- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- A-525-648-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Virgilijus Valančius, Romanas Kli
- Suinteresuotas asmuo
- D. A., V. A., R. K., Valstybines, Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos, Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos, S.
- Atsakovas
- Neringos savivaldybes tarybos, Neringos savivaldybes administracijos, Klaipedos apskrities
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos
- Advokatai
- Vykintas Zulonas, Asta Skujytė
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimucio Alechnaviciaus (praneejas), Romano Kliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valanciaus,
dalyvaujant treciuju suinteresuotu asmenu D. A., V. A., S. A. atstovei advokatei Astai Skujytei,
treciojo suinteresuoto asmens Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Elzei Lagunaviciutei,
treciojo suinteresuoto asmens Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui kimeliui,
treciojo suinteresuoto asmens Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos atstovams Nagliui Puteikiui ir Juliui Rakauskui,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal treciuju suinteresuotu asmenu D. A., V. A., S. A., R. K., atsakovu Neringos savivaldybes tarybos ir Neringos savivaldybes administracijos apeliacinius skundus del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo Klaipedos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio vieaji interesa, prayma atsakovams Neringos savivaldybes tarybai, Neringos savivaldybes administracijai, Klaipedos apskrities virininko administracijai (teisiu peremejas – Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos Klaipedos teritoriniam padaliniui, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kuriu nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei saugomu teritoriju tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kulturos paveldo departamentui prie Kulturos ministerijos, u˛darajai akcinei bendrovei „Klaipedos projektas“, D. A., V. A., S. A., R. K., V. D., N. J. D., u˛darajai akcinei bendrovei „Dodrans“ del sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieaji interesa, praymu (t. I, b.l. 6–10) kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma, praydamas:
1. panaikinti Neringos savivaldybes tarybos (toliau – ir Taryba) 1999 m. gruod˛io 28 d. sprendima Nr. 209 „Del sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) panaikinti Neringos savivaldybes administracijos (toliau – ir Administracija) 2000 m. vasario 3 d. patvirtinta ir iduota gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Nida, projektavimo salygu savada, 2000 m. vasario 12 d. patvirtinta ir iduota poilsio namu (duomenys neskelbtini), Nida, projektavimo salygu savada, 2003 m. bir˛elio 26 d. patvirtinta ir iduota pastato (duomenys neskelbtini), Nida, projektavimo salygu savada;
3) panaikinti Klaipedos apskrities Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2000 m. kovo 24 d. iduota statybos leidima Nr. 13-R gyvenamojo namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini), Nida (toliau – ir Statybos leidimas Nr. 13-R);
4) panaikinti Inspekcijos 2001 m. gegu˛es 15 d. patvirtinta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Nida, pripa˛inimo tinkamu naudoti akta (toliau – ir Pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas);
5) panaikinti Kulturos vertybiu apsaugos departamento Klaipedos apygardos 2001 m. bir˛elio 27 d. iduota statybos leidima Nr. 07/84 poilsio namu, esanciu (duomenys neskelbtini), Nida, rekonstravimui (toliau – ir Statybos leidimas Nr. 07/84).
Nurode, kad informacija apie teises aktu pa˛eidimus i Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos gavo 2006 m. liepos 14 d. Sprendimu patvirtintas ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Nida, detalusis planas. Toks ˛emes sklypas yra Kuriu nerijos nacionalinio parko (toliau – ir Parkas) teritorijoje ir priklauso Parko gyvenamajai zonai. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuriu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – ir KNPP schema) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 pavirtintu Kuriu nerijos nacionalinio parko nuostatu (toliau – ir Parko nuostatai) normos yra specialiai skirtos Parko teritorijai ir privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Remdamasis aplinkybe, jog teritorija (duomenys neskelbtini) patenka i esama gyvenamuju namu teritorija bei igaunancia perspektyvoje gyvenamaja paskirti teritorija, o teritorijos dalis, kurioje numatyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statyba, patenka i gyvenvietei priskirtu teritoriju tvarkymui ˛aliuosius plotus, atsi˛velgdamas i KNPP schemos Pagrindiniu teiginiu 4.1, 5 ir 14 punktus, Nidos ir apylinkiu principinio plano Architekturinio – erdvinio tvarkymo reglamento V, VI, VII, VIII zonu nuostatas, Nidos gyvenamuju teritoriju apstatymo tankumo reglamenta, pabre˛e, jog Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo namu valdai suformavima, perkeliant iaurine riba miesto bendrojo naudojimo teritorijos saskaita, nauja gyvenamojo namo statyba ilaikant 15 m atstuma nuo AB „Kausta“ poilsio namo pastato, prietarauja nurodytoms teises aktu nuostatoms. Atsi˛velge i Parko nuostatu 4, 6.6 ir 11 punktus, Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymo 25 straipsnio 6 dali ir teige, jog Sprendimu pa˛eistos ir tokios nurodytu teises aktu nuostatos. Panaikinus Sprendima, turi buti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisines pasekmes, todel naikintini gincijami projektavimo salygu savadai, statybos leidimai bei Pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas. Nurode, kad yra pa˛eistas vieasis interesas, nes bet kokia neteiseta veikla Kuriu nerijoje pa˛eid˛ia vieaji interesa. Parkas isteigtas 1991 m. baland˛io 23 d., siekiant isaugoti Lietuvos ˛monems ir busimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kratovaizd˛io kompleksus bei etnokulturini pavelda, 2000 metais Kuriu nerija irayta i UNESCO pasaulio paveldo saraa.
Atsiliepimas
Atsakovai Taryba ir Administracija atsiliepimu i prayma (t. I, b.l. 178–183) prae administracine byla nutraukti ir i pareikejo priteisti turetas bylinejimosi ilaidas.
Atsi˛velge i Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 33 straipsnio 1 dali, Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra vieas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS8-98/2006, AS2-74/2006, A4-467/2004, A11-1668/2005), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarima ir pabre˛e, jog kadangi pareikejas neprao atnaujinti praymo padavimo termino, byla nutrauktina, nes praleistas praymo padavimo terminas. Nurode, jog KNPP schemos sprendiniai galiojo iki 2005 metu, todel praymas grind˛iamas nebegaliojancia teises norma. Remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11-1668/2005) ir pa˛ymejo, kad KNPP schema nebuvo nustatyta tvarka paskelbta, todel jos taikymas pa˛eistu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio nuostatas. Be to, KNPP schema yra tik rekomendacinio pobud˛io dokumentas, o Klaipedos apskrities virininko administracijos (toliau – ir Klaipedos AVA) Teritoriju planavimo ir statybu valstybines prie˛iuros darbuotojai, iduodami planavimo salygas, jos neturejo. Remesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu ir pabre˛e, jog pareikejas nepateike irodymu, kad del gincijamu sprendimu butu pa˛eista naturali gamtine aplinka, gyvunija ar augalija, ar UNESCO butu pareikusi pretenzijas Lietuvos Respublikai, todel vieojo intereso pa˛eidimas iuo atveju neirodytas.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipedos AVA atsiliepimu i prayma (t. I, b.l. 207–208) nurode, kad sutinka su praymu ir jame pareiktais reikalavimais.
Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu i prayma (t. I, b.l. 210–212) nurode, kad su praymu ir jame pareiktais reikalavimais sutinka. Atsiliepimas i esmes grind˛iamas tokiais paciais argumentais kaip ir pareikejo praymas.
Treciasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu i prayma (t. I, b.l. 216–222) prae prayma atmesti kaip nepagrista.
Nurode, kad Sprendimas nei priemimo tvarka, nei turiniu neprietarauja teises aktu reikalavimams. Sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas neprietarauja ir negali prietarauti KNPP schemos pagrindiniu teiginiu 4.1 punktui, nes jis yra deklaratyvaus pobud˛io, bei 14 punktui, nes juo reglamentuojami kitokio pobud˛io santykiai. Tuo tarpu KNPP schemos pagrindiniu teiginiu 5 punktas nera aikiai suformuluotas, be to, nera pagrindo konstatuoti, kad, tvirtinant detaluji plana ir priimant Sprendima, nebuvo vadovautasi KNPP schemos pagrindiniu teiginiu nuostatomis. Remdamasis Teritoriju planavimo istatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 14 straipsnio 3 dalimi, pa˛ymejo, jog nera duomenu, kad KNPP schema buvo suderinta su tuo metu galiojusiu specialiuju ir detaliuju planu sprendiniais, Neringos miesto savivaldybes bendrasis planas nera paruotas, todel KNPP schema, ruoiant ginco detaluji plana, turejo tik rekomendacini pobudi. Nurode, jog, ruoiant detaluji plana, buvo remiamasi Parko generalinio plano med˛iaga, o pareikejo nurodyti Nidos ir apylinkiu principinio plano architekturinio – erdvinio tvarkymo reglamentas ir Nidos gyvenamuju namu teritoriju apstatymo tankumo reglamentas yra neaikios teisines galios, neaiku, kada ir kokiuose leidiniuose jie buvo paskelbti. Pabre˛e, jog ginco teritorijoje esamu ˛eldiniu plotas nebuvo suma˛intas, o bendras sklypu u˛statymo procentas liko nepakites. Kadangi Sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo rengiamas, atsi˛velgiant i KNPP schema ir vadovaujantis jos sprendiniais, Sprendimas ir ginco detalusis planas neprietarauja Parko nuostatu 4, 6.6 ir 11 punktams bei Saugomu teritoriju istatymo 25 straipsnio 6 daliai. Todel atitinkamai nera naikintini ir administraciniai aktai, priimti Sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu. Nurode, kad pareikejas neaptare pasekmiu, kurios atsirastu panaikinus gincijamus administracinius aktus, taip pat neaptartas galimu nuostoliu kompensavimo klausimas.
Treciasis suinteresuotas asmuo Kulturos paveldo departamentas prie Kulturos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu i prayma (t. I, b.l. 231–233) nurode, kad su praymu ir jo motyvais sutinka.
Atsi˛velgdamas i Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. isakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimu statyti ir griauti statinius idavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.07.01:1999) 4, 9 punktus, Lietuvos Respublikos kulturos ministerijos Kulturos vertybiu apsaugos departamento direktoriaus 2000 m. gegu˛es 2 d. isakymu Nr. 112 patvirtintos Leidimu tvarkyti nekilnojamasias kulturos vertybes, statyti ar griauti statinius iu vertybiu teritorijose idavimo Kulturos vertybiu apsaugos departamente tvarkos 5 punkta, nurode, kad Statybos leidimas Nr. 07/84 nepasiraytas apskrities virininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos.
Atsiliepimas
Treciasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu i prayma (t. II, b.l. 7) su praymu nesutiko ir nurode, kad pastato (duomenys neskelbtini) ¼ dalies savininku tapo jau po ginco detaliojo plano patvirtinimo, todel negali buti pa˛eid˛iamos jo nuosavybes teises.
Treciasis suinteresuotas asmuo UAB „Klaipedos projektai“ atsiliepimu i prayma (t. II, b.l. 9) su praymu nesutiko.
Nurode, kad ginco detalusis planas buvo rengiamas vadovaujantis Tarybos 1999 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 34 „Del detaliuju planu rengimo organizavimo“, salygomis detaliesiems planams rengti ir planavimo u˛duotimi. Rengiant detaluji plana, pastatas priklause dviems savininkams – AB „Kausta“, kuris pageidavo ilaikyti poilsio namu funkcija, ir R. K., kuriam priklausanti sklypo dalis buvo skirta gyvenamojo namo statybai. Skirtingi vieno pastato savininku interesai nuleme detaliojo plano sprendinius. Pabre˛e, jog, patvirtinus detaluji plana, nebuvo pa˛eistas vieasis interesas, valstybes, savivaldybes ir asmenu teises bei istatymu saugomi interesai.
Treciasis suinteresuotas asmuo S. A. atsiliepimu i prayma (t. II, b.l. 13) nurode, kad praymas paduotas pa˛eid˛iant ABTI 33 straipsnio 1 dalies nuostatas del skundo padavimo teismui termino, nuosavybes teises ji igijo jau po ginco detaliojo plano patvirtinimo, todel pareikejo praymas negali tureti itakos jos nuosavybes teisems, be to, prayme turetu buti aptariamos jo pagrindu atsirasiancios teisines pasekmes.
II.
Klaipedos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendimu (t. III, b.l. 161–172) prayma patenkino ir panaikino Sprendima, Administracijos 2000 m. vasario 3 d., 2000 m. vasario 12 d. ir 2003 m. bir˛elio 25 d. patvirtintus ir iduotus pastato, gyvenamojo namo, poilsio namu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, projektavimo salygu savadus, Statybos leidima Nr. 13-R ir Pripa˛inimo tinkamu naudoti akta, Statybos leidima Nr. 07/84.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A146-335/2008, A3-11/2004, A17-742/2007, A14-86/2007), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimu, aplinkybe, jog pareikejas gincija aktus, susijusius su statybomis Parko gyvenamojoje zonoje, Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalimi, nurode, jog Taryba ir Administracija, privalancios u˛tikrinti, kad ju veikla bei visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus, nesieme istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, kad nebutu priimti gincijami sprendimai, todel prokuroras privalejo kreiptis i teisma, gindamas vieaji interesa.
Nustate, jog Sprendimu patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenviete, Neringos miestas, detalusis planas, kuriuo suformuotas ˛emes sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybes nuosavybe, patikejimo teise ji valdo Klaipedos AVA. ˇemes sklypas (0.0792 ha), esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, pagal 2002 m. kovo 4 d. valstybines ˛emes sklypo nuomos sutartis inuomotas D. A., V. A., S. A., jiems nuosavybes teise priklauso ir ˛emes sklype esantis pastatas – poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). ˇemes sklypas (0.1464 ha), esantis (duomenys neskelbtini), Neringos miestas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybes nuosavybe, patikejimo teise ji valdo Klaipedos AVA. 2000 m. kovo 3 d. valstybines ˛emes sklypo nuomos sutarties pagrindu sklypa nuomoja R. K., kurio nuosavybe yra pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringos miestas. Ginco detaliojo plano sprendiniais numatyta rekreacijai skirta sklypa padalinti, viena sklypa formuojant rekreacijai ((duomenys neskelbtini)), kita – namu valdai ((duomenys neskelbtini)). Dali pastato, esancio (duomenys neskelbtini), numatyta rekonstruoti, o kita pastato dali – demontuoti, formuojant sklypa namu valdai. Detaliojo plano aikinamajame rate nurodyta, kad R. K. sklypo iaurine dalis perkeliama ir sklypas formuojamas didinant naudojama plota miesto bendrojo naudojimo teritorijos saskaita. Pa˛ymejo, jog Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prietarauja Saugomu teritoriju istatymo nuostatoms, nes Saugomu teritoriju istatymo, kuris reglamentuoja saugomu teritoriju steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontroles teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veikla jose (istatymo Nr.l – 301 redakcija, galiojusi iki 2000 07 19) 25 straipsnio 6 dalis nustate, kad valstybiniu parku teritorijos tvarkomos pagal istatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, ju pagrindu parengtus detalius projektus). Lietuvos Respublikos Aukciausiosios Tarybos 1991 m. baland˛io 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Del Dzukijos, Kuriu nerijos, ˇemaitijos nacionaliniu parku, Traku istorinio nacionalinio parko ir Vieviles valstybinio rezervato isteigimo“, siekiant isaugoti Lietuvos ˛monems ir busimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kratovaizd˛io kompleksus bei etnokulturini pavelda, buvo, inter alia, nutarta isteigti Kuriu nerijos nacionalini parka bei ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe iki 1991 m. lapkricio 1 d. patvirtinti Kuriu nerijos nacionalinio parko nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1994 m. gruod˛io 19 d. prieme nutarima Nr. 1269, kuriuo patvirtino KNPP schema, o Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. gruod˛io 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija idestytas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Del Kuriu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuriu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kuri nebeliko nuostatos, kad KNPP schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 m. Atsi˛velge i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarima ir nurode, jog, akivaizdu, kad Tarybai buvo ˛inomi KNPP schemos sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo salygos, todel ju buvo butina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Atsi˛velge i tai, kad 1972 m. lapkricio 16 d. Pary˛iuje priimta Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijunge 1992 m. kovo 31 d., tokios konvencijos 4 ir 5 straipsnius, tai jog 2000 m. lapkricio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvideimt ketvirtajame posedyje Kuriu nerija buvo itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo saraa kaip kulturos ir gamtos vertybe ir pabre˛e, jog Kuriu nerijai galioja visos Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo konvencijos igyvendinimo gairese numatytos apsaugos priemones. Vadovavosi KNPP schemos pagrindiniu teiginiu 4.1, 5 bei 6 punktais ir nurode, jog i KNPP schemos pagrindinio bre˛inio matyti, kad ginco teritorija priskirta gyvenamajai funkcinei zonai. Nidos ir jos apylinkiu perspektyvinio teritoriju naudojimo ir tvarkymo schemoje teritorija, kurioje yra pastatas (duomenys neskelbtini), patenka i esama gyvenamuju namu teritorija, o teritorijos dalis, kuri u˛statyta pastatu (duomenys neskelbtini) i gyvenvietei priskirtu teritoriju tvarkymui ˛aliuosius plotus. Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritoriju naudojimo schemoje ginco teritorija u˛ima dali VI zonos ir dali VII zonos. Buvusiu „Artojo“ poilsio namu u˛imama teritorija schemoje pa˛ymeta kaip mirios paskirties senuju ˛veju sodybu teritorijos, o teritorija, kurios saskaita detaliajame plane i iaure ipleciamas formuojamas sklypas namu valdai, plane pa˛ymeta kaip peiza˛ines paskirties erdves pamario ir mariu panoramoms ap˛velgti, kurias draud˛iama apstatyti bei intensyviai ˛eldinti. Dalis teritorijos, suplanuotos detaliuoju planu, priskiriama grie˛to apsaugos re˛imo zonai, o joje esantis pastatas – III kategorijos pastatams, kuris rekonstruotinas, kuriant naujas architekturos vertybes. KNPP tekstiniuose sprendiniuose V,VI,VII,VIII numatytas apstatymo ir jo aplinkos tvarkymas, kurio tikslas – paalinti susiklosciusius saugomos erdves apstatymo pa˛eidimus ir pagerinti tvarkyma, atsi˛velgiant i apsaugos re˛imo pobudi. KNPP kompleksiniame generaliniame plane nurodyta, kad butina parengti apstatymo masyvu (V,VI,VIII) detaliuosius kompleksinius regeneracijos projektus, juose patikslinti posesiju ribas, numatyti pastatu restauracijos, rekonstrukcijos ir atstatymo plana bei infrastrukturos rekonstrukcijos ir apsaugos plana, parengti mariu pakrantes (VII) sutvarkymo projekta, respektuojant prarastus jos ryius su posesijomis, be nurodytu projektu pastatu rekonstrukcijos, pletimo ar posesiju ribu pertvarkymo nevykdyti, sukurti juridini mechanizma, leid˛ianti ateityje igyvendinti palaipsnika poilsio namu, isikurusiu buvusiuose ˛veju namuose, gyvenamosios paskirties atstatyma, derinant ji su poilsiautoju aptarnavimo paskirtimi. Nidos gyvenamuju teritoriju apstatymo tankumo reglamente nurodyta, kad susiformavusi apstatyma buvusiu senuju ˛veju posesiju zonoje tenkinti draud˛iama, neleid˛iama plesti esamu pastatu bei statyti nauju gyvenamuju ir kitokiu pastatu, leid˛iama atstatyti nunykusius, kuriuos numato atstatyti kulturos objektu regeneracijos projektai. KNPP kompleksinio generalinio plano dalyje, reglamentuojancioje grie˛to apsaugos re˛imo zona, nurodyta, kad zonoje draud˛iama vykdyti naujas statybas, rekonstruoti pastatus ir posesiju ribas, kol nera parengtas apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinis projektas. Ivertines KNPP kompleksinio generalinio plano architekturine planine dali bei KNPP schemos pagrindini bre˛ini, nustate, jog gincijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo namu valdai suformavima perkeliant iaurine riba miesto bendro naudojimo teritorijos saskaita, naujo gyvenamojo namo statyba ilaikant 15 m. atstuma nuo AB „Kausta“ poilsio namu pastato – akivaizd˛iai prietarauja KNPP schemos sprendiniams, draud˛iantiems vykdyti naujas statybas, rekonstruoti pastatus ir posesiju ribas, kol nera parengtas apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinis projektas, vykdyti apstatymo ir jo aplinkos tvarkyma, neparengus apstatymo masyvu detaliu kompleksiniu regeneracijos projektu, juose patikslinant posesiju ribas, numatant pastatu restauracijos, rekonstrukcijos ir atstatymo plana bei infrastrukturos rekonstrukcijos ir apsaugos plana, parengiant mariu pakrantes sutvarkymo projekta, respektuojant prarastus ryius su posesijomis. Taip pat pa˛eid˛iamas Nidos gyvenamuju teritoriju apstatymo tankumo reglamentas, kuriuo draud˛iamas susiformavusio buvusiu senuju ˛veju posesiju zonoje apstatymo tankinimas bei neleid˛iama nauju gyvenamuju ir kitokiu pastatu statyba. Remdamasis Parko nuostatu 4, 6.6, 11 punktais, konstatavo, jog gincijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo namu valdai suformavima, perkeliant iaurine riba miesto bendro naudojimo teritorijos saskaita, bei naujo gyvenamojo namo statyba, prietarauja KNPP schemai bei jos pagrindiniu teiginiu 5, 4.1, 14 punktu nuostatoms, Nidos ir apylinkiu principinio plano Architekturinio-erdvinio tvarkymo reglamento V,VI,VII,VIII zonos nuostatoms bei Nidos gyvenamuju teritoriju apstatymo tankumo reglamento nuostatoms. Nepagristais pripa˛ino argumentus, kad detaluji plana suderino visos institucijos, todel atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys ne˛inojo ir negalejo ˛inoti apie galimai padarytus pa˛eidimus detaliojo planavimo procese ir del ios prie˛asties jiems negali kilti neigiamos pasekmes del valstybes valdymo ir vald˛ios instituciju veiksmu. Pabre˛e, jog sa˛iningumas yra bendrasis teises principas, jis reikalauja atidumo, rupestingumo bei draud˛ia piktnaud˛iauti teise, o, siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisetus tikslus, kuriais i tikruju pridengiami neteiseti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaud˛iauja teise i atitinkamu teisetu tikslu realizavima. Tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims i planavimo salygu turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendiniu turejo buti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prietarauja sprendime nurodytam teisiniam reguliavimui. Visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybe susipa˛inti su detaliojo plano projektu, vykdant vieojo aptarimo proceduras, ir pareikti savo pastabas del teritoriju planavimo sprendiniu, taciau tai nebuvo padaryta, todel vertino, kad samoningai buvo ignoruojami teises aktu reikalavimai. Konstatavo, kad Sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Neringos savivaldybeje, Neringoje, detalusis planas yra neteisetas ir naikintinas, nes prietarauja auktesnes galios teises aktams (ABTI 89 str. 1 d. 1 p.).
Nustate, kad, igyvendinant detaliojo plano sprendinius, Sprendimo pagrindu 2000 m. vasario 3 d. buvo patvirtintas ir iduotas gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), Neringa, projektavimo salygu savadas, Statybos leidimas Nr. l3-R gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), Neringoje, statybai, 2001 m. vasario 12 d. patvirtintas ir iduotas poilsio namu (duomenys neskelbtini), Neringa, projektavimo salygu savadas, Statybos leidimas Nr. 07/84 poilsio pastato, esancio (duomenys neskelbtini), Neringoje, rekonstravimui, 2003 m. bir˛elio 25 d. buvo iduotas projektavimo salygu savadas pastatui (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstruoti. Pabre˛e, jog, konstatavus, kad Sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Neringos savivaldybeje, Neringoje, detalusis planas yra neteisetas ir naikintinas, atsiranda teisinis pagrindas naikintini ir mineto sprendimo pagrindu priimtus administracinius aktus.
Nustate, jog 2001 m. gegu˛es 15 d. Pripa˛inimo tinkamu naudoti aktu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Neringoje, pripa˛intas tinkamu naudoti. Atsi˛velge i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-65/2009), tai, kad nustatyta, jog Statybos leidimas Nr. 13-R buvo iduotas neteiseto Sprendimo pagrindu, ir pabre˛e, jog reikalavimas ji panaikinti laikytinas pagristu ir tenkintinas. Ivertines bylos med˛iaga, STR 1.07.01:1999 dalinio pakeitimo ir papildymo 4 dali, padare ivada, jog administraciniu aktu, kuriuo AB „Kausta“ buvo suteiktas leidimas rekonstruoti poilsio pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Neringoje, laikytinas Statybos leidimas Nr. 07/84, iregistruotas Klaipedos apskrities valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijoje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-65/2009), nustacius, kad neteisetu administraciniu aktu pagrindu jau yra pastatyti statiniai, teismas privalo nustatyti, ar aktu panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padeties atkurimu). Gincijamu Sprendimu ir jo pagrindu priimtais administraciniais teises aktais yra sukelti materialiniai teisiniai padariniai, nes detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Nida, pripa˛intas tinkamu naudoti, o pastato (duomenys neskelbtini), Neringa, statybos darbai u˛baigti, nors del statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti statytojas nesikreipe. Nustate, jog iuo atveju pareikejo, ginancio vieaji interesa, tikslas yra ne vien administraciniu aktu, sudariusiu pagrinda vykdyti statybine veikla, panaikinimas, bet ir atsiradusiu materialiniu teisiniu pasekmiu paalinimas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A822-65/2009, A146-88/2009), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, ABTI 20 straipsnio 2 dalimi, padare ivada, jog pareikejo keliami materialiniai teisiniai reikalavimai yra pakankami pa˛eistam vieajam interesui apginti, todel pareikejo praymas tenkintinas.
III.
Treciasis suinteresuotas asmuo R. K. pateike apeliacini skunda (t. III, b.l. 176–185), kuriuo prao panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – prayma atmesti. Apeliacinis skundas i dalies grind˛iamas tokiais paciais argumentais kaip ir atsiliepimas i prayma pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Teismas nepasisake del aplinkybes, jog ginco detaliojo plano patvirtinimo metu KNPP schema buvo rekomendacinio pobud˛io dokumentas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pa˛ymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, kad KNPP schemai prietarauja gincijamo detaliojo plano sprendiniai, nes pats detalusis planas nebuvo gincijamas. Be to, teismo nurodyti pa˛eidimai yra formalaus pobud˛io. Taip pat nurodo, kad pareikejas nepateike jokiu patikimu irodymu, kad ginco teritorijoje buvo senuju ˛veju posesijos, del ko, kaip nurode teismas, buvo butina rengti apstatymo detalaus tvarkymo kompleksini projekta, apstatymo masyvu detaliuju planu regeneracijos projektus, mariu pakrantes sutvarkymo projekta.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad Sprendimu patvirtinta detaluji plana ruoe asmenys ir ji derinusios institucijos buvo nesa˛iningi. Pabre˛ia, jog net ir tuo atveju, jeigu ginco detalusis planas prietarautu KNPP schemai, tai negali buti pagrindu konstatuoti minetu subjektu nesa˛ininguma. Be to, jis detaliajam planui ruoti kreipesi i UAB „Klaipedos projektai“.
4. Nurodo, kad gincas jau buvo nagrinejamas apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkricio 21 d. nutartimi, panaikinus i esmes analogika priimtajam pirmosios instancijos teismo sprendima, byla gra˛inta i naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui, konstatavus, kad teismas neatkreipe demesio i praomu panaikinti administraciniu aktu galiojimo klausima. Pabre˛ia, jog Statybos leidimas Nr. 07/84 galiojo iki 2002 m. bir˛elio 27 d., o Statybos leidimas Nr. 13-R – iki 2001 m. vasario 21 d.
5. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo jo sprendimo pagrindu atsirasianciu pasekmiu, kaip buvo nurodes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkricio 21 d. nutartyje.
Atsakovai Taryba ir Administracija apeliaciniu skundu (t. III, b.l. 186–187) prao panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – prayma atmesti. Apeliacinis skundas i dalies grind˛iamas tokiais paciais argumentais kaip ir atsiliepimas i prayma pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A756-268/2009) ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustate, kad gincijamo detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti, pareikejas nesiekia aktais sukurtu materialiniu teisiniu padariniu paalinimo, todel nebuvo pagrindo tenkinti pareikejo reikalavimus, nes keliamu reikalavimu apimtimi nebutu apgintas vieasis interesas.
2. Atsi˛velgdamas i Teritoriju planavimo istatymo 20 straipsnio 4 ir 8 dalis, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 159 patvirtintu detaliuju planu rengimo taisykliu 2, 8 ir 42 punktus, aplinkybes, jog Sprendimu patvirtintas detalusis planas suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, o Neringos savivaldybes teritorijoje nera patvirtinto bendrojo plano, daro ivada, jog ginco detaliojo plano sprendiniai neprietarauja ir negali prietarauti jokiems auktesnes galios teises aktams.
Tretieji suinteresuoti asmenys D. A., V. A., S. A. pateike apeliacini skunda (t. IV, b.l. 2–7), kuriuo prao panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – prayma atmesti. Pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tretieji suinteresuoti asmenys samoningai ignoravo teises aktu reikalavimus. Pabre˛ia, jog ginco detaluji plana suderino visos atsakingos institucijos, todel jie ne˛inojo ir negalejo ˛inoti apie galimai detaliojo planavimo procese padarytus pa˛eidimus, o jiems atitinkamai negali kilti neigiamos pasekmes del atitinkamu instituciju veiksmu. Be to, valstybes institucijoms nustatytos pareigos negali buti perkeliamos tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodo, jog, panaikinus administracinius aktus, faktine padetis liko neispresta – gincijamais aktais sukeltos teisines pasekmes liko. Pirmosios instancijos teismas nesvarste pareikejo praymu siekiamu pasekmiu adekvatumo jo ginamam tikslui, ivertinant tretiesiems suinteresuotiems asmenims padaryta ˛ala.
3. Teigia, jog, pareikejui gincijant seniai priimtus administracinius aktus, neu˛tikrinamas teisiniu santykiu stabilumas.
4. Pabre˛ia, kad nors Sprendimas yra priimtas kaip vientisas administracinis aktas, taciau juo sukeltos pasekmes yra prietaringos del faktiniu aplinkybiu, kadangi sklypas ir poilsio pastatas (duomenys neskelbtini), Neringa, atitinka visu norminiu aktu, kurie buvo analizuojami byloje, reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamento Klaipedos teritorinis padalinys atsiliepimu i atsakovu ir treciojo suinteresuoto asmens R. K. apeliacinius skundus (t. IV, b.l. 15–17) prao apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendima. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:
1. Nurodo, kad KNPP schema buvo ir yra privalomojo pobud˛io. Mineta schema yra specialusis teritoriju planavimo dokumentas, iregistruotas Valstybiniame teritoriju planavimo registre. Tokia schema buvo patvirtinta dar iki Teritoriju planavimo istatymo isigaliojimo. Be to, Administracija, iduodama gincijamo detaliojo plano rengimo salygas, nurode, kad planuojamai teritorijai taikomi KNPP schemos reikalavimai.
2. Pa˛ymi, jog nors ir teigiama, kad KNPP schemos sprendiniai yra abstraktus bei neaikus, jokiu veiksmu jiems pakeisti imtasi nebuvo.
3. Pabre˛ia, jog igaliotu instituciju atstovai neturejo teises derinti ginco detaliojo plano, o Klaipedos AVA negalejo pateikti teigiamos detaliojo plano patikrinimo ivados, kadangi detaliojo plano sprendiniai prietaravo ir prietarauja KNPP schemai.
Treciasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu i atsakovu ir treciojo suinteresuoto asmens R. K. apeliacinius skundus (t. IV, b.l. 18–21) prao apeliacinius skundus atmesti ir Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima palikti nepakeista. Atsiliepimas i esmes grind˛iamas tokiais paciais argumentais kaip ir Departamento Klaipedos teritorinio padalinio atsiliepimas i apeliacinius skundus.
Pareikejas atsiliepimu i atsakovu bei treciojo suinteresuoto asmens R. K. apeliacinius skundus (t. IV, b.l. 26–27) prao apeliacinius skundus atmesti, o Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima palikti nepakeista. Atsiliepimas i esmes grind˛iamas tokiais paciais argumentais kaip ir praymas pirmosios instancijos teismui.
Papildomai nurodo, kad detalusis planas igyja juridine galia tik priemus savivaldybes tarybos sprendima bei ji paskelbus, todel turi buti panaikintas neteisetas administracinis aktas – tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Pirmosios instancijos teismas neturejo jokio pagrindo spesti pasekmiu paalinimo klausimo, kadangi nagrinejamoje byloje pareikti reikalavimai panaikinti administracinius aktus.
Treciasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu i treciuju suinteresuotu asmenu D. A., V. A., S. A. apeliacini skunda (t. IV, b.l. 28–30) nurodo, kad su apeliacinio skundo reikalavimais ir motyvais sutinka.
Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu i treciuju suinteresuotu asmenu D. A., V. A., S. A. apeliacini skunda (t. IV, b.l. 31–33) su apeliaciniu skundu nesutinka. Pateikiami tokie pagrindiniai argumentai:
1. Nurodo, jog kiekvienas asmuo, kuris planavo u˛siimti veikla Parko teritorijoje, turejo pareiga ir galimybe isiaikinti, kokius reikalavimus planuojamai ukinei veiklai nustate teises aktai. Tretieji suinteresuoti asmenys buvo nerupestingi, nedalyvaudami planavimo procese, todel sutinka su teismo ivada, jog jie galejo ir turejo ˛inoti apie galimus teises aktu pa˛eidimus.
2. Teigia, jog, panaikinus gincijamus administracinius aktus, turetu prasideti statybos padariniu alinimo procedura, numatyta Lietuvos Respublikos statybos istatymo 28 straipsnyje. Be to, remiantis tokio teises akto nuostatomis, statybos padariniu alinimo proceduros prad˛iai nera butinas teismo sprendimas, kuriuo statytojas ipareigojamas nugriauti savavalikus statinius.
3. Gincijamu Sprendimu patvirtinti visi detaliojo plano sprendiniai. Kadangi dalis sprendiniu prietarauja auktesnes galios teises aktams, tai Sprendimas visa apimtimi prietarauja tokiems aktams ir turi buti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieaji interesa, praymu kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma, praydamas panaikinti Neringos savivaldybes tarybos 1999 m. gruod˛io 28 d. sprendima Nr. 209 „Del sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ ir tokio detaliojo plano pagrindu priimtus administracinius aktus. Pirmosios instancijos teismas pareikejo prayma patenkino ir gincijamus administracinius aktus panaikino.
Siekiant tinkamai ispresti kilusi ginca, pirmiausia butina nustatyti, ar pareikejas kreipesi i teisma, siekdamas apginti vieaji interesa, ar nebuvo praleistas kreipimosi i teisma terminas, ar prayme pareikti reikalavimai vertintini kaip tinkami vieojo intereso apgynimui.
Del vieojo intereso
Pareikejas, kreipdamasis i teisma, nurode, jog Kuriu nerijos nacionalinio parko isteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijes su io nacionalinio parko, kaip kulturinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, todel vieaji interesa siejo su tuo, kad, esant itarimui, jog bet kokio pobud˛io veikla, ypac statybos, Kuriu nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant iai teritorijai teises aktais nustatyto specialaus prie˛iuros bei naudojimo re˛imo, atsiranda pagrindas istatymu nustatyta tvarka ginti vieaji interesa, tai yra, valstybes ir visuomenes interesa apsaugoti savo nacionalines kulturines vertybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iuri, kad su saiku butu naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos itekliai. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzd˛iui, bylos Nr. A146–335/2008, A17-742/2007, A14-86/2007), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas patvirtina, jog tinkama saugomu teritoriju (vertingu vietoviu) apsauga yra suinteresuota visa visuomene, todel interesas, kad bet kokia veikla, galinti tureti neigiamos itakos minetoms teritorijoms, butu vykdoma grie˛tai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, istatymu ir jiems neprietaraujanciu kitu teises aktu reikalavimu, yra laikytinas vieuoju interesu.
Byloje gincijami sprendimas, kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenviete, Neringos miestas, detalusis planas bei io detaliojo plano pagrindu priimti kiti administraciniai aktai (projektavimo salygu savadai, statybos leidimai, pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas).
Kadangi pareikejo gincijami administraciniai aktai sudaro prielaida, leidusia statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas iuos aktus panaikinti del galimai juos priimant padarytu teises aktu pa˛eidimu yra keliamas srityje, susijusioje su vieojo intereso gynimu. Todel pareikejo reikalavimas panaikinti gincijamus administracinius aktus gali buti siejamas su vieojo intereso apgynimu.
Kaip yra pa˛ymejes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A822-65/2009), istatymu leidejas kaip viena i aplinkybiu, kada prokuroras privalo kreiptis i teisma gindamas vieaji interesa, nurodo kitu instituciju pareigunu, tarnautoju ar jiems prilygintu asmenu, privalanciu ginti vieaji interesa, nesiemima priemoniu pa˛eidimams paalinti (Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 19 str. 1 d.). Igyvendinant vieaji interesa teritoriju planavimo srityje visuomenes vardu veikia u˛ teritoriju planavimo sriti atsakingos institucijos. Kadangi iuo atveju prokuroras prao panaikinti Tarybos sprendima, tai susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti vieaji interesa, kuri netinkamai igyvendino savivaldybes institucija, turejusi tai padaryti pagal istatyma. Be to, kadangi Taryba ir Administracija, privalancios u˛tikrinti, kad ju veikla bei visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus, nesieme istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, kad nebutu priimti gincijami sprendimai, prokuroras privalejo kreiptis i teisma gindamas vieaji interesa.
Remiantis nurodytomis aplinkybemis bei pamineta administraciniu teismu praktika, darytina ivada, jog iuo atveju pareikejas praymas sietinas su vieojo intereso gynimu, todel kaip nepagristi atmestini argumentai, jog iuo atveju vieasis interesas negali buti ginamas, kadangi pareikejas neirode, jog gincijamais aktais tretiesiems asmenims ar saugomoms vertybems buvo padaryta konkreti ˛ala.
Del termino kreiptis su praymu i teisma
ABTI 33 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (praymas) administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai aliai dienos arba per du menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo ivykdymo terminas.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ABTI 33 straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimo teismui termino, prokurorui kreipiantis i teisma del vieojo intereso gynimo, eigos prad˛ia laikytina diena, kai pareikejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pa˛eistas vieasis interesas (bylos Nr. A7-585/2005, AS10-67/2005, AS10-27/2005, A8-660/2007, A17-742/2007, A146–335/2008).
Ivertinusi bylos med˛iaga, teiseju kolegija sprend˛ia, jog termino praymui paduoti teismui eigos prad˛ia nagrinejamu atveju sietina su Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 12 d. rato Nr. V3-8.5-1182 gavimo prokuraturoje data, t. y. su 2006 m. liepos 14 d. (t. I, b.l. 12). Pareikejas i teisma su praymu kreipesi 2006 m. rugpjucio 16 d. (t. I, b.l. 5), t. y. nepraleides ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno menesio termino skundui paduoti (ABTI 66 str. 2 ir 4 d.). Pabre˛tina, jog, atsi˛velgiant i bylos med˛iaga, nera pagrindo teigti, kad pareikejas nagrinejamu atveju nepagristai delse kreiptis i teisma del vieojo intereso gynimo.
Konstatuotina, jog pareikejas, kreipdamasis su praymu i pirmosios instancijos teisma, nepraleido ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto skundo padavimo teismui termino.
Del tinkamu vieojo intereso gynimo priemoniu
Kaip yra konstataves Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A822-65/2009), siekiant nustatyti, ar pareikejas tinkamai gina vieaji interesa, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamu interesu turinys atitinka vieuju interesu turini. Byla nagrinejantis teismas, spresdamas, ar pareikejo ginamas interesas pripa˛intinas vieuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareikejo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pa˛eistajam vieajam interesui apginti.
Pareikejo, ginancio vieaji interesa, pareikti materialiniai reikalavimai turi buti tinkami pa˛eistam vieajam interesui apginti. Tais atvejais, kai neteisetu administraciniu aktu pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu ju statyba pa˛eide vieaji interesa, vieojo intereso apgynimas reiktu neteisetos statybos teisiniu pasekmiu paalinima, o ne vien administraciniu aktu, kurie salygojo ias statybas, panaikinima. Taciau teises aktai nenustato, kad vieaji interesa ginantis subjektas reikalavimus del administraciniu aktu panaikinimo ir reikalavimus del neteisetos statybos teisiniu pasekmiu alinimo reiktu toje pacioje byloje. Vadinasi, byla nagrinejantis administracinis teismas turi nustatyti, ar byloje gincijami administraciniai aktai pa˛eid˛ia vieaji interesa ir ar ju panaikinimas leistu apginti vieaji interesa, o tais atvejais, kai neteisetu administraciniu aktu pagrindu yra pastatyti statiniai, administraciniu aktu panaikinimas bus nukreiptas i vieojo intereso gynima tik tuo atveju, jei toks panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padeties atkurimu).
Pirmosios instancijos teismas nustate, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Nida, pripa˛intas tinkamu naudoti, o pastato (duomenys neskelbtini), Neringa, statybos darbai u˛baigti, nors del statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti statytojas nesikreipe.
Teiseju kolegija, ivertinusi bylos med˛iaga, pareikejo prayme, atsiliepime i apeliacinius skundus, teismo posed˛iu metu nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, daro ivada, jog pareikejas, kreipdamasis su praymu i teisma ir gincydamas administracinius aktus, tokiu aktu panaikinima tiesiogiai siejo su buvusios padeties atkurimu, t. y. neteisetos statybos padariniu alinimo procedura. Todel prokuroro pasirinktos vieojo intereso gynimo priemones, atsi˛velgiant i tai, jog jos sudaro pagrinda pradeti neteisetos statybos padariniu alinimo procedura, vertintinos kaip tinkamos tokiam vieajam interesui apginti. Kitaip tariant, pareikejo keliami materialiniai reikalavimai nagrinejamu atveju yra pakankami pa˛eistam vieajam interesui apginti. Konstatuotina, jog pareikejas pasirinko tinkamas vieojo intereso gynimo priemones, todel visi argumentai, jog tokios priemones yra netinkamos, vertintini kaip nepagristi.
Del KNPP schemos teisines galios
Lietuvos Respublikos Aukciausioji Taryba 1991 m. baland˛io 23 d. nutarimu Nr.1-1244 „Del Dzukijos, Kuriu nerijos, ˇemaitijos nacionaliniu parku, Traku istorinio nacionalinio parko ir Vieviles valstybinio rezervato isteigimo“ isteige Kuriu nerijos nacionalini parka ir pavede Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti io parko nuostatus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1995 m. gruod˛io 21 d. nutarimu Nr. 1603 (velesne redakcija – 1999-03-19 nutarimu Nr. 308) patvirtino Parko nuostatus. Remiantis Parko nuostatu 4 punktu, nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal KNPP schema, ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenvieciu detaliuosius planus, mikotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamuju kulturos vertybiu tvarkymo, in˛ineriniu komunikaciju ir kitus projektus.
Kaip jau yra konstataves Lietuvos Aukciausiasis Teismas (2010 m. baland˛io 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-143/2010, Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras, ginantis vieaji interesa v. Neringos savivaldybes taryba ir kt.) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1996 m. gegu˛es 24 d. nutarimo Nr. 617 „Del Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo taikymo patvirtintiems, pradetiems ir iki io istatymo isigaliojimo nebaigtiems rengti teritoriju planavimo dokumentams“ nuostatas valstybiniu parku planavimo schemos, kuriose nustatytos teritoriju ˛emes naudojimo, veiklos joje pletojimo salygos, ˛emes naudotoju teises ir prievoles, yra teritoriju planavimo dokumentas, kai jis yra patvirtintas iki Teritoriju planavimo istatymo isigaliojimo dienos ir iki 1997 m. kovo 30 d. iregistruotas Teritoriju planavimo dokumentu valstybes registre. KNPP schema nustatyta tvarka patvirtinta iki Teritoriju planavimo istatymo isigaliojimo ir iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu registre kaip specialus teritoriju planavimo dokumentas. Be to, atsi˛velgiant i tai, kad, rengiant ir tvirtinant KNPP schema, nebuvo galiojanciu atitinkamo lygmens specialiuju ir detaliuju planu, su kuriais ia schema reiketu derinti, KNPP schema negali buti laikoma rekomendacinio pobud˛io teritoriju planavimo dokumentu ir yra privalomojo pobud˛io.
Pa˛ymetina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarime, spresdamas, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Del Kuriu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) paskelbimas atitinka teises aktu skelbimo reikalavimus, pabre˛e, kad Lietuvos Respublikos teises aktuose (ileistuose istatymu leid˛iamosios vald˛ios arba vykdomosios vald˛ios instituciju) buvo itvirtinta principine nuostata, jog Kuriu nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybes patvirtinta Kuriu nerijos nacionalinio parko schema (generalini plana). Taip pat konstatavo, kad jokie su Kuriu nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenvieciu detaliaisiais planais, mikotvarka, ˛emetvarka, vandens ukiu, gyvenvieciu planavimu, kaimu regeneravimu, rekreacija, keliu bei in˛inerinemis komunikacijomis ir pan.) susije sprendimai negalejo (ir iuo metu negali) buti priimami neatsi˛velgiant i nurodyta schema ir negalejo (ir iuo metu negali) prietarauti ios schemos sprendiniams. Jei iu sprendiniu butu nepaisoma, ypac ˛inant, kad tai, jog Lietuvos Valstybe Kuriu nerijos nacionalini parka traktuoja kaip unikalu gamtos ir ˛mogaus sukurta kratovaizd˛io kompleksa – saugotina teritorija, kuriai turi buti nustatytas ypatingas teisinis re˛imas, yra visuotinai ˛inomas faktas, kartu butu nepaisoma ir bendrojo teises principo bona fides. Prieingu atveju butu ne tik pa˛eistas Kuriu nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir ˛mogaus sukurto kratovaizd˛io komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusi˛engta imperatyviosioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53, 54 straipsniu nuostatoms, inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iuri, kad su saiku butu naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos itekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybe ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinka nuo kenksmingu poveikiu.
Remiantis nurodyta teismu praktika, konstatuotina, jog KNPP schema yra galiojantis ir privalomojo pobud˛io dokumentas, kuriuo turejo ir turi buti remiamasi tiek bendrai tvarkant Kuriu nerijos nacionalini parka, tiek ir konkreciai Sprendimu tvirtinant ginco detaluji plana. Todel atsakovu ir treciuju suinteresuotu asmenu argumentai, susije su rekomendaciniu KNPP schemos pobud˛iu ar jos negaliojimu, atmestini kaip nepagristi.
Del Sprendimu patvirtinto detaliojo plano atitikties KNPP schemai ir kitiems aktams
Kaip jau konstatuota nagrinejamoje byloje, KNPP schema yra privalomojo pobud˛io teritoriju planavimo dokumentas. Pagal KNPP schema, ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenvieciu detaliuosius planus, mikotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamuju kulturos vertybiu tvarkymo, in˛ineriniu komunikaciju ir kitus projektus, tvarkoma Kuriu nerijos nacionalinio parko teritorija. Gincijamo Sprendimo priemimo metu galiojusios Saugomu teritoriju istatymo 25 straipsnio 6 dalies redakcijos nuostatos taip pat nustate, jog valstybiniu parku teritorijos tvarkomos pagal istatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, ju pagrindu parengtus detalius projektus).
Ivertinus KNPP schemos pagrindinius teiginius ir bre˛ini, kitus byloje pateiktus dokumentus, Kuriu nerijos nacionalinio parko kompleksinio plano architekturine planine dali, sutiktina su pirmosios instancijos teismo ivada, jog gincijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo namu valdai suformavima, perkeliant iaurine riba miesto bendro naudojimo teritorijos saskaita bei ipleciant planuojama sklypa, naujo gyvenamojo namo statyba ilaikant 15 m. atstuma nuo AB „Kausta“ poilsio namu pastato – akivaizd˛iai prietarauja KNPP schemos sprendiniams, draud˛iantiems vykdyti naujas statybas, rekonstruoti pastatus ir posesiju ribas, kol nera parengtas apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinis projektas, vykdyti apstatymo ir jo aplinkos tvarkyma, neparengus apstatymo masyvu detaliu kompleksiniu regeneracijos projektu, juose patikslinant posesiju ribas, numatant pastatu restauracijos, rekonstrukcijos ir atstatymo plana bei infrastrukturos rekonstrukcijos ir apsaugos plana, parengiant mariu pakrantes sutvarkymo projekta, respektuojant prarastus ryius su posesijomis. Taip pat, kaip matyti i Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritoriju naudojimo schemos (t. I, b.l. 79), ginco teritorija patenka i mirios paskirties senuju ˛veju sodybu teritorija bei peiza˛ines paskirties erdves pamario ir mariu panoramoms ap˛velgti, kuriose draud˛iama apstatyti bei intensyviai ˛eldinti.
Pabre˛tina, jog apeliacinio skundo argumentai, kad nustatyti pa˛eidimai yra formalaus pobud˛io, negali buti vertinami kaip pagristi, kadangi, kaip jau mineta, teises aktai imperatyviai nustato pareiga Kuriu nerijos nacionalini parka tvarkyti pagal KNPP schema ir jos pagrindu parengtus bei suderintus kitus dokumentus. Todel, byloje nepateikus irodymu, jog iuo atveju ginco Sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas tinkamai vadovaujantis KNPP schemos reikalavimais, o bylos med˛iagai kaip tik patvirtinant prieinga ivada, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padare pagrista ivada, kad ginco detaliojo plano sprendiniai prietarauja Kuriu nerijos nacionalinio parko tvarkyma reglamentuojantiems teises aktams.
Atitinkamai argumentai, jog Sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo suderintas su visomis igaliotomis institucijomis, nagrinejamos bylos kontekste negali paneigti ivados, jog detaliojo plano sprendiniai prietarauja privalomojo pobud˛io teritoriju planavimo dokumentui. Kartu pabre˛tina, jog nepagristai teigiama, kad gincijamas Sprendimas, o ne juo patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kadangi butent Sprendimu buvo patvirtintas ginco detalusis planas ir atitinkamai jo sprendiniai, todel tokie sprendiniai atskirai ir neturejo buti gincijami. Be to, atsakovu nurodyta aplinkybe, jog tokius ginco detaliojo plano sprendinius leme skirtingi pastato savininku interesai, apskritai negali tureti itakos vertinant ginco detaluji plana, prietaraujanti imperatyvioms teises aktu nuostatoms.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A17-742/2007) vieojo administravimo subjektais turi pareiga prie priimant sprendimus del teritorijos, priskirtos saugomos teritorijoms, isitikinti, ar bus paisoma saugomu teritoriju paskirties, ar nera pa˛eid˛iamos taisykles, reglamentuojancios saugomos teritorijos tvarkyma. Tuo tarpu nagrinejamu atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti. Be to, kaip matyti i bylos med˛iagos, jau teikiant salygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti, buvo nurodyta, kad planuojamai teritorijai privalomai taikytina KNPP schema (t. I, b.l. 38).
Atsi˛velgiant i nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priejo pagrista ivada, kad Sprendimas prietarauja auktesnes galios teises aktams, todel turetu buti panaikintas.
Del kitu gincijamu administraciniu aktu galiojimo
Konstatavus, jog Sprendimu patvirtintas detalusis planas prietarauja KNPP schemai, atitinkamai turi buti panaikinti ir detaliojo plano pagrindu priimti ir patvirtinti kiti administraciniai aktai, kadangi jie itvirtina ir realizuoja KNPP schemai prietaraujancius sprendinius. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai panaikino Administracijos 2000 m. vasario 3 d., 2000 m. vasario 12 d. ir 2003 m. bir˛elio 25 d. patvirtintus ir iduotus pastato, gyvenamojo namo, poilsio namu (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenviete, Neringa, projektavimo salygu savadus, Statybos leidima Nr. 13-R ir Pripa˛inimo tinkamu naudoti akta, Statybos leidima Nr. 07/84.
Nagrinejamoje byloje nesutikimas su pareikejo praymu, be kita ko, buvo argumentuojamas ir tuo, jog statybos leidimo galiojimas pasibaigia tada, kai tokio statybos leidimo pagrindu pastatytas atitinkamas statinys, todel toks leidimas negali buti panaikintas.
Remiantis Lietuvos Respublikos statybos istatymo 2 straipsnio 71 dalimi, vienas i atveju, kai statyba pripa˛istama savavalika, yra tada, kai teismas statybos leidima pripa˛ista neteisetu. Jei statinys yra pastatytas turint statybos leidima ir nepa˛eid˛iant statinio projekto sprendiniu, statyba gali buti pripa˛inta neteiseta tik pripa˛inus statybos leidima neteisetu. Statybos leidimas gali netekti galios teismo sprendimu (Statybos istatymo 23 str. 18 d. 2 p.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-65/2009), statybos leidimo teisetumas yra esmine teisine reikme nelegaliu statybu bylose turinti aplinkybe, todel, siekiant nustatyti, ar turint statybos leidima ivykdyta statyba yra teiseta, teismas privalo nagrineti klausima del statybos leidimo teisetumo, o nustates, kad jis iduotas neteisetai – ji panaikinti.
iuo atveju konstatavus, jog statybos leidimas iduotas imperatyvioms auktesnes galios teises aktu nuostatoms prietaraujancio detaliojo plano pagrindu, toks statybos leidimas atitinkamai taip pat turetu buti panaikintas. Darytina ivada, jog pirmosios instancijos teismas pagristai nusprende panaikinti detaliojo plano pagrindu priimtus kitus gincytus administracinius aktus.
Del kitu pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu ir ivadu
Teiseju kolegija, ivertinusi pirmosios instancijos teismo sprendima, sutinka su teismo argumentais, jog nagrinejamu atveju instituciju, kurios nesivadovavo privalomais teises aktu reikalavimais ir patvirtino KNPP schemai prietaraujanti detaluji plana bei jo pagrindu patvirtino kitus administracinius aktus, elgesys negali buti vertinamas kaip sa˛iningas. Be to, argumentai, jog tokios institucijos tinkamai neigyvendino savo kompetencijos, automatikai negali salygoti ivados, jog tretieji suinteresuoti asmenys elgesi sa˛iningai. Pastebetina, jog KNPP schema, kaip konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2007-06-27 nutarimas), buvo ir yra galiojantis teritoriju planavimo dokumentas, atitinkamai privalomas visiems subjektams, tame tarpe ir tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai neanalizavo galimu pasekmiu, kurios gali kilti, panaikinus gincytus administracinius aktus. Pabre˛tina, jog nustacius, kad pareikejas, kreipdamasis i teisma ir gincydamas tokius administracinius aktus, pasirinko tinkamas vieojo intereso gynimo priemones, o galutinis pasekmiu paalinimo klausimas bus sprend˛iamas nustatyta tvarka nagrinejant klausima del neteisetos statybos padariniu alinimo, nera pagrindo atskirai vertinti galimu pasekmiu ir nuostoliu tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Be to, pastebetina, jog, remiantis ABTI 3 straipsnio 1 dalimi, administraciniams teismas nera suteikta teise vertinti gincijamo administracinio akto bei veiksmu (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo po˛iuriu.
Remiantis tuo, kas idestyta, atsi˛velgiant i nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinu teises aktu nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra i esmes teisetas ir pagristas, priimtas tinkamai ivertinus faktines aplinkybes ir taikytinus teises aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija
nutaria
treciuju suinteresuotu asmenu D. A., V. A., S. A., R. K., atsakovu Neringos savivaldybes tarybos ir Neringos savivaldybes administracijos apeliaciniu skundu netenkinti.
Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.