės sklypų su statiniais, kurių unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas atsakovas A. K..

Pažymėtina, kad 2000-08-08 pirkimo-pardavimo sutartis, kurią ieškovė prašo pripažinti galiojančia, buvo sudaryta galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai, todėl ginčo dėl šios pirkimo-pardavimo sutarties teisiniams santykiams turi būti taikomos minėto Civilinio kodekso normos. 1964 m. Civilinio kodekso 44 straipsnyje, 58 straipsnio 3 dalyje, 255 straipsnyje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai buvo nustatyta privaloma notarinė forma, o tokios formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Išimtis buvo numatyta 1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalyje, nustatant, kad jei viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam buvo būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir šiuo metu galiojančiame 2000 m. CK (1.74 str. 1 d. 1 p., 1.93 str. 3 , 4 d., 6.309 str., 6.393 str. 1, 2 d.).

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis (šio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta tokia pati nuostata, kaip ir 1964 m. Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalyje), nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-416/2008; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Pagėgių savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių dokumentų ar kitų duomenų, kad nuo 2000-08-08 ir nuo 2004-05-11 atsakovas likviduojamoji Krūminių žemės ūkio bendrovė būtų vengusi ar atsisakiusi sudaryti notarines ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Priešingai, ieškovė pati nurodė, kad pati niekada nesikreipė į ŽŪB „Kriviliai“ ar jau dabar likviduojamą bendrovę dėl nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ją patvirtinant notariškai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad raštu ar žodžiu būtų reikalavusi atsakovo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis notarine forma, o atsakovė vengė tai atlikti.

Atsakovė likviduojama Krūminių žemės ūkio bendrovė jokios šalies pozicijos dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neišreiškė. Taigi ir šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad sandorio šalis būtų vengusi įforminti sandorius notarine tvarka.

Atidi ir rūpestinga proceso šalis dėl ginčijamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įgijimo pagal sandorį nebūtų laukusi daugiau, kaip dešimt metų, kad patvirtinti tokios sutarties sudarymą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi pastangas, būtų raginusi ar kitaip priminusi atsakovui dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo notarinio įforminimo. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kad ieškovė būtų išreiškusi savo valią ne tik sudaryti sandorį, bet ir jį įvykdyti tinkamai, kaip tai numato įstatymų nuostatos.

Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas, visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu, yra pagrindinis daiktas (Civilinio kodekso 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t.y. žemės sklypo priklausiniai (Civilinio kodekso 4.13 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai žemės perleidimo sandoris sudarytas įsigaliojus Civiliniam kodeksui, kartu su žemės nuosavybės teise įgijėjo nuosavybėn pereina ir jame esantys neregistruoti statiniai.

Ieškovės nurodomi statiniai, šiuo metu, yra A. K. ir S. Š. priklausančiuose žemės sklypuose, t.y. ne Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo valdomose valstybinės žemės sklypuose. Todėl ieškovė pirmiausia turi išspręsti dėl žemės sklypų priklausomybės kilusį ginčą, o tik po to spręsti dėl juose esančių statinių priklausomybės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Tokia teise ieškovė gali pasinaudoti, išsprendusi žemės sklypų, kuriuose yra jos nurodomi statiniai valdymo (naudojimosi, disponavimo) klausimą.

Atmetant ieškinį bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo galiojančiais atsakovui likviduojamai Krūminių žemės ūkio bendrovei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.