- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- ATP-402-579/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-08011-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Gintarei Veželytei – Putnikinei, dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistui G. P., žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulis R. S. 2011 m. gruodžio 10 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 10 d., 00.25 val., (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas (1,07 promilės) neblaivumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. V. K. padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK 126 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 250 str., nutraukė V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., sudėties, kadangi byloje nėra duomenų, paneigiančių V. K. žodžius, bei kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Visos abejonės administracinių teisės pažeidimų teisenoje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas padarė išvadą, kad V. K. 2011-12-10 (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę vartojęs alkoholį, tačiau neblaivumas neviršijo 0,41 promilės.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada ir nurodoma, kad policijos pareigūnai atliko visus veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006-05-12 nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Teigiama, kad teismas turėjo įvertinti pažeidimo nustatymo laiką, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą laiką, kada jis vartojo alkoholį, alkotesterio parodymų kvite užfiksuotą laiką ir kraujo mėginio paėmimo laiką. Skunde nurodoma, jog teismas nutarime neteisingai konstatavo, kad analizuojant byloje surinktus įrodymus, policijos pareigūnai, minimo įvykio metu, tikrindami V. K. neblaivumą, tinkamai nesivadovavo alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcija, neįsitikino, kad tikrinamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, nerūkė bent dvi minutes. Remiantis surinktais objektyviais bylos įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, nuo alkoholio vartojimo buvo praėję daugiau laiko, nei nurodyta „Lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijoje, todėl neblaivumu įtariamam asmeniui girtumą pareigūnai nustatė nepažeisdami alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimų.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Teismo posėdžio metu Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistas palaikė apeliacinio skundo reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nepagrįstai nutraukė bylą dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, motyvuojant tuo, kad nėra numatyto pažeidimo sudėties. Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Kaip žinoma, laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka bei ar jie surinkti tinkamai konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio) (2009 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Nagrinėjamu atveju pareigūnų tikrinimo ir medicininės apžiūros (bei kraujo tyrimo) rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi. Pareigūnai 00.43 val. nustatė 1,07 promilės (užfiksuota alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“), tuo tarpu medicininės apžiūros metu 01.20 val. nustatyta 0,15 promilės (01.40 val. 0,09 promilės), o 0,19 promilės etilo alkoholio rastos atlikus kraujo tyrimą (kraujas paimtas 01.25 val.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme apklausta specialistė patvirtino, kad normalaus sudėjimo žmogui, esant normaliai apykaitai alkoholis suskyla nuo 0,12 iki 0,15 per valandą, todėl, jei V. K. kraujo tyrimas nustatė 0,19 promilių girtumą, jį tikrinant alkotesteriu nepilnai prieš valandą, galėjo būti nustatytas daugiausiai 0,34 (0,19+0,15) promilių girtumas. Pažymėtina, kad pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi gana nemažai, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Nutraukdamas V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas byloje prieštaravimų nepašalino, nevertino tos aplinkybės, ar per tokį laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis.
Siekdamas pašalinti esamus prieštaravimus, Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 12 nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, kad būtų galima nustatyti, ar V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir ar jo sulaikymo metu jo neblaivumas viršijo leistiną – 0,4 promilės girtumą. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2012-07-13/2012-08-13 atliktos Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 80TPK-G-58/2012 išvadose nurodyta, kad V. K. 2011-12-10 apie 00.25 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, V. K. kraujyje automobilio vairavimo metu, tai yra 2011-12-10 apie 00.25 val., alkoholio koncentracija buvo didesnė negu 0,41 ‰ (nors 01.25 val. paėmus kraują rasta 0,19 ‰ etilo alkoholio).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat pažymima, kad 2011-12-10 01.20 val. atliktos V. K. apžiūros metu buvo užfiksuota: veido oda, akių gleivinės paraudusios, apsunkintoje Rombergo pozoje svyruoja, tikslius judesius atlieka su nežymia paklaida, Tašeno mėginys 11 sek. (normoje iki 8 sek.), mąstymas klampokas, kalba garsi, rišli, artikuliacija nesutrikusi, mimika kiek prislopinta, alkoholio kvapas jaučiamas iš toli. 01.20 val. alkotesteris rodė 0,15 ‰, 01.40 val. - 0,09 ‰, 01.25 val. paimtame vairuotojo kraujyje dar buvo rasta 0,19 ‰ etilo alkoholio (specialisto išvada Nr. T-A 9042/11(01)). Nors galutine apžiūros išvada buvo nustatyta, kad V. K. yra blaivus, tačiau iš paeiliui atliktų testų matyti, kad vairuotojas blaivėjo palaipsniui, be to, apžiūros metu dar buvo užfiksuota klinikinių girtumo požymių, todėl padaryta išvada, kad policijos sustabdymo metu alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje negalėjo būti l,07 ‰, o tik viršijo leistiną 0,41‰ normą.
Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu patruliai J. K. ir R. S. buvo parodę, kad dirbant naktinėje pamainoje Kražantės gatvėje, Palemone sustabdė patikrinimui automobilį, atsivedus V. K. į automobilį, pareigūnai užuodė alkoholio kvapą. Vairuotojas neneigė vartojęs alkoholio, todėl buvo patikrintas. Alkotesteris parodė virš vienos promilės, nustatytas lengvas girtumo laipsnis, vairuotojui buvo surašytas protokolas. Pakartotinai netestavo, nes vairuotojas neprašė. Pats vairuotojas pradėjo teisintis, dėl ko jis pripūtė, paaiškino, kad išgėrė su draugais butelį alaus, važiavo iš gretimos gatvės ir kad tiek promilių negalėtų būti pagal tai, kiek išgėrė. Vairuotojas pasiteiravo, kokiom aplinkybėm galėtų kraują duoti ir jie jam paaiškino, jis sakė tą padarysiąs. Jiems pažeidėjo girtumas abejonių nekėlė.
Pats V. K. apylinkės teismo posėdžio aloholio vartojimo fakto taip pat neneigė, paaiškino, kad buvo susitikęs su draugais, išgėrė po butelį alaus, prie pat namų sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus alkotesteriu jo blaivumą, pasirodė keista, kad tiek daug promilių parodė. Bet kad tiek gali būti nuo butelio alaus, nesitikėjo, gėrė patį silpniausią alų. Kai pareigūnai sustabdė, buvo vartojęs alų prieš 5 min. Su alkotesterio parodymais nesutiko, savijauta nebuvo tokia, kad būtų viena promilė. Prašė leisti pūsti pakartotinai, bet pareigūnai atsakė, kad neprivalo leisti, todėl jis iš karto vežė duoti patikrinti kraują.
Apylinkės teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad policijos pareigūnai, įvykio metu tikrindami V. K. neblaivumą, tinkamai nesivadovavo alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcija, neįsitikino, kad tikrinamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, nerūkė bent dvi minutes. Tačiau byloje esančios faktinės aplinkybės tam prieštarauja. Byloje nustatyta, kad V. K. vairavo transporto priemonę 2011-12-10 00.25 val., tai nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, apylinkės teismo nutarime. Neblaivumas nustatytas 2011-12-10 00.43 val., tai įrodo byloje esantis alkotesterio kvitas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš pareigūnams sustabdant apie 5-10 minučių. Todėl nuo alkoholio vartojimo buvo praėję daugiau laiko, nei nurodyta „Lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijoje. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad įtariamam asmeniui blaivumą pareigūnai nustatė nepažeisdami alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog V. K. 2010 m. gruodžio 10 d. 00.25 val., (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (alkoholio koncentracija buvo didesnė negu 0,41 ‰), ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d. Apylinkės teismas, nutraukdamas V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nesant V. K. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., sudėties, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 (vieno tūkstančio) iki 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių. Skiriant V. K. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia, kad jis padarė grubų administracinės teisės pažeidimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per vienerius metus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį buvo baustas administracine nuobauda (ATPK 32), todėl jam skiriama administracinė nuobauda, artima ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytam vidurkiui - 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą panaikinti ir ir priimti naują nutarimą.
V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir paskirti jam 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.