Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-11-04, Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 str.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. K. 2001 m. vasario 25 d. apie 19.30 val., Panevėžio r., Panevėžio sen., Piniavos k., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, vieną kartą durdamas peiliu į pilvą G. K., tuo padarydamas durtai pjautą žaizdą pilvo kairėje vidurinėje srityje su pilvo sienos ir dubens srities kairiųjų kraujagyslių - klubinės arterijos ir venos sužalojimais, dėl ko nuo nukraujavimo į pilvo ertmę ir užpilvaplėvinę narvelieną, išsivysčius ūmiai mažakraujystei nukentėjusysis 2001 m. vasario 26 d. VŠĮ „Panevėžio apskrities ligoninė" mirė, tyčia nužudė G. K..

N. K. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2001 m. vasario 25 d. nuėjo pas T. J., gėrė alų – jis, N. R., Ž. Š., T. J. Grįžo T. J. mama ir liepė jiems išeiti. T. J. liko namie, o jis, N. R. ir Ž. Š. nuėjo pas Ž. Š. į namus. N. R. ir Ž. Š. kalbėjo, kad G. K. skolingas, jis – N. K. – apie G. K. skolas nieko nežinojo. Visi sutarė eiti pas G. K. pakalbėti dėl skolos. Kažkuris jų pakvietė G. K. išeiti į lauką pakalbėti. G. K. išėjo į lauką, jie kalbėjo dėl skolos, gal ir ginčijosi. Su G. K. jis-N. K.- iš viso nebendravo, gal tik antrą sykį jį matė. Jis – N. K. – norėjo juos išskirti, sakė nėra dėl ko ginčytis. G. K. į tai pasakė – ne tavo reikalas, puolė prie jo - N. K., tada jam buvo tik 19 metų amžiaus, išsigando G. K., jis – N. K. turėjo kišenėje peilį, jį išsitraukė, smogė juo G. K. nežino kur – taip susiklostė aplinkybės. Peilį buvo paėmęs iš T. J. ar Ž. Š. namų – nebepamena. Peilių su savimi nesinešiodavo. Po to visi išsiskirstė. Po įvykio nieko neišsiaiškino. Peilį numetė prie laiptinės, jį išmetė gal paėjęs metrą nuo namo laiptinės.

Peilį išsitraukė ir dūrė, tiesiog supanikavęs, išsigandęs G. K. G. K. už jį didesnis ir stambesnis buvo, ką tik išėjęs iš kalėjimo, G. K. ranka siekė jo – N. K., eidamas link jo, sakė, kad nesikištų ne į savo reikalus. Buvo tamsu, išsigando, išsitraukė peilį iš kišenės ir smogė, nenorėjo įdurti. Ikiteisminiame tyrime jo duoti parodymai, kad G. K. turėjo peilį, jį jis – N. K. – koja išmušė iš G. K. rankos peilį, po to jį pagriebęs nuo žemės dūrė G. K. – nėra teisingi, taip sakė gindamasis nuo įtarimo. Po to įvykio išvyko į Prancūziją, Prancūzijoje buvo nuteistas už vagystę. 2004-03-08 buvo įkalintas 6 metams laisvės atėmimo, 2008-03-03 atliko bausmę, buvo pervežtas į kitą kalėjimą. Atsiprašo nukentėjusiojo tėvo, gailisi ką padaręs. Nukentėjusiojo civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos pripažįsta, tik mano, kad prašoma priteisti suma per didelė. Nurodyti tiksliai žalos sumą, kurią pripažįsta, negali. Dėl gydymo išlaidų – jas pripažįsta.

Nukentėjęs, civilinis ieškovas V. K. parodė, kad G. K. buvo jo sūnus. 2001-02-25 vakare namuose žiūrėjo televizorių – jis – V. K., jo sugyventinė, motina, sūnus G. K. su drauge buvo kitame kambaryje. Suskambus durų skambučiui, sūnus G. K. pirmas nuėjo atidaryti durų. Sūnus išėjo, gal po minutės grįžo, pasakęs kad šalta – užsimetė striukę ir vėl išėjo. Greitai durys atsidarė, sūnus įvirto į vidų ir nukrito ant grindų. Nesigirdėjo jokio triukšmo, muštynių. Sugyventinė buvo vonios kambaryje, skalbė, jai gerai matėsi koridorius. Jis –V. K. – pašoko, pamatė, kad sūnus guli ant grindų. Nesuprato kas atsitiko, puolė nurenginėti sūnų, iš pradžių nieko nepastebėjo, tik po to pamatė dūrį – skylę pilve, suprato, kad įdurta, kad sūnui vidinis kraujavimas. Paklausė sūnaus kas tai padarė. Sūnus pasakė – N. Jis – V. K. – dar perklausė sūnaus ar tai N. R., sūnus pasakė ne, „ Čiukas“. Tai yra N. K. pravardė. Sūnaus draugė dar patikslino – kas jį perdūrė. Sūnus pasakė – „Čiukas“. Atvyko greitoji. Jis – V. K. – išbėgo į lauką, bet lauke nieko nebuvo. Peilio niekur nematė. Mano, kad tai iš anksto numatyta, apgalvota žmogžudystė. Jokio konflikto nebuvo, jokio triukšmo nesigirdėjo. Suprato, kad jo sūnus buvo sužalotas peiliu. Sūnus peilio neturėjo. Kokie santykiai buvo tarp sūnaus ir N. K. nežino. Sūnus nesakė, kad būtų kam skolingas, buvo teistas. Įvykio nematė, gali tik spėlioti kaip buvo. Prašo priteisti 7000 Lt turtinės žalos, kurią sudaro paminklas, kapinių tvarkymas, laidotuvės, dalis dokumentų yra neišlikę. Taip pat prašo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos, nors sūnaus gyvybės jokiais pinigais neįvertinsi. Moralinė žala remiasi į materialinę žalą.

Liudytoja Z.-K. (J.) Š. parodė, kad 2001 m. vasario 25 d. buvo pas K. G., (duomenys neskelbtini), žiūrėjo televizorių. Tuo metu draugavo su G. K.. Vakare apie 19-19.30 val. į duris paskambino. G. K. nuėjo prie durų, bet greitai grįžo, pasakė, kad „Čiukas“ ir N. R. nori pasikalbėti. Jis apsirengė striukę ir išėjo. Grįžo gal po 30 minučių, tėvas pradėjo sakyti – kas atsitiko. Išėjo iš kambario pažiūrėti, pamatė G. K. gulintį prie durų. Klausė jo kas atsitiko, G. K. pasakė – bedė. Paklausė kas. G. K. pasakė – „Čiukas“, t. y. N. K.. Paklausė G. K. dėl ko. Jis pasakė, kad nežino. Nieko daugiau jai nesakė. Apie G. K. skolas nieko nežino. Pas N. K. yra mačiusi peilį – dar iki įvykio, peilio apibūdinti negali, nepamena. Matė, kad peiliu N. K. atidarinėjo butelius, maistą pjaustydavo. N. K. ir G. K. bendraudavo normaliai, G. K. nesutardavo su N. R.. Kad G. K. nešiotųsi peilį – nematė. Po įvykio buvo daug kalbų, kalbėjo, kad G. K. buvo skolingas Ž. Š., kad vagystė lyg kažkokia buvo.

Liudytojas Ž. Š. parodė, kad K. N. pažįsta nuo mažens, yra draugai, nesusipykę. N. K. turėjo pravardę – „Čiukas“. N. K. ir N. R. 2001 m. vasario 25 d. užėjo pas jį – Ž. Š., nusprendė visi išgerti, jie abu nuėjo į parduotuvę ir nuėjo pas T. J.. Buvo apie 15 val. Kai jis – Ž. Š. – nuėjo pas T. J., jie buvo pradėję gerti. T. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Turėjo 1 litrą degtinės, dėžę „Kuršių“ alaus. Į namus grįžo T. J. mama ir juos išvijo, nes jie triukšmavo. N. K., N. R. ir jis – Ž. Š. –nuėjo pas jį – Ž. Š. – į namus, T. J. liko savo namuose. Pas save namuose baigė gerti alkoholį. Jiems dar trūko alkoholio, o pinigų nebeturėjo. Nutarė nueiti pas G. K. atsiimti skolos, dalį pinigų G. K. buvo skolingas jam – Ž. Š., nes iš jo tėvo buvo pavogęs pinigus. Apie 19.30 val. išėjo pas G. K. – trise – jis, N. K., N. R.. G. K. gyveno (duomenys neskelbtini) name. Atėjus pas G. K., paskambino į duris, kažkas G. K. pakvietė išeiti pakalbėti. Atėjo G. K., pakalbėjo su juo apie pinigus, prašė atiduoti skolą. Kas klausė dėl skolos – jis – Ž. Š. – ar kiti – nepamena. Pinigų G. K. jiems nedavė, sakė, kad dabar pinigų neturi. Pakalbėjo dar truputį, pamatė smūgį iš rankos – N. K. sudavė G. K. ir G. K. nubėgo. Matė smūgį ranka į pilvo sritį – N. K. ranka smogė G. K. į pilvą, kas buvo N. K. rankoje nematė, pas G. K. peilio nematė. G. K. N. K. nesmogė, smogė N. K.. N. K. pasakė – „ paštyrinau G. K.“, suprato, kad N. K. įdūrė G. K. peiliu. Pats peilio ir dūrimo momento nematė, nors ikiteisminiame tyrime sakė, kad matė. Peilį matė pas N. K. tik kai šis atidarinėjo butelius geriant. Nepamena, ar buvo prieš dūrimą koks susistumdymas. Jis – Ž. Š., N. K., N. R. buvo išgėrę alkoholio visi vienodai. Apie įvykį visko nepamena, nes buvo išgėręs. Jis – Ž. Š. – G. K. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. N. R. taip pat nieko nedarė.

Liudytojas N. R. parodė, kad N. K. pravardė „Čiukas“. Pažįstami senai, gyveno Piniavoje, nebuvo priešai. 2001-02-25 pas jį – N. R. iš ryto atėjo N. K., T. J., buvo apie 13 val., išėjo į lauką, sugalvojo išgerti. „Meidos“ parduotuvėje nusipirko litrą degtinės, dėžę alaus. Išgėrinėjo pas T. J., begeriant atėjo Ž. Š.. Gėrė toliau, kol T. J. tėvai liepė nebegerti. Sugalvojo eiti gerti baigti pas Ž. Š. – buvo likę 10 butelių alaus. Jis – N. R., N. K., Ž. Š. nuėjo pas Ž. Š. į namus, o T. J. liko namuose. Gėrė alų. Išėjo į lauką, sugalvojo užeiti pas G. K.. Nuėjo pas G. K., paskambino į duris, išėjo pats G. K.. Pakvietė į kiemą pakalbėti. Pokalbis truko gal 10-20 minučių. Kalbėjo apie pinigus. G. K. buvo skolingas jam – N. R. Kalbėjo apie Ispaniją, apie Ž. Š. pinigus, kuriuos buvo pavogęs G. K.. Ar N. K. iki pradedant kalbėti apie skolas žinojo, kad N. K. skolingas jam – N. R. – ir Ž. Š., nežino. Pokalbio metu G. K. kalbėjo ramiai. G. K. nepuolė nei vieno iš jų, susistumdymų nebuvo. Pokalbio metu įtampos jokios nebuvo, stumdimosi, muštynių nebuvo. Kalbėjosi normaliai. Dėl skolos jam – N. R. – jau buvo išsiaiškinę su G. K. – susitarė ,,subaliavoti“ ir tiek. G. K. nesutiko su tuo, kad skolingas Ž. Š. Stumdimosi tarp G. K. ir N. K. nematė. Paties įvykio – smūgio – nematė, buvo nusisukęs. Kai atsisuko, pamatė, kad G. K. nebėra, paklausė kur G. K.. N. K. pasakė – patepė slides – pabėgo. Nuėjo prie Ž. Š. laiptinės. Prieš įvykį pas Ž. Š. namuose matė peilį, kurį turėjo N. K., tuo peiliu jis atidarinėjo butelius. Ikiteisminiam tyrime nupiešė peilį tokį, kokį turėjo N. K. pas Ž. Š.. Kieno peilis buvo – N. K. ar Ž. Š. - nežino.

2001-02-26 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. 1. 25-27,28) konstatuota, kad įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) namo kieme jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ir nusikaltimo įrankio nerasta.

Iš Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto 2001-02-27 ekspertizės akto Nr. 100 (1 t, b. 1. 33-36) matyti, kad G. K. mirė nuo ūmios mažakraujystės, kuri išsivystė dėl nukraujavimo į pilvo ertmę ir užpilvaplėvinę narvelieną po durtai pjauto pilvo sienos ir dubens srities kairiųjų kraujagyslių sužalojimo. Mirtis įvyko 2001-02-26 13.30 vai. VŠĮ „Panevėžio ligoninė". G. K. lavone rasta durtai pjauta žaizda pilvo kairėje vidurinėje srityje, kuri nusitęsia į mažojo dubens kairę pusę ir sužaloja kairę klubinę arteriją ir veną. Sužalojimas padaryta duriančiai pjaunančiu įrankiu į pilvo sritį iš priekio ir nuo galvos link kojų, nes tokia yra žaizdos kryptis kūne, sužalojimas padarytas neseniai prieš patenkant į ligoninę. G. K. kūne rastas tik vienas durtai pjautas sužalojimas, todėl galėjo būti padarytas tik vienu duriančiai pjaunančiu įrankiu. Kovos ir savigynos žymių lavone nerasta. G. K. po jam padaryto pilvo srities sužalojimo, trumpą laiką, galimai keletą minučių, galėjo atlikti aktyvius veiksmus, kol neišsivystė ūmi mažakraujystė nukraujuojant iš sužalotų dubens kraujagyslių. Prieš mirtį G. K. alkoholio nenaudojo, nes jo lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad pristatytuose drabužiuose yra audinio pažeidimai, yra kraujo dėmės: megztinio krūtininėje dalyje, per 46 cm žemiau apykaklės priekiniai vidurinės linijos, skersinė lygiais kraštais kiaurinis sužalojimas 1,3 cm ilgio ir ties apatiniu kraštu. Vidiniame megztinio paviršiuje sudžiūvusio kraujo dėmė 14x6 cm. Baltų apatinių marškinėlių pilvo srityje, per 41 cm. žemiau apykaklės, priekinio kampo, ir per 1,5 - 2 cm į kairę nuo vidurinės linijos, kiaurinis lygiais kraštais sužalojimas 1,5 cm ilgio ir apie jį, trikotažas persisunkęs krauju 14x15 cm plote.

Iš Teismo medicinos instituto DNR laboratorijos eksperto 2001-03-22 ekspertizės akto Nr. 146 (1t. 60-62 p.) matyti, kad ant G. K. bliuzono, marškinėlių, sportinių kelnių rastas kraujas labai tikėtina, kad priklauso G. K..

Iš Prancūžijos Respublikos Fresnes įkalinimo įstaigos asmens sulaikymo kortelės ( t.2 b.l. 62) matyti, kad N. K. buvo sulaikytas nuo 2004-06-22 iki 2008-03-07 kaip ekstadicinis asmuo, turintis būti perduotas tai valstybei, kur įvykdė nusikaltimą, 2008-03-07 jis buvo perduotas Lietuvos valdžios organams.

Iš perdavimo pažymėjimo (t.2 b.l. 58-60), asmens kratos protokolo, nutarimo ir kvito (t.2 b.l. 70, 71,72-73) matyti, kad iš N. K. buvo paimta 728 eurai ir 48 eurocentai.

Motyvuojamoji dalis

Visais šiais įrodymais N. K. kaltė visiškai įrodyta. Kad G. K. 2001-02-25 apie 19-19³⁰ iškviestas iš namų išėjo ir greitai grįžo sužalotas į pilvą, pasisakė, kad jį sužalojo asmuo „Čiuko“ pravarde, tai patvirtino nukentėjusysis V. K. ir liudytoja Z.-K. (J.) Š.. Kad N. K. pravardė yra „Čiukas“, kad jis su Ž. Š. bei N. R. po girtavimo kaltinime nurodytą datą buvo atėję iki G. K. namų ir, išsikvietę G. K. į lauką, kalbėjosi su juo dėl pastarojo skolų, o to pokalbio metu N. K. sudavė smūgį ranka į pilvą G. K., vėliau pasakė, kad „paštyrino“ G. K. patvirtino liudytojas Ž. Š.. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas N. R., tik nurodė, kad smūgio nematė, o matė atsisukęs, kad G. K. staiga nubėgo. Pats N. K. pripažįsta, kad peiliu smogė G. K. N. R. ir Ž. Š. pokalbio dėl skolų su G. K. metu. Teismo medicinos tyrimo duomenys patvirtina, kad G. K. buvo suduotas peiliu vienas smūgis į pilvo kairę pusę ir dėl šio sužalojimo G. K. mirė. Kitokių kovos ar savigynos pėdsakų ant G. K. nerasta. Iš Ž. Š. ir N. R. parodymų, kad pokalbio dėl skolos grąžinimo metu jokio susistumdymo ar didelio konflikto nebuvo, iš paties N. K. parodymų – kad jis dūrė G. K. išsigandęs pastarojo mosto į jį – N. K. – ranka – akivaizdu, kad peilio panaudojimo momentu N. K. užpultas nebuvo, jam joks realus pavojus negrėsė, didelio susijaudinimo būsenoje jis nebuvo, nes tam nebuvo pagrindo. Smogdamas peiliu G. K. vieną kartą į pilvą N. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti 1961m BK 104 str. numatyti padariniai ir nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. G. K. N. K. tyčia nužudė veikdamas netiesiogine tyčia (1961 m. BK 9 str. 2 d.). Jo veika pagal 1961 m. BK 104 str. kvalifikuota teisingai, nes veikos padarymo metu galiojęs 1961 m. BK 104 str. numatė švelnesnę bausmę, negu vėlesni baudžiamieji įstatymai (2002-09-26 įstatymo Nr.IX-1162 4 str.2 d.).

Skirdamas kaltinamajam N. K. bausmę, teismas vadovaujasi 1961 m. BK 39 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pradmenimis.

N. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamajame posėdyje N. K. kaltu ir prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo, pareiškė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina. Pats N. K. teisme pripažino, kad duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes ikiteisminiame tyrime jis buvo nenuoširdus, teigė, kad buvo G. K. užpultas peiliu ir smogė jam atgal peiliu gindamasis, teisme parodymus apie įvykio aplinkybes davė tik išklausęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, iš kurių matyti, kad G. K. peilio neturėjo ir iš jo N. K. peilio neatiminėjo ir nesigynė. Prisipažinimas kaltu verčiant įrodymams, o ne savanoriškai, nėra pripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

N. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš liudytojų Ž. Š., N. R. parodymų matyti, kad N. K. įvykio dieną su jais girtavo, išgėrė keturiese, vėliau trise, vieną litrą degtinės ir dėžę alaus, visi trys nuėjo pas G. K. gauti pinigų – skolos tam, kad tęsti girtavimą. Iš paties N. K., liudytojų Ž. Š. ir N. R. parodymų matyti, kad jokio akivaizdaus reikalo panaudoti peilį –durti juo G. K. nebuvo, tai N. K. padarė girtumo įtakoje.

Skirdamas bausmę N. K. teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis nebuvo teistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose (t.2 b.l.103), padarė sunkų (1961 m BK 8¹ str.) nusikaltimą, sukėlusį nepataisomas pasekmes, jį padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kad Panevėžio profesinio rengimo centro charakteristikoje jis charakterizuojamas patenkinamai. (2 t. b. 1. 111), Panevėžio seniūnijos seniūnas neigiamų atsiliepimų apie N. K. elgesį neturi (2 t., b. 1. 112), Panevėžio rajono psichikos sveikatos centre neregistruotas (2 t., b. 1. 110). Kadangi įstatymas už jo padarytą nusikalstamą veiką numato tik laisvės atėmimo bausmę, aplinkybių, dėl kurių N. K. būtų pagrindas skirti kitokios rūšies bausmę nėra, jam skirtinas laisvės atėmimas, o jo trukmė nustatytina atsižvelgiant į 1961 m. BK 39 str. reikalavimus – į padarytojo nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, nebuvimą atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei.

Iš Prancūzijos Fresnes įkalinimo įstaigos asmens sulaikymo kortelės seka, kad N. K. buvo sulaikytas nuo 2004-06-22 iki 2008-03-07 kaip ekstadijuojamas asmuo, turintis būti perduotas Lietuvai. Šis dokumentas yra pagrindas įskaityti N. K. jo, kaip perduodamo Lietuvai pagal Europos arešto orderį išbūtą kitos valstybės įkalinimo įstaigoje asmens laiką į bausmės atlikimo laiką.

Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį – 7000 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai, padarytai sūnaus nužudymu, atlyginti. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Ieškovas teismui pateikė turėtas turtines išlaidas ryšium su sūnaus G. K. laidojimu 3876 litų sumai (t.1 b.l. 101). Kokių nors kitokių įrodymų, patvirtinančių didesnes, negu nurodytos jo pateiktuose dokumentuose išlaidas, ryšium su nusikalstama veika, V. K. nepateikė, todėl laikytina, kad ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas toje dalyje, kurioje įrodytas – 3876 litų sumoje.

Ieškinys dėl 100 000 Litų neturtinės žalos atlyginimo V. K. atmetamas. N. K. padarė nusikalstamą veiką 2001 m. vasario 25 d. Tuo metu galiojusiame BPK civilinio ieškinio dalyku galėjo būti tik materialinė (turtinė žala) (1961 m. BPK 65 str.). Naujas Civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. nustatė, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. N. K. nusikalstamos veikos padarymo dienai galiojęs senasis Civilinės kodeksas neturtinės žalos atlyginimo už nusikaltimu padarytą žalą, išskyrus garbės ir orumo gynimo bylas, nenumatė. Įstatyminio pagrindo priteisti V. K. jo prašomą neturtinę žalą nėra.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos 1500 litų civilinis ieškinys G. K. gydymo išlaidoms stacionare atlyginti (l.t.b.1. 83-86 ) pagrįstas, įrodytas, jį N. K. pripažįsta, todėl tenkintinas pilnai.

N. K. ekstradicijos iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką išlaidos sudarė 4127 litus ( 2 t., b. 1. 63-69 ). Po nusikalstamos veikos padarymo N. K. pasislėpė svetimoje valstybėje ir 4127 litai buvo jo pargabenimo išlaidos. Tai sutinkamai su BPK 103 str. 6 d. pripažintina kitomis proceso išlaidomis. Jos išieškotinos iš N. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas

NUSPRENDĖ:

N. K. pripažinti kaltu pagal 1961 m. BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr.I-180 redakcija) ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 9 d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką N. K. išbūtą sulaikyme ir suėmime, įskaitant pagal Europos arešto orderį Prancūzijos Respublikoje, nuo 2004 m. birželio 22 d. iki 2008 m. liepos 8 d. imtinai.

Kardomąją priemonę – suėmimą N. K. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš N. K. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 876 litus turtinei žalai atlyginti. V. K. civilinį ieškinį 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dalyje atmesti.

Priteisti iš N. K. Valstybinei ligonių kasai 1 500 litų G. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš N. K. 4 127 litus proceso išlaidų.

Pratęsti N. K. nuosavybės teisių apribojimą į turtą - 728 eurus 48 euro centus, priduotus 2008-03-18 į Panevėžio r. PK buhalteriją pagal kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4 13,37 litus, esančius AB bankas „Hansabankas" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvusi sąskaita (duomenys neskelbtini) ) iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus: G. K. drabužius ir avalynę - sportinius batus, kojines, sportines kelnes, marškinėlius, apatines kelnaites, bliuzoną, įvairius lyginamuosius pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą. Suimtam N. K. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.