- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 1S-212-491/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Meidus
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Sauliui Daunoravičiui,
gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, teisto,
skundą dėl 2011 m. sausio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo palikta galioti G. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas jos terminas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi buvo paliktas galioti įtariamajam G. G. paskirtas suėmimas ir nustatytas jo terminas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Suimtasis skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nes ji nepagrįsta, priimta neteisingai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso normas bei neteisingai vertinant bylos aplinkybes. G. G. įsitikinimu duomenų, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d., o taip pat, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, byloje nėra. Suimtasis nesutinka su apylinkės teismo teiginiais, kad jis nedirba ir neturi pastovaus bei legalaus pragyvenimo šaltinio, nesusaistytas šeimos ryšiais, buvo išvykęs iš Lietuvos ir viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo žinoma jo buvimo (gyvenamoji) vieta bei dėsto, jo manymu, šiuos teismo teiginius paneigiančias aplinkybes. Be to, apylinkės teismas neįvertino jo sveikatos būklės – ji yra bloga ir suėmimas neigiamai paveiks jo sveikatą. Įtariamasis taip pat teigia, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti BPK 119 str. nustatytus tikslus, o suėmimo taikymas jam pažeidžia BPK 11 str. įtvirtintą proporcingumo principą. Be to, pareiškime dėl suėmimo skyrimo bei pratęsimo ir teismo nutartyje turi būti nurodyti konkretūs motyvai dėl kiekvieno pagrindo, dėl ko švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, tačiau apylinkės teismas, pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ (toliau – Senato nutarimas) 3 p. reikalavimus, to nepadarė, kas taip pat sudaro pagrindą pripažinti minėtą nutartį nepagrįsta.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą patenkinti. Prokuroras prašė įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal BK 24 str. 6 d., 129 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d. G. G. įtariamas tuo, kad 2009 m. sausio 5 d., laikotarpiu nuo 18 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, padėjo A. R., D. S., T. K., K. K. ir kitiems bendrininkų grupės nariams prie Kristaus Karaliaus katedros, esančios (duomenys neskelbtini), tvoros įvykdyti tyčinį D. S. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaip matyti iš įtariamojo parodymų, jis neigia padaręs abu jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tačiau baudžiamojoje byloje yra duomenų – tai skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytų kitų įtariamųjų, liudytojų parodymai, akistatų, kratų, daiktų apžiūros protokolų, specialisto išvadoje, telefoninių pokalbių suvestinėse, tarnybiniuose pranešimuose bei kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad įtariamasis G. G. galėjo bendrininkauti padarant vieną iš jam inkriminuojamų nusikaltimų bei padaryti kitą nusikaltimą, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindą pareikšti jam byloje esantį įtarimą.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti paskirta, o taip pat pratęstas jos terminas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, įtarimo sunkumą, ryšius užsienyje, įtarimą kelių nusikaltimų padarymu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus duomenis.
Suimtasis šiuo metu įtariamas padaręs du – labai sunkų ir nesunkų – nusikaltimus, už kuriuos numatyta labai griežta – griežtesnė, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vienas iš šių nusikaltimų nurodytas BPK 122 str. 4 d.
Iš bylos duomenų matyti, kad G. G. turi ne tik deklaruotą nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, bet yra ir deklaravęs savo gyvenamąją bei darbo vietą Anglijoje, kur ne tik gyvena ir dirba, bet ir oficialiai turi sveikatos draudimą bei tai patvirtinančią medicinos kortelę. Nors yra nevedęs, tačiau Londone gyvena su sugyventine ir turi bendrą vaiką, be to, sugyventinė šiuo metu laukiasi ir yra motinystės atostogose. Visa tai, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, rodo, kad jis turi pakankamai tvirtus net tik socialinius, bet ir šeiminius ryšius. O kad jie susiformavo ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kurioje šiuo metu gyvena labai daug iš Lietuvos Respublikos išvykusių piliečių, pilnai atitinka šio laikmečio sąlygas ir kontekstą. Kita vertus, G. G. nusikaltimus įtariamas padaręs 2009-01-05, tuo tarpu suėmimas jam paskirtas tik beveik po pusantrų metų, t. y. 2010-05-14. Byloje nėra pakankamų duomenų, kad ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikę ir jį kontroliavę pareigūnai padarė viską, kad būtų realiai bandoma nustatyti įtariamojo gyvenamąją vietą ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje valstybėje.
Nežiūrint to, yra ir kita, ne mažiau svarbi aplinkybių, grupė, kuri leidžia teigti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra teisėta. O būtent, G. G., nors yra dar labai jaunas, tačiau anksčiau Lietuvoje jau teistas net tris kartus. Be to, iš bylos matyti, kad jis nusikaltimus darė ir realiai laisvės atėmimo bausmę atliko ir 2009 metais išvykęs iš Lietuvos. Naujus galimus nusikaltimus, kuriais įtariamas šioje byloje, jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus. Matyti ir tai, kad jis, nors gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, tačiau sulaikytas ir ekstradijuotas buvo iš Prancūzijos. Šios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad, paleistas į laisvę, įtariamasis gali pabėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Todėl, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šioje, iš esmės pirminėje, proceso dėl šio įtariamojo galimai padarytų nusikaltimų stadijoje, suėmimo G. G. paskyrimo ir tolesnio jo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., yra neišnykę ir nepasikeitę. Šiuo metu BPK 119 str. numatytus tikslus galima pasiekti tik įtariamajam taikant griežčiausią kardomąją priemonę.
G. G. skunde įsitikinęs, kad byloje nėra duomenų, rodančių, jog jis galėjo padaryti BK 178 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Ir iš tiesų, tokių duomenų byloje nėra, nes G. G. įtariamas padaręs ne jo nurodytą, o BK 24 str. 6 d., 129 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Kaip pagrįstai nurodoma ir skunde, sutinkamai su BPK 121 str. 2 d. bei Senato nutarimo 4 p. reikalavimais, teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ši nuostata dėl duomenų pakankamumo yra laikoma retrospektyviniu pagrindu. Tai reiškia, kad byloje turi būti duomenų apie tai, ką įtariamasis galėjo būti padaręs, t. y. duomenų apie pačią nusikalstamą veiką. Tokių duomenų byloje nagrinėjamu atveju yra, ir vykdydamas minėtų teisės normų reikalavimus apylinkės teismas konstatavo tokių duomenų buvimą ir iš dalies nutartyje įvardijo juos. Taigi, apylinkės teismas teisingai nutartyje iš esmės nurodė, kad byloje pakanka duomenų įtarti, jog G. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl įtariamojo skundo argumentai apie įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nepakankamumą, atmetami kaip nepagrįsti.
Suimtasis taip pat ginčija apylinkės teismo sprendimą dėl prastos jo sveikatos būklės. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. G. sirgtų liga, dėl kurios, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašą, jis negalėtų būti suimtu. Be to, šią kardomąją priemonę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog G. G. sveikatos būklė netrukdo toliau taikyti jam paskirto suėmimo ir šios kardomosios priemonės taikymą pratęsė.
Atkreiptinas suimtojo dėmesys į tai, kad Senato nutarimo 3 p. iš esmės įtvirtinti reikalavimai, keliami ne teismo nutarčiai dėl suėmimo paskyrimo (jo termino pratęsimo ar nustatymo), o prokuroro pareiškimui dėl to. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo taikymo, patikrina ne prokuroro pareiškimo, o skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Reikalavimai, keliami teismo nutarčiai, įtvirtinti BPK 125 str., kurio 2 d. 4 p. nustatyta, kad nutartyje skirti kardomąją priemonę, šalia kitų duomenų, turi būti nurodomas tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš dalies nurodė, kad suėmimu siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (suėmimo terminas G. G. nustatytas siekiant sulaikyti jį nuo pabėgimo ir nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo). Matyti, kad apylinkės teismo nutartis iš esmės atitinka BPK 125 str. 2 d. 4 p. keliamus reikalavimus, o vien tai, kad, suimtojo manymu, prokuroro pareiškime nepakanka kokių nors motyvų, savaime nedaro skundžiamos teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Taigi, suimtojo skundas šioje dalyje visiškai nepagrįstas.
Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, skirtingai, nei mano suimtasis, yra teisėta, nustatant suėmimo terminą nei BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas, nei kiti BPK reikalavimai nepažeisti, todėl G. G. skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo G. G. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.