- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-293-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26264-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vidas Stankevičius, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- UAB „FLEX Logistics“
- Atsakovas
- UAB „Olertros transportas“
- Kategorijos
- 2.5.26Vežimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „FLEX Logistics“ ir atsakovo UAB „Olertros transportas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „FLEX Logistics“ ieškinį atsakovui UAB „Olertros transportas“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 18.741,98 Lt (5.428,05 €) skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovo pareikštu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su atsakovu 2014 m. gegužės 10 d. sudarė Transporto sutartį Nr. 2014/05/26-V1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo šioje sutartyje numatytomis sąlygomis pervežti krovinį (šviežius nektarinus), o atsakovas iki 2014 m. birželio 11 d. už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti 7.400 JAV dolerių. Kadangi buvo nustatyta, kad 1.950 dėžių nektarinų pervežimo metu buvo sugadinti ir nebetinkamos prekinės išvaizdos, atsakovas 2014 m. birželio 30 d. pateikė pretenziją „Dėl krovinio sugadinimo“, atsisakė sumokėti ieškovui už krovinio pervežimo paslaugas ir per 3 darbo dienas pareikalavo atlyginti 8.000 € dydžio nuostolius. Ieškovo vairuotojas patikrinimo metu kompanijos „Loss Ajustement Survey agency“ darbuotojams norėjo pateikti FRC (ATP) galiojantį sertifikatą, tačiau toks prašymas demonstratyviai buvo atmestas. Tuo tarpu temperatūros registravimo išklotinė už 2014 m. birželio 11-17 d. laikotarpį liudija, kad nektarinai buvo vežami tinkamoje temperatūroje. Atsakovas per įstatymuose nustatytą terminą pretenzijos ieškovui nepateikė bei 2014 m. gegužės 28 d. CMR važtaraštyje pastabų dėl krovinio sugadinimo neįrašė, todėl pripažintina, kad krovinys buvo pristatytas tinkamos būklės. Gabenant krovinį sutarties, CMR konvencijos, Rusijos valstybinių nuostatų GOST 21.833-76, JTEEK standartų FFV-26 ir 2004 m. spalio 28 d. Europos komisijos reglamento (EK) Nr. 1861/2004 nuostatos pažeistos nebuvo. Ekspertas savo išvadas iš esmės grindė prielaidomis. Krovinio vežimo metu faktinis krovinio vežėjas turėjo kompetentingų institucijų išduotą iki 2014 m. rugsėjo 7 d. galiojantį šaldytuvo sertifikatą. Šaldytuvo bei vaisių temperatūra buvo pakitusi dėl to, jog šaldytuvo bei vaisių patikrinimai prasidėjo po ilgai krovinio gavėjo laikomų šaldytuvo atidarytų durų. Nenustačius vežėjo kaltės ar didelio neatsargumo, ieškovas nėra atsakingas už atsiradusią žalą ir visus papildomus nuostolius, kadangi nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl atsakovas turi sumokėti už pristatytą krovinį.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 8.000 € nuostolių atlyginimo, 400 Lt (115,85 €) dydžio advokato išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patenkinus ieškinį ir priešieškinį, atlikti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų tarpusavio įskaitymą bei priteisti atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 28 d. CMR važtaraštyje buvo nurodyta, kad temperatūra vaisių pervežimui yra lygi plius 2 laipsniai, vežamos 1.950 dėžės nektarinų. Tuo tarpu nei 2014 m. gegužės 28 d., nei 2014 m. birželio 3 d. važtaraštyje jokių pastabų dėl vaisių ir jų pakuotės prastos būklės nebuvo. 2014 m. birželio 5 d. pristačius vaisius į galutinę paskirties vietą, buvo nustatyta, kad 1.950 dėžių nektarinų pervežimo metu buvo sugadinti ir nebetinkamos prekinės išvaizdos. OOO „AG Loss Adjustmen Survey Agency“ ekspertui 2014 m. birželio 6 d. atvykus į apžiūros vietą, apžiūros rezultatai buvo įforminti Nuostolių vertinimo ekspertų agentūros išvadoje Nr. 06062014/8017, kurioje buvo nustatyta, kad nors temperatūra, nustatyta pervežimui buvo plius 3 laipsniai, oro temperatūra puspriekabės – šaldytuvo viduje, matoma šaldymo įrenginio valdymo skydelyje yra plius 25 laipsniai, tuo tarpu lauko temperatūra buvo plius 25.1 laipsnis. Ekspertas apžiūros metu taip pat padarė išvadą, kad puspriekabės – šaldytuvo šaldymo įrenginys Carrier Maxima 1200 neveikia, t. y. puspriekabės – šaldytuvo šaldymo įrenginys neužtikrina nurodyto temperatūros režimo palaikymo ir normalaus oro cirkuliavimo pervežimo metu. Ekspertas taip pat konstatavo, kad dėl to, jog nektarinai buvo uždaroje erdvėje, kurioje buvo pažeistas temperatūros – drėgmės režimas, pervežant juos puspriekabės – šaldytuvo Nr. LLU03484 viduje, galėjo sutrikti vaisių fiziologinis balansas, greitai sumažėti jų tinkamumo vartoti laikas ir galėjo greitai pablogėti jų kokybė. Gavėjas dėl nekokybiškų vaisių pristatymo patyrė 8.121,27 € dydžio nuostolius, todėl atsakovas atlygino gavėjui 8.000 € nuostolius tarpusavio skolų užskaitymo būdu. Ieškovas, būdamas savo veiklos profesionalu, nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, nes, priėmęs krovinį pagal 2014 m. gegužės 28 d. CMR važtaraštį, kuriame buvo nurodytos instrukcijos dėl krovinio vežimo temperatūros, jų iš esmės nesilaikė ir tai sąlygojo krovinio dalies sugedimą bei nuostolių atsiradimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo UAB „FLEX Logistics“ atsakovui UAB „Olertros transportas“ 2.571,95 € žalą, 115,85 € ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas bei 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 2.687,80 € sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį bei priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad krovinio vežimas buvo vykdomas dviejų CMR važtaraščių pagrindu, t. y. 2014 m. gegužės 28 d. bei 2014 m. birželio 3 d. Šiuose krovinį lydinčiuose važtaraščiuose jokių pastabų dėl galimai netinkamos krovinio ar jo pakuotės būklės, nėra. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių buvus netinkamą krovinio būklę jau krovinio priėmimo vežti metu, nepateikė, todėl teismas pripažino, kad krovinys bei jo pakuotė priėmimo vežti metu buvo tinkamos būklės.
Iš byloje pateikto 2014 m. gegužės 28 d. CMR važtaraščio turinio matyti, kad krovinys buvo pakrautas 2014 m. gegužės 28 d. esant aiškiai CMR važtaraštyje nurodytiems siuntėjo nurodymams, iš kurių dalis buvo „Draudžiama sustabdyti šaldymo įrangos veikimą. Transportavimo temperatūra 2⁰ C, nepertraukiamas režimas“. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovui, kaip vežėjui, kuris sutarties vykdymui pasitelkė faktinį krovinio vežėją – paslaugų prekybos įmonę MIK-TRANS, nuo krovinio priėmimo vežti momento kilo pareiga krovinio vežimą vykdyti vadovaujantis siuntėjo 2014 m. gegužės 28 d. CMR važtaraštyje nurodytomis instrukcijomis. Iš 2014 m. birželio 3 d. CMR važtaraščio turinio matyti, kad krovinys buvo krovinio gavėjo priimtas 2014 m. birželio 5 d. Jokių pastabų dėl krovinio būklės CMR važtaraštyje nėra nurodyta. Tuo tarpu iš byloje pateiktos Ekspertų išvados Nr. 06062014/8017 turinio bei pridėtų nuotraukų matyti, kad krovinys – nektarinai – krovinio iškrovimo metu buvo sugadinti bei nebetinkamos prekinės išvaizdos. Aplinkybės, kad krovinio iškrovimo metu krovinio būklė buvo pablogėjusi, iš esmės bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir pats ieškovas. Todėl įvertinęs byloje esančius įrodymus (ekspertų išvada Nr. 06062014/8017, OOO (RAB) „ANTEJ“ pretenzija atsakovui, duomenys apie sugadinto produkto realizavimą, prekių važtaraštis, 2014 m. birželio 7 d. sąskaita-faktūra Nr. 145, kasos pajamų orderis, OOO (RAB) „ANTEJ“ pažyma apie įsiskolinimą), teismas konstatavo, kad nors CMR važtaraštyje ir nėra nurodyta krovinio gavėjo pastabų dėl netinkamos pristatyto krovinio būklės, tačiau kiti byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina kroviniui buvus jo iškrovimo metu netinkamos būklės.
Šalies argumentai
Ieškovas, teigdamas, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis parengta ekspertų išvada Nr. 06062014/8017 dėl jos neautentiškumo, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Iš ekspertų išvados turinio matyti, kad Nuostolių vertinimo ekspertų agentūros ekspertų išvada buvo parengta dviejų krovinį realiai apžiūrėjusių ekspertų, jau kitą dieną po krovinio pristatymo į iškrovimo vietą. Ieškovas duomenų apie tai, kad krovinio patikrinimas bei ekspertų išvados buvo galimai parengtos tam kompetencijos neturinčių ar šališkų asmenų, nepateikė. Ieškovo iniciatyva dar viena krovinio ekspertizė atlikta nebuvo. 2001 m. birželio 15 d. Lietuvos teismų praktikos, taikant CMR konvencijos normas, apžvalgoje, nurodyta, kad jeigu krovinio gavėjas ir vežėjas kartu patikrino krovinio būklė ar krovinio būklei nustatyti pasinaudoto nepriklausomų ekspertų, siurvejerių ar kitų specialistų paslaugomis ir tokio patikrinimo rezultatai užfiksuoti dokumente (eksperto išvadoje, siurvejerio ataskaitoje ir pan.), tai iš esmės ginčyti patikrinimo rezultate užfiksuotą prekių būklę kaip faktą CMR konvencija galimybės nenumato, tačiau visais atvejais galima ginčyti žalos kroviniui atsiradimo priežastis bei sąlygas. Todėl nėra pagrindo abejoti ekspertų išvada bei joje padarytomis ekspertų išvadomis dėl krovinio būklės. Ekspertų teigimu, krovinio sugadinimo priežastimi buvo puspriekabės – šaldytuvo šaldymo įrenginio Carrier Maxima 1200 gedimas. Ieškovas į bylą yra pateikęs temperatūros registravimo išklotinę, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad iš šios išklotinės nėra galimybės identifikuoti, ar atlikti išklotinėje prierašai ranka atitinka realų šioje išklotinėje nurodytų duomenų fiksavimo laiką bei datą, bei ar šie duomenys yra gauti iš krovinį faktiškai vežusios transporto priemonės. Todėl teismas turi pagrindo abejoti, ar ieškovo pateiktoje išklotinėje esantys duomenys yra teisingi bei faktiškai susiję su nagrinėjamoje byloje vertintinomis aplinkybėmis. Be to, ieškovo pateiktoje išklotinėje aiškiai matyti, jog priešingai negu teigia ieškovas, temperatūra 2014 m. birželio 5-6 d. (krovinio priėmimo bei iškrovimo metu) svyravo net iki 26 laipsnių. Transporto priemonės sertifikatas, kuriame nurodoma, kad šis sertifikatas galioja iki 2014 m. rugsėjo 27 d., nepaneigia ekspertų išvadoje konstatuotų faktų, kadangi sertifikato galiojimas neeliminuoja puspriekabės-šaldiklio gedimo galimo atsiradimo. Be to aplinkybę, kad puspriekabė – šaldytuvas buvo faktiškai sugedęs, patvirtinta ir ekspertų išvadoje nurodytas faktas, kad per 60 minučių vairuotojas negalėjo įjungti puspriekabės – šaldytuvo šaldymo įrenginio. Todėl ieškovui nagrinėjamoje byloje nepateikus jokių įrodymų apie ekspertų išvadoje pateiktų duomenų netikslingumą ar klaidingumą, ar įrodymų apie kitokių priežasčių, nulėmusių krovinio sugadinimą, buvimą krovinio vežimo metu, teismas konstatavo, kad krovinys buvo pažeistas dėl puspriekabės – šaldytuvo gedimo. Pareiga užtikrinti, kad krovinys būtų saugiai vežamas, laikantis siuntėjo duotų instrukcijų, tenka ieškovui. Todėl esant byloje pagrįstiems įrodymams, kad krovinio pažeidimo priežastimi buvo netinkamas temperatūros režimas vežimo metu, ir būtent ieškovui, kaip vežėjui, turėjus pareigą užtikrinti, kad krovinys būtų vežamas ne didesnėje negu 2⁰ C temperatūroje nepertraukiamu režimu, teismas padarė išvadą, kad krovinio sugadinimas buvo nulemtas būtent ieškovo neteisėtų veiksmų. Pagal pateiktas byloje nuotraukas krovinio pažeidimas vizualiai buvo aiškiai matomas. Taigi krovinio iškrovimo metu krovinio trūkumai buvo akivaizdūs. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Vairuotojas viso krovinio iškrovimo bei apžiūros metu šiame procese dalyvavo. Todėl teismas padarė išvadą, kad apie esančius akivaizdžius krovinio defektus vairuotojui žodžiu buvo pranešta iškarto po krovinio pristatymo, tokiu būdu tinkamai įvykdžius pareigą pateikti pretenziją. Priešingai negu teigė ieškovas, vairuotojas, kaip atitinkamos srities specialistas, net ir nemokėdamas kalbos, iš eilės per parą krovinio iškrovimo vietoje įvykusių veiksmų (krovinio gavėjas apžiūrėjo krovinį ir iškvietė ekspertus, krovinys buvo atidžiai apžiūrimas bei fotografuojamas, matuojamas ir pan.) bei vizualiai matomų krovinio pažeidimų, galėjo suprasti, jog krovinys pristatytas netinkamos būklės. Todėl vairuotojas, negalėdamas nežinoti, jog krovinys buvo pristatytas su pažeidimais, privalėjo informuoti apie tai ieškovą, o šios pareigos neįvykdymas negali būti laikomas aplinkybe, atleidžiančia ieškovą kaip vežėją nuo civilinės atsakomybės už krovinio sugadinimą. Teismas konstatavo, kad apie krovinio pažeidimą ieškovui buvo pranešta tinkamai, nepažeidžiant CMR konvencijos 30 straipsnio nuostatų, ir užtikrinant ieškovui galimybę imtis atitinkamų veiksmų žalos atsiradimo priežastims bei dydžiui nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalių viena kitai turimi priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai nagrinėjamoje byloje tenkintini visa apimtimi, teismas įskaitė šiuos reikalavimus, priteisdamas iš ieškovo papildomai atsakovo naudai 2.571,95 €.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio pagrindiniai reikalavimai yra patenkinti, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „FLEX Logistics“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinys, ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti.
1) Atsakovas per CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepareiškė pretenzijos, 2014 m. gegužės 28 d. CMR važtaraštyje neįrašė pastabos dėl sugadinto krovinio. Todėl teismas klaidingai pripažino, jog krovinys buvo pristatytas netinkamos būklės. Ieškovo vairuotojas patikrinimo metu kompanijos „Loss Ajustment Survey agency“ darbuotojams norėjo pateikti FRC (ATP) galiojantį sertifikatą, tačiau toks prašymas buvo demonstratyviai atmestas. Apie vaisių pervežimą tinkamoje temperatūroje liudija temperatūros registravimo išklotinė už 2014 m. birželio 11 d.-17 d. laikotarpį. Išklotinė patvirtina, kad temperatūros režimas pažeistas iš esmės nebuvo, krovinys buvo vežamas su minimalia 1 laipsnio temperatūros paklaida. Jokie teisės aktai nereglamentuoja krovinio temperatūros vežimo paklaidos, todėl pripažintina, jog temperatūros režimas pažeistas nebuvo. Gabenant minėtą krovinį sutarties CMR konvencijos, Rusijos valstybinių nuostatų GOST 21.833-76, JTEEK standartus FFV-26 ir 2004 m. spalio 28 d. Europos komisijos reglamento (EK) Nr. 1861/2004 nuostatos pažeistos nebuvo. Teismas nenurodė, kokie teisės aktai reglamentuoja FRC (ATP) sertifikatui ir temperatūros registravimo išklotinei (termiogramai) keliamus reikalavimus.
2) Teismas deklaratyviai pasisakė dėl ieškovo argumento, kad pakanka tos aplinkybės, jog sertifikatas krovinio gabenimo metu (2014 m. birželio 6 d.) buvo galiojantis ir išduotas kompetentingos institucijos. Ekspertas savo išvadą grindė prielaida, kad nektarinai buvo uždaroje erdvėje, kurioje buvo pažeistas temperatūros-drėgmės režimas, pervežant juos puspriekabės – šaldytuvo Nr. LLLU03484 viduje, galėjo sutrikti vaisių fiziologinis balansas, greitai sumažėti jų tinkamumo vartoti laikas ir galėjo pablogėti jų kokybė. Teismas rėmėsi prielaidomis, papildomai netikrino ekspertų išvados autentiškumo, taip pat nepagrįstai atmetė ieškovo parengiamojo posėdžio metu pateiktą prašymą dėl kreipimosi į Maisto ir veterinarijos tarnybą su prašymu pateikti išvadą dėl nektarinų fiziologinio balanso pakeitimo. Išreikalauti papildomus įrodymus arba patikrinti esamus, kurie padės nustatyti tiesą byloje tais atvejais, kai įrodymų akivaizdžiai neužtenka ar jie kelia abejonių, yra teismo pareiga. Tačiau teismas tokį prašymą nepagrįstai atmetė. Ieškovas nurodė teismui, kad savo iniciatyva kreipėsi į Maisto ir veterinarijos tarnybą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė, todėl bylai reikšmingos aplinkybes prašė išreikalauti teismo. Ekspertas patikrinimą vietoje pradėjo 2014 m. birželio 6 d., 10:00 val., tai yra po 4 valandų, kai krovinys buvo perduotas gavėjui. Vairuotojas į krovinio priėmimo (iškrovimo) vietą atvyko 2014 m. birželio 5 d., vėlai vakare, apie 23:00 val., o eksperto atliekami šaldytuvo ir vaisių esamos temperatūros patikrinimai prasidėjo po ilgai krovinio gavėjo laikomų šaldytuvo atidarytų durų. Todėl natūralu, jog šaldytuvo ir vaisių temperatūra buvo pakitusi. Šios aplinkybės neįrodo netinkamos temperatūros režimo vaisių gabenimo metu, kadangi ekspertas, daręs nuotraukas Nr. 4, 8, 85, 86, teismo posėdyje nebuvo apklaustas. Todėl teismas negalėjo daryti kategoriškos išvados dėl nuotraukų darymo aplinkybių. Apie galimai sugadintą krovinį atsakovas informavo ieškovą tik 2014 m. birželio 30 d. el.paštu, atsiuntęs pretenziją. Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti teismui, kodėl apie planuojamą atlikti krovinio ekspertizę, nedelsiant nebuvo informuotas ieškovas, kuris galėjo papildomai pasitelkti savo ekspertus. Šis faktas buvo visiškai nutylėtas, apie atliekamą ekspertizę nebuvo informuotas net vairuotojas. Ekspertizė buvo atliekama jam nedalyvaujant, jis ekspertizės medžiagoje nėra pasirašęs ir nėra gavęs jos egzemplioriaus. Tačiau teismas visiškai neįvertino šių aplinkybių, nurodydamas, kad ieškovas galėjo pasinaudoti savo ekspertais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Olertros transportas“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismui visiškai patenkinus ieškovo reikalavimus ir atsakovo reikalavimus, atitinkamai turėjo būti tenkinami šalių priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų, juos įskaitant 799,93 € dalyje ir iš ieškovo atsakovo naudai papildomai priteisiant 385,48 € bylinėjimosi išlaidas (1.181,41 € – 799,93 €=385,48 €). Teismas neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą. Atsakovas 2014 m. birželio 30 d. buvo pareiškęs ieškovui pretenziją dėl 8.000 € atlyginimo. Taip pat atsakovas 2014 m. liepos 22 d. atliko tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą, sumažindamas įsiskolinimą ieškovui pretenzijos suma. Atlikęs tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą, atsakovas liko skolingas ieškovui 23.815,80 € ir šią pinigų sumą pervedė ieškovui 2014 m. liepos 23 d. Tai patvirtina byloje esantis kartu su priešieškiniu pateiktas 2014 m. liepos 22 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. 1 ir 2014 m. liepos 23 d. vietinis mokėjimo nurodymas. Taip pat ieškovo atstovai duodami paaiškinimus bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino, kad atsakovo atlikto vienašalio įskaitymo neginčijo, jokių prieštaravimų dėl jo nereiškė ir tik po mėnesio kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Darytina išvada, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, savo teises, taikydamas vienašalį įskaitymą, įgyvendino teisės aktų nustatyta tvarka, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl atsisakymas tenkinti atsakovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl ieškovo visiškai nepagrįsto kreipimosi į teismą, negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Olertros transportas“ prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde ginčija ekspertų išvadą, kitus atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, nesiremdamas jokiais patikimais rašytiniais įrodymais, o pateikdamas tik deklaratyvius, pasvarstymais paremtus argumentus, kurie nesudaro jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jį pakeisti. Ieškovas neteisingai aiškina ir taiko CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, reglamentuojančią pretenzijų pateikimo tvarką. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad aplinkybė, jog krovinys yra sugadintas, ieškovui buvo žinoma jau krovinio priėmimo metu, o apie krovinio pažeidimą ieškovui buvo pranešta tinkamai, nepažeidžiant CMR konvencijos 30 straipsnio nuostatų. Ieškovas nepateikė jokių savo teiginį dėl bandymo patikrinimo metu pateikti FRC (ATP) sertifikatą pagrindžiančių įrodymų. Todėl ši ieškovo nurodyta aplinkybė pripažintina neįrodyta. Galiojančio FRC sertifikato turėjimas nepatvirtina, kad pervežimo metu puspriekabės šaldytuvas faktiškai veikė ir palaikė ne aukštesnę kaip plius 2 laipsnių temperatūrą. Nesant teisės aktų, reglamentuojančių FRC (ATP) sertifikatui ir temperatūros išklotinei keliamus reikalavimus, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai buvo pagrįstai vertinami pagal įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas. 2014 m. gegužės 28 d. CMR važtaraštyje buvo nurodyta aiški ir tiksli (be paklaidų) temperatūra, todėl negalima sutikti su ieškovo teiginiu, kad buvo leistina temperatūros paklaida. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad krovinio pažeidimo priežastimi buvo netinkamas temperatūros režimas vežimo metu, krovinio sugadinimas buvo nulemtas būtent ieškovo neteisėtų veiksmų. Priešingai nei nurodo ieškovas, Ekspertų išvada yra konkreti ir aiški, konstatuojanti tiesioginį priežastinį ryšį, pagrįsta detaliais apžiūros rezultatais, todėl teismas rėmėsi ne prielaidomis, o byloje esančiu patikimu rašytiniu įrodymu. Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti Ekspertų išvados autentiškumu, todėl neturėjo tikrinti jos autentiškumo. Paties ieškovo pasvarstymai dėl Ekspertų išvados autentiškumo yra niekuo nepagrįsti, hipotetiniai. Kritiškai vertintini ieškovo jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai, kad šaldytuvo ir vaisių esamos temperatūros patikrinimai prasidėjo po ilgai krovinio gavėjo laikomų šaldytuvo atidarytų durų, todėl šaldytuvo ir vaisių temperatūra buvo pakitusi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas dar iki 2014 m. birželio 30 d. turėjo žinoti apie atliktą ekspertizę ir apie krovinio sugadinimą, todėl elgdamasis apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, galėjo atlikti dar vieną krovinio ekspertizę.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „FLEX Logistics“ prašo atsakovo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šalių bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, grąžinimas ir priteisimas yra vertinamas kaip teismo veikla ex officio, tai yra CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklauso nuo bylos baigties ir vykdomas išskirtinai teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje yra kilęs ginčas dėl 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatų, reglamentuojančių vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą, įrodymų, patvirtinančių vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą, vertinimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2014 m. gegužės 26 d. ieškovas su atsakovu sudarė Transporto sutartį – užsakymą Nr. 2014/05/26-V1 tarptautiniam krovinio pervežimui, pagal kurį ieškovas įsipareigojo iš Vilniaus į Maskvą pristatyti krovinį – vaisius – iki 2014 m. birželio 2 d. už 7.500 $ USD (t. I, b.l. 64). Pagal sutarties 2 punktą ieškovas įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingą, švarų automobilį pagal sutartyje numatytus reikalavimus, o pagal 4 punktą įsipareigojo stebėti pakrovimą (iškrovimą) ir užtikrinti, kad krovinys atitiktų įrašus CMR važtaraščiuose ir krovinio pervežimo sutartyje. 2014 m. gegužės 28 d. CMR važtaraštyje nurodyta, jog gabenamą krovinį sudaro 1950 dėžių nektarinų, kurie turi būti gabenami nepertraukiamoje 2 laipsnių šilumos temperatūroje, sustabdyti šaldymo įrangos veikimą draudžiama (t. I, b.l. 73-74). Kitame šio krovinio gabenimo 2014 m. birželio 5 d. CMR važtaraštyje nenurodyta jokių papildomų reikalavimų ar krovinio pažeidimo įrašų (t. I, b.l. 75-76). Tačiau pirminio krovinio gabenimo užsakovo OOO (RAB) „Antej“ atsakovui pateikta pretenzija bei žalos apskaičiavimas patvirtina, kad 2014 m. birželio 6 d. pristatyti nektarinai buvo blogos kokybės, todėl buvo užsakyta nepriklausoma ekspertizė, kurią atliko Loss Adjustmet Survey Agency, dėl sugadintų nektarinų užsakovui buvo padaryta 8.000 € dydžio žala (t. I, b.l. 77-82). Ekspertų išvadoje Nr. 06062014/8017 nurodyta, jog rastų pažeidimų priežastis yra puspriekabės-šaldytuvo Nr. LLU 03484 šaldymo įrenginio Carrier Maxima 1200 gedimas. Dėl to, kad nektarinų vaisiai buvo uždaroje erdvėje, kurioje buvo pažeistas temperatūros-drėgmės režimas, pervežant juos puspriekabės-šaldytuvo Nr. LLU 03484 viduje, galėjo sutrikti vaisių fiziologinis balansas, greitai sumažėti jų tinkamumo vartoti laikas ir galėjo greitai pablogėti jų kokybė (pernokimas ir toliau sekantis puvimas) (t. I, b.l. 94-125).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo. Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu. Byloje yra atsakovo pretenzija dėl sugadinto krovinio, kurią jis ieškovui pateikė 2014 m. birželio 30 d. (t. I, b.l. 15-16). Tačiau pirmos instancijos teismas, vertindamas faktines pretenzijos pateikimo aplinkybes, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir išaiškinimais, kad esant akivaizdiems krovinio trūkumams reklamacija gali būti (žodžiu ar raštu) pateikta ir vežėjo vairuotojui. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad vairuotojas viso krovinio iškrovimo bei apžiūros metu šiame procese dakyvavo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog Ekspertų išvadoje taip pat nurodyta, jog ekspertizės atlikimo metu, tai yra 2014 m. birželio 6 d., buvo vertinama ir advokato A. J. antspaudu ir parašu patvirtinta termograma (t. I, b.l. 108). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ieškovą atstovavo advokato padėjėjas A. J., minėtą termogramą ieškovas taip pat pateikė ir pirmos instancijos teismui. Todėl darytina išvada, kad apie sugadintą krovinį tinkamai ir laiku per CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus buvo informuotas ir pats ieškovas, nes laiku pateikė ekspertams turimus duomenis apie galimą vilkiko puspriekabės temperatūrą. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai kontatavo, kad apie krovinio pažeidimą ieškovui buvo informuota tinkamai, nepažeidžiant CMR konvencijos 30 straipsnio nuostatų ir užtikrinant ieškovui galimybę imtis atitinkamų veiksmų žalos atsiradimo priežastims bei dydžiui nustatyti.
Pirmos instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino aplinkybę, jog 2014 m. birželio 3 d. CMR važtaraštyje nėra jokių pastabų apie krovinio būklę, tai yra sprendime buvo vadovautasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, krovinio gavėjui ir vežėjui kartu patikrinus krovinio būklę ar pasinaudojus nepriklausomų ekspertų, siurvejerių ar kitų specialistų paslaugomis ir tokio patikrinimo rezultatus užfiksavus dokumente, tai iš esmės ginčyti patikrinimo rezultate užfiksuotų prekių būklę kaip faktą CMR konvencija galimybės nenumato.
Ieškovo pateiktoje temperatūros registravimo išklotinėje registruotų duomenų data yra nurodyta įrašais, padarytais ranka, tuo tarpu spausdintu šriftu datą ir laiką žyminčioje eilutėje yra nurodytas laikotarpis nuo 85.39.14; 00:24 val. išklotinės pradžioje, iki 81.39.14, 23:54 val. išklotinės pabaigoje, taigi nėra įmanoma nustatyti tikrosios pateiktų duomenų datos, o pats ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų, ką reiškia išklotinėje nurodyti datą žymintys skaitmenys. Taip pat pažymėtina, kad prie temperatūros duomenų yra nurodyti ir periodai, kurių metu fiksuota 26 laipsnių šiluma, tai yra viršijanti CMR važtaraštyje nurodytą 2 laipsnių šilumos temperatūrą (t. I, b.l. 25-27). Kaip jau buvo minėta aukščiau, ši temperatūros išklotinė buvo aptarta ir Ekspertų išvadoje, kurios 3 punkte nustatyta, kad termogramoje nėra pradinių ir galutinių duomenų. Pradiniai duomenys: vežėjo kompanijos pavadinimas, puspriekabės-šaldytuvo numeris, temperatūros savirašio modelis ir serijinis numersis, termogramos spausdinimo data ir laikas. Galutiniai duomenys – pranešimas apie tai, kad termograma baigta spausdinti ir termogramos spausdinimo pabaigos data. Reiškia – nėra būtinų atžymų apie šios termogramos spausdinimą iš konkrečios puspriekabės ir šio konkretaus temperatūros savirašio; termogramoje nėra kompenijos Carrier specialaus autorizuoto serviso-centro atžymos, kuriame buvo padaryta (atspausdinta termograma iš puspriekabės-šaldytuvo Nr. LLU 03484 šaldymo įrenginio temperatūros savirašio). Todėl buvo padaryta išvada, kad pateikta termograma yra suklastota ir negali būti priimta kaip įrodymas, kad vežėjas palaikė nurodytą temperatūros režimą pervežimo metu (t. I, b.l. 108-109). Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai suabejojo aptariamos išklotinės duomenų teisingumu ir sąsajumu su nagrinėjamoje byloje vertintinomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė jokių naujų argumentų bei paaiškinimų, kurie leistų apeliacinės instancijos teismui pripažinti temperatūros registravimo išklotinę tinkamu įrodymu, paneigiančiu Ekspertų išvadoje nustatytas aplinkybes.
Eksperto išvadoje nurodyta, jog patikrinimas buvo atliktas 2014 m. birželio 6 d., nuo 10:00 iki 17:00 val., nektarinų krovinys ekspertui buvo pateiktas krovinio gavėjo sandėlio viduje. Pristatęs krovinį autotraukinys Nr. LLU 08005/LLU 03484 buvo šalia krovinio gavėjo sandėlio. Apžiūros metu autotraukinio durys buvo uždarytos, šaldymo įrenginys išjungtas (sugadintas). Šaldymo įrenginys Carrier Maxima 1200, temperatūra, nustatyta pervežimui plius 3 laipsniai, oro temperatūra puspriekabės-šaldytuvo viduje, matoma šaldymo įrenginio valdymo skydelyje – 25 laipsniai šilumos. FRC (ATP) sertifikatas, patvirtinantis, kad šaldymo įranga atitinka reikalavimus, keliamus greitai gendančių maisto produktų pervežimui, ekspertui nebuvo pateiktas. FRC (ATP) žymėjimas ant puspriekabės-šaldytuvo šoninių sienelių – iki 2013 m. vasario mėnesio. Vaisių masės temperatūra, nustatyta atliekant patikrinimą – nuo 10 lapsnių šilumos iki 12,4 laipsnių šilumos. Temperatūra buvo matuojama kiekviename padėkle trijuose taškuose (padėklo apačia, vidurys ir viršus). Oro temperatūra krovinio gavėjo sandėlio viduje, atliekant patikrinimą buvo 3,7 laipsniai šilumos. Ekspertas, 2014 m. birželio 6 d. baigęs vertinti kokybę, patikrino, kaip dirba autotraukinio šaldymo įrenginys. Per 60 minučių vairuotojas negalėjo įjungti puspriekabės –šaldytuvo Nr. LLU 03484 šaldymo įrenginio Carrier Maxima 1200. Puspriekabės šaldytuvo vidaus oro temperatūros matavimo rezultatas buvo nuo 25 laipsnių šilumos iki 26,5 laipsnių šilumos. Ekspertas padarė išvadą, kad puspriekabės-šaldytuvo Nr. LLU 03484 šaldymo įrenginys Carrier Maxima 1200 neveikia. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytose nuotraukose Nr. 4, 8, 85, 86, kurios buvo pridėtos prie Ekspertų išvados, užfiksuoti termometro parodymai, kurie patvirtina, kad pačių nektarinų temperatūra tyrimo metu buvo 10 laipsnių šilumos, o pačios puspriekabės vidaus temperatūra – 25-26,5 laipsnių šilumos (t. I, b.l. 111-112; 125). Nurodytos ekspertizės atlikimo aplinkybės patvirtina, kad nektarinų ir puspriekabės temperatūra buvo padidėjusi ne dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodomo ilgai laikomų atidarytų durų, bet dėl to, kad pats vairuotojas nesugėjo per 60 minučių įjungti puspriekabės-šaldytuvo, tai yra jis buvo sugedęs. Tuo tarpu pačiame sandėlyje, kuriame buvo atliekama ekspertizė, temperatūra buvo daug žemesnė, negu puspriekabėje.
Ieškovas parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2014 m. gruodžio 8 d., metu prašė teismo kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl išvados apie nektarinų fiziologinio balanso pakeitimą, tačiau teismas protokoline nutartimi atmetė ieškovo prašymą (t. I, b.l. 147). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatus minėta institucija nėra ekspertinė įstaiga. Pagal nuostatų 9.1 punktą jos kompetenciją sudaro bendrų maisto saugos, kokybės, tvarkymo ir pateikimo rinkai higienos ir kontrolės reikalavimų nustatymas bei specialių rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos diegimo maisto tvarkymo vietose privalomųjų reikalavimų nustatymas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kadangi ieškovas pats buvo nurodęs, jog jau yra pateikęs analogišką prašymą, be to, minėta tarnyba galėtų pateikti tik apibendrintus pastebėjimus apie nektarinų laikymo reikalavimus, tačiau negalėtų pateikti tikslių išvadų, kokia buvo nagrinėjamoje byloje vertinamo nektarinų sugadinimo priežastis. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino vežėjo atsakomybės už sugadintą krovinį klausimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal šio straipsnio 2 punktą, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Minėtų nuostatų esmė, jog šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis priklauso tik nuo jų patenkintų reikalavimų procentinės dalies, tačiau ne nuo turėto faktinio bylinėjimosi išlaidų dydžio bei pačių reikalavimų dydžio. Taigi, aplinkybė, jog atsakovo priešieškinio reikalavimas ieškovui buvo didesnis, negu paties ieškovo pareikštas atsakovui, nėra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovo didesnes bylinėjimosi išlaidas, nes abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti visiškai. Aplinkybė, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos buvo didesnės už ieškovo taip pat nėra pagrindas priteisti atsakovui didesnes bylinėjimosi išlaidas. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais ir teisėtai priėmė sprendimą abiems proceso šalims neatlyginti bylinėjimosi išlaidų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 405,46 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 955,63 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl atsakovui priteistina 405,46 € bylinėjimosi išlaidų suma iš ieškovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Flex logistics“, j.a.k. 303159886, atsakovui UAB „Olertros Transportas“, j.a.k. 303204833, 405,46 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.