- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- A8.-1776-1034/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Pažeidėjas
- H. M.
- Advokatai
- Lilija Semaškas
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Remigijui Skrebiškiui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. M. nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. 14.00 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), leido dirbti A. B. ir I. K., nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą.
Taip H. M. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Be to, H. M. būdamas darbdaviu, organizavo ir vadovavo prekybai vaisiais ir daržovėmis, nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo, neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavęs mokesčio administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar Įregistravęs juridinio asmens komercinei – ūkinei veiklai vykdyti, t. y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą (UĮ 59 straipsnis).
Taip H. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punktą, UĮ 59 straipsnį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas H. M. pripažino savo kaltę ir parodė, kad pas jį dirbo viena mergina V. B., kuri ir dabar dirba, o A. B. – jos mama. Norėjo šiek tiek užsidirbti, kad išsiimti leidimą, nes neturėjo pinigų. Verslo liudijimo neturėjo, nežinojo, kad turėjo imti patentą, labai gailisi. Asmeniškai niekam nepranešė apie pradėtą vykdyti veiklą. Supranta, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, gailisi dėl to. Neturėjo darbo sutarties su I., nežinojo, kad reikia sudaryti sutartį, dabar jau žino, Sodrai nebuvo pranešta. Mėnesinės pajamos 300-400 Eur, būna, kad ir nieko neuždirba. Jeigu teismas skirtų baudą, prašytų ją išdėstyti dalimis.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur.
ANK 150 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 850 Eur.
Pagal UĮ 59 straipsnio nuostatas, nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo: 1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka; 2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.
Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
DK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad Fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
H. M. savo paaiškinime nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) prekiavo A. B. ir I. K.. Prekiauti pradėjo 2018 m. gegužės 1 d. Darbo režimas nuo 07.00 iki 19.00 val. Prekes prekybai atveža jis. Prekes perka įvairiose įmonėse Kirtimų gatvėje. Sąskaitos-faktūros išrašomos asmenų, turinčių verslo liudijimus, vardu. Leidimus prekybai gavo iš Verkių seniūnijos savo vardu. Prekiautojoms už darbą moka 20 Eurų už dieną. Jis neturi patento ir nėra registravęs individualios veiklos. Dirba UAB „Herselas“ direktoriumi. Už patentus darbuotojams sumoka jis, H. M.. Visus nuostolius dėl prekybos prisiima jis. Jis nurodo, kada ir kokiu laiku išeiti į darbą. Darbo sutarties tarp jų nėra (b. l. 5-6).
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, tai, kad H. M. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, patvirtina byloje esantys įrodymai. Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. (b. l. 2). Nelegalaus darbo tyrimo akte aprašyta nelegalaus darbo tyrimo atlikimo eiga, bei jo metu nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės (b. l. 3). I. K. paaiškinime nurodyta, kad prekybą pradėjo 12.00 val., pakeitė mergaitę vardu Violeta. Jos numerio nežino, pavardės taip pat nežino. Ji dirba pora valandų neatlygintinai. Asmuo G. pateikė vaisius ir pasakė kainas. Dirba be patento (b. l. 8-9). Papildomai I. K. paaiškino, kad nori pataisyti savo parodymus darbo inspekcijai. Ji, I. K., dirba G. M. adresu (duomenys neskelbtini). Prekiauja daržovėmis. Dirba nuo 2018 m. gegužės 1 d. Prekes jai atveža G. M.. kainas taip pat nustato jis. Laiką nurodo taip pat jis. Užmokestį moka kiekvieną dieną po 20 Eur. Patentui ir leidimui prekybai pinigus moka G. M. (b. l. 11-12). A. B. paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 10 d. prekiavo daržovėmis adresu Santariškių 1. Dirbo 2 valandas. Keičia K. A.. Dirbu dėl draugystės. Verslo liudijimo neturi (b. l. 13-14). Papildomai A. B. paaiškino, kad 2018 m. gegužės 10 d. atliekant patikrinimą prekiavo daržovėmis Santariškėse neturėdama verslo liudijimo ir individualios veiklos pažymos. Dirbo už savo dukrą V. B., kuri turi verslo liudijimą, bet dėl sveikatos problemų šįkart ji ją pavadavo. Prekes pristatė H. M.. Darbus pardėjo gegužės 8 dieną, dirbo nuo 10.00 val. iki 16.00 val. Jai nieko nemokėjo, viskas per dukrą. Dėl pavadavimo darbo laiko tardavosi su dukra (b. l. 16-17).
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad A. B. ir I. K. dirbo H. M. adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, apie jas prieš vieną darbo dieną nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei nesudarius darbo sutarčių. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp atsakomybėn traukiamo asmens H. M. ir A. B. bei I. K. buvo susiklostę darbo santykiai, t. y., A. B. bei I. K. dirbo atlygintinai, pakluso H. M. nustatytai darbo tvarkai, jis tiekė darbuotojoms parduotinus produktus ir t. t. Be to, pats atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad būtent jis moka darbuotojoms už darbą (po 20 Eur už dieną) bei patentus, prisiima visus nuostolius dėl prekybos, nurodo darbuotojams kada ir kokiu laiku išeiti į darbą. H. M. taip pat patvirtino, kad sąskaitos – faktūros išrašomos asmenų, turinčių verslo liudijimus, vardu. Jis neturi patento ir nėra registravęs individualios veiklos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad H. M. savo veiksmais – vykdamas savo vadovaujamoje bendrovėje nelegalų darbą, pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, H. M. savo veiksmais – organizuodamas ir vadovaudamas prekybai vaisiais ir daržovėmis, nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka neįsigijęs verslo liudijimo, neturėdamas individualios veiklos pažymėjimo ir neinformavęs mokesčio administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar neįregistravęs juridinio asmens komercinei – ūkinei veiklai vykdyti, pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punktą, UĮ 59 straipsnį, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 150 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas H. M. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis –administracine tvarka baustas (b. l. 28-31), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas. H. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, H. M. skirtinos ANK 95 straipsnio 1 dalies bei 150 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini lygūs sankcijose numatytiems minimalus. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Teismas, atsižvelgęs į H. M. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas H. M. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 11 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
H. M. (H. M.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
H. M. (H. M.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, H. M. (H. M.) paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti H. M. paskirtos 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudos mokėjimą 11 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų), pradedant mokėti nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18082824485 ir įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.