Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą bei Švenčionių rajono savivaldybės pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, tretysis asmuo Švenčionių rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė pabrėžia, kad ieškovė ginčydama jai paskirtą drausminę nuobaudą DK 241 str. 1 d. pažeidimu nesirėmė, kadangi nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d. sirgo. Švenčionių rajono savivaldybės administracija savo iniciatyva atsikirtinėti bei teikti įrodymus, jog ieškovė sirgo ir dėl to drausminė nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant DK 241 str. 1 d. nustatyto termino, neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Laikotarpis, kai ieškovė sirgo, nėra įskaitomas į terminą drausminei nuobaudai skirti. Tai reiškia, kad drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepažeidžiant DK 241 str. 1 d.

Nurodo, jog 2010 m. liepos 8 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdyje jokie klausimai, susiję su turto grąžinimu Švenčionėlių vaikų globos namams, numatyti ir sprendžiami nebuvo. Iš to seka, kad teismo sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatytas ieškovės drausminės atsakomybės netaikymo pagrindas neturi jokios teisinės reikšmės. Sutinkamai su 2010 m. birželio 28 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu „Dėl apskričių socialinės globos įstaigų perdavimo“ Nr. (19.7-33)SD-4316 turto perdavimo – priėmimo aktai privalėjo būti suderinti iki 2010 m. birželio 30 d., tačiau turtas buvo perduotas tik 2010 m. liepos 8 d. Įstatymas ir 2010 m. birželio 16 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 792 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ nebuvo savalaikiai ir tinkamai įgyvendinti, kadangi ieškovė 2010 m. birželio 30 d. pamėgino Švenčionių rajono savivaldybės nuosavybėn perduoti Švenčionėlių vaikų globos namų patikėjimo teise valdomą tuo metu valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą pagal iš esmės neteisingus 2010 m. birželio 30 d. „Valstybės turto, perduodamo Švenčionių rajono savivaldybės nuosavybėn, perdavimo ir priėmimo aktą“ bei 2010 m. birželio 30 d. Švenčionėlių vaikų globos namų direktoriaus „Įsakymą dėl turto perdavimo“ Nr. V-27. Šiuose dokumentuose buvo neteisingai nurodyti kadastro duomenų bylų numeriai; pastatų pažymėjimo plane duomenys; be jokio teisinio pagrindo Švenčionių rajono savivaldybės nuosavybėn buvo mėginama perduoti valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį Vilniaus g. 130, Švenčionėliuose; nebuvo nurodytas nusidėvėjimas 2010 m. birželio 30 d., turtą buvo mėginama perduoti ne pagal 2010 m. birželio 30 d. būklę, o pagal prieš pusę metų buvusią 2010 m. sausio 1 d. būklę. Klaidos buvo taisomos iki 2010 m. liepos 8 d. Pagrindą ieškovei skirti drausminę nuobaudą sudarė būtent ieškovės nerūpestingumas, neapdairumas, aplaidumas vykdant jai priklausančias pareigas bei įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė N. S. nuo 2010 m. birželio 1 d. dirba Švenčionėlių vaikų globos namų direktore. 2010 m. rugpjūčio 11 d. ieškovei pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A4-104, kuriuo ieškovė informuota, kad ji įtariama padariusi darbo drausmės pažeidimą ir paprašyta iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. pateikti paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo. 2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškovo supažindinta su Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. A1-170 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo N. S.“, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad ji iki 2010 m. liepos 1 d. nesuderino ir neperdavė Švenčionėlių vaikų globos namų patikėjimo teise valdomo valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, perduodamo Švenčionių rajono savivaldybės nuosavybėn, perdavimo dokumentų ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą, t.y. aplaidžiai ir neatsakingai vykdė savo pareigas. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo ginčų komisija sudaryta nebuvo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. A1-170 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo N. S.“ paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo, panaikinimo.

Dėl atsakovo netinkamumo

Kaip aukščiau minėta, ieškovė N. S. nuo 2010-06-01 dirba Švenčionėlių vaikų globos namų direktore pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą su darbdaviu Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaujama apskrities viršininko J. V. (t. 1, b.l. 82-83). Su ieškove darbo sutartis sudaryta kaip su asmeniu laimėjusiu konkursą biudžetinės įstaigos vadovo pareigoms eiti (t.1, b.l. 84, 85-88). LR Socialinių paslaugų įstatymo 2, 9, 10, 11, 13, 19, 26, 30, 34, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 14 str. 5 d., įvirtinta, kad apskrities viršininko socialinių paslaugų įstaigų savininko teisės ir pareigos perduodamos savivaldybėms nuo 2010 m. liepos 1 d. pagal šio įstatymo priede nurodytą sąrašą. Valstybei nuosavybės teise priklausantis ir šių įstaigų patikėjimo teise valdomas turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn. Taigi, šio įstatymo priede nurodyta, kad Švenčionėlių vaikų globos namų savininko teisės ir pareigos perduodamos Švenčionių rajono savivaldybei (t. 2, b.l. 49-52). Atsižvelgiant į tai, darbo sutartis nekeista, todėl nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus Švenčionėlių vaikų globos namų savininkui darbo sutartimi su ieškove sulygti darbo santykiai tęsiasi (DK 124 str., 138 str.).

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamos drausminės nuobaudos paskyrimo metu ieškovės darbdavys - Švenčionių rajono savivaldybė, o šio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Švenčionių rajono savivaldybės taryba (t. 2, b.l. 49), kuri savo veikloje vadovaujasi Švenčionių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu. Iš byloje esančio reglamento išrašo (t. 2, b.l. 48) matyti, kad 49 punkte yra nustatyta, jog teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovus skiria į pareigas ir atleidžia iš jų, kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti pavedama savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi, nuo 2010 m. liepos 1 d. Švenčionių rajono savivaldybei Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimų pagrindu tapus likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisėjų perėmėja, Švenčionių rajono savivaldybė perėmė ir vaikų globos namų steigėjo teises bei pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Švenčionių rajono savivaldybė turėjo vadovautis vaikų globos namų nuostatais ir Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės aprašymu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3678. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė turėjo teisę skirti ieškovei nuobaudą, esant nustatytiems šios nuobaudos skyrimo pagrindams ir laikantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso drausminės atsakomybės nuostatų ir terminų (DK 227 str. - 241 str.), todėl ieškovė, ginčydama paskirtą drausminę nuobaudą pagrįstai atsakovu nurodė Švenčionių rajono savivaldybės administraciją. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo argumentai dėl ieškinio pareiškimo ne tam atsakovui yra nepagrįsti.

Dėl darbo ginčų komisijos sudarymo

Individualius darbo ginčus, jeigu darbo kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (DK 286 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog darbuotojo prašymas darbo ginčų komisijai paduodamas DK 288 straipsnio 2 dalies, 290 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006). Tačiau teismuose nagrinėjami darbo ginčai, kai darbo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija arba ginčas nebuvo išspręstas (DK 295 str. 1 d. 3 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, nes tarp šalių kilęs individualus darbo ginčas nebuvo sprendžiamas darbo ginčų komisijoje. Ieškovė 2010-09-28 kreipėsi su prašymu į darbdavį dėl darbo ginčų komisijos sudarymo ir neteisėtos drausminės nuobaudos panaikinimo, tačiau darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta (t.1, b.l. 92-95). Apeliantas nurodo, kad komisiją nepavyko sudaryti, nes ieškovė neįvykdė atsakovo pavedimo ir nedelegavo Švenčionėlių vaikų globos namų darbuotojų atstovo į darbo ginčų komisiją. Ieškovė 2010-10-11 raštu Nr. S-440 išdėstė savo poziciją į atsakovo 2010-10-05 raštą Nr. 4.18/6-1S-1184 (t.1, b.l. 166-167), kuriuo atsisakė skirti Švenčionėlių vaikų globos namų darbuotojų atstovą, nes darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas, o juos skiria į darbo ginčų komisiją pats darbdavys (LR DK 288 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad darbdavio pareiga skirti darbuotojų susirinkimo išrinktus atstovus į darbo ginčų komisiją, nes ginčas kilo tarp darbo sutarties šalių, t.y. darbuotojos - Švenčionėlių vaikų globos namų direktorės N. S. ir darbdavio - Švenčionių rajono savivaldybės, veikiančios per Švenčionių rajono savivaldybės tarybą, kuri šių klausimų sprendimą savo reglamentu pavedė Švenčionių rajono savivaldybės administracijai (t. 2, b.l. 48). Esant šioms aplinkybės atmestinas apelianto argumentas, kad darbo ginčo komisija nebuvo sudaryta dėl ieškovės veiksmų, nes šio ginčo atveju tai buvo atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pareiga. Taigi, apeliantui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai neįvykdžius pareigos skirti išrinktus atstovus į darbo ginčų komisiją, ieškovė N. S. įgijo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl individualaus darbo ginčo (LR CPK 295 str. 1 d. 3 p.). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo argumentus dėl ieškovės nesilaikymo išankstinės ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarkos ir ieškinio palikimo nenagrinėtu atmetė.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino

LR Darbo kodekso 241 straipsnis nustato terminą, per kurį darbdavys gali pasinaudoti savo teise skirti drausminę nuobaudą darbuotojui. Taigi, drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pasirašytus turto perdavimo dokumentus savivaldybei pateikė 2010-06-30, tačiau pateikti dokumentai buvo su trūkumais, todėl jie buvo šalinami ir po jų pašalinimo atsakovo priimti bei pasirašyti 2010-07-08. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovui jau 2010-07-01 tapo žinoma, kad savivaldybei ieškovė turto iki 2010-07-01 neperdavė, kaip tai buvo numatyta 2010 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Nr. 792. Todėl esant drausimės atsakomybės pagrindams, drausminė nuobauda turėjo būti paskirta tuojau pat arba ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo, t.y. 2010-07-01. Pažymėtina, kad ieškovei drausminė nuobauda - papeikimas paskirtas 2010-08-26 įsakymu Nr. A1-170 (t. 1, b.l. 96).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva konstatavo faktą, kad drausminė nuobauda buvo paskirta praleidus jos skyrimo terminą, todėl spręstina, kad apelianto pateikti įrodymai apie ieškovės nedarbingumą, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (LR CPK 314 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: 2010-07-10 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl N. S. pavadavimo“; 2010-07-26 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos rašto „Dėl nedarbingumo tyrimo“; 2010-08-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašo „Dėl N. S. laikinojo nedarbingumo“ matyti, kad ieškovė N. S. dėl ligos darbe nebuvo nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d. (t. 3, b.l. 14, 15, 16). Taigi, minėtas laikotarpis neįskaitomas į terminą drausminei nuobaudai skirti.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė drausminėn atsakomybėn patraukta pasibaigus patraukimo drausminėn atsakomybėn terminui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad drausminė nuobauda ieškovei N. S. 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo N. S.“ paskirta nepažeidžiant LR DK 241 str. 1 d. nustatytų terminų.

Dėl drausminės atsakomybės pagrindų

LR DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo skirtas papeikimas. Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. Darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, ne spėjimais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).

Iš byloje esančių ieškovės paaiškinimų, liudytojų E. K., E. R. ir R. P. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2010-06-30 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos asmeniui, atsakingam už turto perdavimo dokumentų priėmimą ir pasirašymą, t.y. administracijos direktorės pavaduotojai E. K., perdavė ieškovės pasirašytą turto perdavimo aktą (t. 1, b.l. 180-200). E. K. pasiliko turto perdavimo akto vieną egzempliorių, o toliau nurodė administracijos Socialinio skyriaus vedėjui derinti pačius dokumentų duomenis, perdavė ieškovės pasirašytą turto perdavimo akto egzempliorių. Šio asmens nurodymu ieškovė toliau dokumentų derinimą vykdė su šio skyriaus darbuotoja liudytoja E. R., o po suderinimo ieškovei buvo liepta pateikti dokumentus pasirašymui liudytojai E. K. per administracijos priėmimo skyrių. Todėl suderinti turto perdavimo dokumentai pateikti 2010-07-08, ieškovės 2010-06-30 pateikti pasirašyti dokumentai su priedais (t. 2, b.l. 81-82, 83-84, 90-91, 92-109, 110-114) ir aktas, kuriuo turtas perduotas 2010-07-08 (t. 2, b.l. 16-17, 18-38) savo duomenimis yra skirtingi. Pažymėtina, kad turtas perduotas pagal 2010-07-08 akto duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė 2010-06-30 turto perdavimo savivaldybei dokumentus pasirašė su juose esančiais trūkumais, kuriuos pašalino iki 2010-07-08, tačiau skiriant drausminę nuobaudą atsakovas neįvertino faktinių aplinkybių, šalinančių ieškovės kaltę ir jos drausminės atsakomybės pagrindus.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2010-02-09 įsakymu Nr. A1-59 „Dėl apskričių viršininkų įsteigtų įstaigų steigėjų teisių ir pareigų perdavimo priemonių planų patvirtinimo“ patvirtino minėtų įstaigų steigėjo teisių ir pareigų perdavimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priemonių planą ir steigėjų (dalininkų ir savininkų) teisių, pareigų ir turto perdavimo savivaldybėms priemonių planą. Pagal šį norminį dokumentą Vilniaus apskrities viršininkas ir Švenčionėlių globos namų vadovas iki 2010-03-10 privalėjo parengti savivaldybėms perduodamų įstaigų valdomo ir naudojamo turto sąrašus. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010-03-25 sprendimas „Dėl sutikimo perimti Švenčionėlių vaikų globos namų savininko teises ir turtą“ Nr. T-54 patvirtina, kad iki 2010-06-01 Vilniaus apskrities viršininkas privalėjo parengti ir suderinti su savivaldybėmis biudžetinių įstaigų valdomo ir naudojamo turto perdavimo-priėmimo aktų projektus (t.1, b.l. 180-181). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad iki darbo sutarties sudarymo su ieškove (2010-06-01) sprendimai dėl turto, kuris konkrečiai nurodytas Savivaldybės sprendime Nr. T-54, buvo suderinti ir priimti. Tačiau 2010-06-16 Vyriausybės nutarimu, kuriuo suteikti įgaliojimai Švenčionėlių globos namų vadovui pasirašyti turto perdavimo ir priėmimo aktus, nustatyta, kad turtas perduodamas ne pagal suderintą ir priimtą 2010-03-25 Švenčionių savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-54 pagal turto būklę 2010-01-01 stoviui , o pagal turto būklę 2010-06-30 stoviui. Taigi, minėtas Vyriausybės nutarimas suteikė papildomų pareigų ne tik ieškovei, bet ir atsakovui, kuris privalėjo priimti šio nutarimo įgyvendinimo tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2010-06-16 Vyriausybės nutarimo įgyvendinimui nepriėmė jokios tvarkos, o pirmą mėnesį einanti globos namų vadovės pareigas ieškovė vykdė turto perdavimą pagal buvusio darbdavio nurodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja E. K. paaiškino, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdis dėl turto perdavimo patikėjimo teise valdyti Švenčionėlių vaikų globos namams turėjo įvykti ir įvyko 2010-07-08. Todėl teigti, kad dėl ieškovės kaltės Švenčionėlių vaikų globos namai be teisėto pagrindo nuo liepos 1 d. iki liepos 8 d. valdė perduotą tik liepos 8 d. savivaldybės tarybos sprendimu turtą, nėra pagrindo.

Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, konstatuotina, kad ieškovė nesant jokios patvirtintos tvarkos, 2010 m. birželio 30 d. perdavė atsakovui dokumentus, t.y. nepažeidžiant nustatyto termino. Tai, kad šie dokumentai buvo su trūkumais, negalima teigti, kad ieškovė pažeidė darbo tvarką, atsižvelgiant į tai, kad šie trūkumai buvo ištaisyti ir pasirašyti jau 2010-07-08. Juo labiau, kad dokumentų be trūkumų pateikimas vėluojant 2-3 darbo dienas (2010 m. liepos 3-6 d. nedarbo dienos), laikytinas formaliais, jokių žalingų teisinių pasekmių atsakovui nesukeliančiais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybės, šalių paaiškinimus bei šalių elgesį turto perdavimo metu, daro išvadą, kad ieškovės veiksmai, kurių pagrindų atsakovas skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą, nelaikytini darbo drausmės pažeidimu.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo procesinio pobūdžio pažeidimas dėl termino drausminei nuobaudai skirti praleidimo nėra pagrindas panaikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos valstybei priteistina 8,90 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos valstybei 8,90 Lt (aštuonis litus 90 cnt) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.