Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-14 · Administracinė byla Nr. A-525-648-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-14
Bylos Nr.
A-525-648-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Virgilijus Valančius, Romanas Kli
Suinteresuotas asmuo
D. A., V. A., R. K., Valstybines, Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos, Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos, S.
Atsakovas
Neringos savivaldybes tarybos, Neringos savivaldybes administracijos, Klaipedos apskrities
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos
Advokatai
Vykintas Zulonas, Asta Skujytė
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A525 – 648/2010Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.7; 13.2; 13.2.3; 13.4; 13.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegu˛es 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus (pranešejas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valanciaus,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant treciuju suinteresuotu asmenu D. A., V. A., S. A. atstovei advokatei Astai Skujytei,

treciojo suinteresuoto asmens R. K. atstovui advokatui Vykintui Zulonui,

treciojo suinteresuoto asmens Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Elzei Lagunaviciutei,

treciojo suinteresuoto asmens Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Škimeliui,

treciojo suinteresuoto asmens Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos atstovams Nagliui Puteikiui ir Juliui Raškauskui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal treciuju suinteresuotu asmenu D. A., V. A., S. A., R. K., atsakovu Neringos savivaldybes tarybos ir Neringos savivaldybes administracijos apeliacinius skundus del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Klaipedos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, prašyma atsakovams Neringos savivaldybes tarybai, Neringos savivaldybes administracijai, Klaipedos apskrities viršininko administracijai (teisiu peremejas – Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos Klaipedos teritoriniam padaliniui, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei saugomu teritoriju tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kulturos paveldo departamentui prie Kulturos ministerijos, u˛darajai akcinei bendrovei „Klaipedos projektas“, D. A., V. A., S. A., R. K., V. D., N. J. D., u˛darajai akcinei bendrovei „Dodrans“ del sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešaji interesa, prašymu (t. I, b.l. 6–10) kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma, prašydamas:

1. panaikinti Neringos savivaldybes tarybos (toliau – ir Taryba) 1999 m. gruod˛io 28 d. sprendima Nr. 209 „Del sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas);

2) panaikinti Neringos savivaldybes administracijos (toliau – ir Administracija) 2000 m. vasario 3 d. patvirtinta ir išduota gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Nida, projektavimo salygu savada, 2000 m. vasario 12 d. patvirtinta ir išduota poilsio namu (duomenys neskelbtini), Nida, projektavimo salygu savada, 2003 m. bir˛elio 26 d. patvirtinta ir išduota pastato (duomenys neskelbtini), Nida, projektavimo salygu savada;

3) panaikinti Klaipedos apskrities Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2000 m. kovo 24 d. išduota statybos leidima Nr. 13-R gyvenamojo namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini), Nida (toliau – ir Statybos leidimas Nr. 13-R);

4) panaikinti Inspekcijos 2001 m. gegu˛es 15 d. patvirtinta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Nida, pripa˛inimo tinkamu naudoti akta (toliau – ir Pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas);

5) panaikinti Kulturos vertybiu apsaugos departamento Klaipedos apygardos 2001 m. bir˛elio 27 d. išduota statybos leidima Nr. 07/84 poilsio namu, esanciu (duomenys neskelbtini), Nida, rekonstravimui (toliau – ir Statybos leidimas Nr. 07/84).

Nurode, kad informacija apie teises aktu pa˛eidimus iš Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos gavo 2006 m. liepos 14 d. Sprendimu patvirtintas ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Nida, detalusis planas. Toks ˛emes sklypas yra Kuršiu nerijos nacionalinio parko (toliau – ir Parkas) teritorijoje ir priklauso Parko gyvenamajai zonai. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – ir KNPP schema) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 pavirtintu Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatu (toliau – ir Parko nuostatai) normos yra specialiai skirtos Parko teritorijai ir privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Remdamasis aplinkybe, jog teritorija (duomenys neskelbtini) patenka i esama gyvenamuju namu teritorija bei igaunancia perspektyvoje gyvenamaja paskirti teritorija, o teritorijos dalis, kurioje numatyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statyba, patenka i gyvenvietei priskirtu teritoriju tvarkymui ˛aliuosius plotus, atsi˛velgdamas i KNPP schemos Pagrindiniu teiginiu 4.1, 5 ir 14 punktus, Nidos ir apylinkiu principinio plano Architekturinio – erdvinio tvarkymo reglamento V, VI, VII, VIII zonu nuostatas, Nidos gyvenamuju teritoriju apstatymo tankumo reglamenta, pabre˛e, jog Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo namu valdai suformavima, perkeliant šiaurine riba miesto bendrojo naudojimo teritorijos saskaita, nauja gyvenamojo namo statyba išlaikant 15 m atstuma nuo AB „Kausta“ poilsio namo pastato, prieštarauja nurodytoms teises aktu nuostatoms. Atsi˛velge i Parko nuostatu 4, 6.6 ir 11 punktus, Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymo 25 straipsnio 6 dali ir teige, jog Sprendimu pa˛eistos ir tokios nurodytu teises aktu nuostatos. Panaikinus Sprendima, turi buti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisines pasekmes, todel naikintini gincijami projektavimo salygu savadai, statybos leidimai bei Pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas. Nurode, kad yra pa˛eistas viešasis interesas, nes bet kokia neteiseta veikla Kuršiu nerijoje pa˛eid˛ia viešaji interesa. Parkas isteigtas 1991 m. baland˛io 23 d., siekiant išsaugoti Lietuvos ˛monems ir busimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizd˛io kompleksus bei etnokulturini pavelda, 2000 metais Kuršiu nerija irašyta i UNESCO pasaulio paveldo saraša.

Atsiliepimas

Atsakovai Taryba ir Administracija atsiliepimu i prašyma (t. I, b.l. 178–183) praše administracine byla nutraukti ir iš pareiškejo priteisti turetas bylinejimosi išlaidas.

Atsi˛velge i Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 33 straipsnio 1 dali, Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra viešas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS8-98/2006, AS2-74/2006, A4-467/2004, A11-1668/2005), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarima ir pabre˛e, jog kadangi pareiškejas neprašo atnaujinti prašymo padavimo termino, byla nutrauktina, nes praleistas prašymo padavimo terminas. Nurode, jog KNPP schemos sprendiniai galiojo iki 2005 metu, todel prašymas grind˛iamas nebegaliojancia teises norma. Remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11-1668/2005) ir pa˛ymejo, kad KNPP schema nebuvo nustatyta tvarka paskelbta, todel jos taikymas pa˛eistu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio nuostatas. Be to, KNPP schema yra tik rekomendacinio pobud˛io dokumentas, o Klaipedos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Klaipedos AVA) Teritoriju planavimo ir statybu valstybines prie˛iuros darbuotojai, išduodami planavimo salygas, jos neturejo. Remesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu ir pabre˛e, jog pareiškejas nepateike irodymu, kad del gincijamu sprendimu butu pa˛eista naturali gamtine aplinka, gyvunija ar augalija, ar UNESCO butu pareiškusi pretenzijas Lietuvos Respublikai, todel viešojo intereso pa˛eidimas šiuo atveju neirodytas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipedos AVA atsiliepimu i prašyma (t. I, b.l. 207–208) nurode, kad sutinka su prašymu ir jame pareikštais reikalavimais.

Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu i prašyma (t. I, b.l. 210–212) nurode, kad su prašymu ir jame pareikštais reikalavimais sutinka. Atsiliepimas iš esmes grind˛iamas tokiais paciais argumentais kaip ir pareiškejo prašymas.

Treciasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu i prašyma (t. I, b.l. 216–222) praše prašyma atmesti kaip nepagrista.

Nurode, kad Sprendimas nei priemimo tvarka, nei turiniu neprieštarauja teises aktu reikalavimams. Sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas neprieštarauja ir negali prieštarauti KNPP schemos pagrindiniu teiginiu 4.1 punktui, nes jis yra deklaratyvaus pobud˛io, bei 14 punktui, nes juo reglamentuojami kitokio pobud˛io santykiai. Tuo tarpu KNPP schemos pagrindiniu teiginiu 5 punktas nera aiškiai suformuluotas, be to, nera pagrindo konstatuoti, kad, tvirtinant detaluji plana ir priimant Sprendima, nebuvo vadovautasi KNPP schemos pagrindiniu teiginiu nuostatomis. Remdamasis Teritoriju planavimo istatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 14 straipsnio 3 dalimi, pa˛ymejo, jog nera duomenu, kad KNPP schema buvo suderinta su tuo metu galiojusiu specialiuju ir detaliuju planu sprendiniais, Neringos miesto savivaldybes bendrasis planas nera paruoštas, todel KNPP schema, ruošiant ginco detaluji plana, turejo tik rekomendacini pobudi. Nurode, jog, ruošiant detaluji plana, buvo remiamasi Parko generalinio plano med˛iaga, o pareiškejo nurodyti Nidos ir apylinkiu principinio plano architekturinio – erdvinio tvarkymo reglamentas ir Nidos gyvenamuju namu teritoriju apstatymo tankumo reglamentas yra neaiškios teisines galios, neaišku, kada ir kokiuose leidiniuose jie buvo paskelbti. Pabre˛e, jog ginco teritorijoje esamu ˛eldiniu plotas nebuvo suma˛intas, o bendras sklypu u˛statymo procentas liko nepakites. Kadangi Sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo rengiamas, atsi˛velgiant i KNPP schema ir vadovaujantis jos sprendiniais, Sprendimas ir ginco detalusis planas neprieštarauja Parko nuostatu 4, 6.6 ir 11 punktams bei Saugomu teritoriju istatymo 25 straipsnio 6 daliai. Todel atitinkamai nera naikintini ir administraciniai aktai, priimti Sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu. Nurode, kad pareiškejas neaptare pasekmiu, kurios atsirastu panaikinus gincijamus administracinius aktus, taip pat neaptartas galimu nuostoliu kompensavimo klausimas.

Treciasis suinteresuotas asmuo Kulturos paveldo departamentas prie Kulturos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu i prašyma (t. I, b.l. 231–233) nurode, kad su prašymu ir jo motyvais sutinka.

Atsi˛velgdamas i Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. isakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimu statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.07.01:1999) 4, 9 punktus, Lietuvos Respublikos kulturos ministerijos Kulturos vertybiu apsaugos departamento direktoriaus 2000 m. gegu˛es 2 d. isakymu Nr. 112 patvirtintos Leidimu tvarkyti nekilnojamasias kulturos vertybes, statyti ar griauti statinius šiu vertybiu teritorijose išdavimo Kulturos vertybiu apsaugos departamente tvarkos 5 punkta, nurode, kad Statybos leidimas Nr. 07/84 nepasirašytas apskrities viršininko administracijos valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos.

Atsiliepimas

Treciasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu i prašyma (t. II, b.l. 7) su prašymu nesutiko ir nurode, kad pastato (duomenys neskelbtini) ¼ dalies savininku tapo jau po ginco detaliojo plano patvirtinimo, todel negali buti pa˛eid˛iamos jo nuosavybes teises.

Treciasis suinteresuotas asmuo UAB „Klaipedos projektai“ atsiliepimu i prašyma (t. II, b.l. 9) su prašymu nesutiko.

Nurode, kad ginco detalusis planas buvo rengiamas vadovaujantis Tarybos 1999 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 34 „Del detaliuju planu rengimo organizavimo“, salygomis detaliesiems planams rengti ir planavimo u˛duotimi. Rengiant detaluji plana, pastatas priklause dviems savininkams – AB „Kausta“, kuris pageidavo išlaikyti poilsio namu funkcija, ir R. K., kuriam priklausanti sklypo dalis buvo skirta gyvenamojo namo statybai. Skirtingi vieno pastato savininku interesai nuleme detaliojo plano sprendinius. Pabre˛e, jog, patvirtinus detaluji plana, nebuvo pa˛eistas viešasis interesas, valstybes, savivaldybes ir asmenu teises bei istatymu saugomi interesai.

Treciasis suinteresuotas asmuo S. A. atsiliepimu i prašyma (t. II, b.l. 13) nurode, kad prašymas paduotas pa˛eid˛iant ABTI 33 straipsnio 1 dalies nuostatas del skundo padavimo teismui termino, nuosavybes teises ji igijo jau po ginco detaliojo plano patvirtinimo, todel pareiškejo prašymas negali tureti itakos jos nuosavybes teisems, be to, prašyme turetu buti aptariamos jo pagrindu atsirasiancios teisines pasekmes.

II.

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendimu (t. III, b.l. 161–172) prašyma patenkino ir panaikino Sprendima, Administracijos 2000 m. vasario 3 d., 2000 m. vasario 12 d. ir 2003 m. bir˛elio 25 d. patvirtintus ir išduotus pastato, gyvenamojo namo, poilsio namu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, projektavimo salygu savadus, Statybos leidima Nr. 13-R ir Pripa˛inimo tinkamu naudoti akta, Statybos leidima Nr. 07/84.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A146-335/2008, A3-11/2004, A17-742/2007, A14-86/2007), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimu, aplinkybe, jog pareiškejas gincija aktus, susijusius su statybomis Parko gyvenamojoje zonoje, Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalimi, nurode, jog Taryba ir Administracija, privalancios u˛tikrinti, kad ju veikla bei visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus, nesieme istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, kad nebutu priimti gincijami sprendimai, todel prokuroras privalejo kreiptis i teisma, gindamas viešaji interesa.

Nustate, jog Sprendimu patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenviete, Neringos miestas, detalusis planas, kuriuo suformuotas ˛emes sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybes nuosavybe, patikejimo teise ji valdo Klaipedos AVA. ˇemes sklypas (0.0792 ha), esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, pagal 2002 m. kovo 4 d. valstybines ˛emes sklypo nuomos sutartis išnuomotas D. A., V. A., S. A., jiems nuosavybes teise priklauso ir ˛emes sklype esantis pastatas – poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). ˇemes sklypas (0.1464 ha), esantis (duomenys neskelbtini), Neringos miestas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybes nuosavybe, patikejimo teise ji valdo Klaipedos AVA. 2000 m. kovo 3 d. valstybines ˛emes sklypo nuomos sutarties pagrindu sklypa nuomoja R. K., kurio nuosavybe yra pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringos miestas. Ginco detaliojo plano sprendiniais numatyta rekreacijai skirta sklypa padalinti, viena sklypa formuojant rekreacijai ((duomenys neskelbtini)), kita – namu valdai ((duomenys neskelbtini)). Dali pastato, esancio (duomenys neskelbtini), numatyta rekonstruoti, o kita pastato dali – demontuoti, formuojant sklypa namu valdai. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad R. K. sklypo šiaurine dalis perkeliama ir sklypas formuojamas didinant naudojama plota miesto bendrojo naudojimo teritorijos saskaita. Pa˛ymejo, jog Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Saugomu teritoriju istatymo nuostatoms, nes Saugomu teritoriju istatymo, kuris reglamentuoja saugomu teritoriju steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontroles teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veikla jose (istatymo Nr.l – 301 redakcija, galiojusi iki 2000 07 19) 25 straipsnio 6 dalis nustate, kad valstybiniu parku teritorijos tvarkomos pagal istatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, ju pagrindu parengtus detalius projektus). Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1991 m. baland˛io 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Del Dzukijos, Kuršiu nerijos, ˇemaitijos nacionaliniu parku, Traku istorinio nacionalinio parko ir Viešviles valstybinio rezervato isteigimo“, siekiant išsaugoti Lietuvos ˛monems ir busimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizd˛io kompleksus bei etnokulturini pavelda, buvo, inter alia, nutarta isteigti Kuršiu nerijos nacionalini parka bei ipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybe iki 1991 m. lapkricio 1 d. patvirtinti Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1994 m. gruod˛io 19 d. prieme nutarima Nr. 1269, kuriuo patvirtino KNPP schema, o Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. gruod˛io 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdestytas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Del Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kuri nebeliko nuostatos, kad KNPP schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 m. Atsi˛velge i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarima ir nurode, jog, akivaizdu, kad Tarybai buvo ˛inomi KNPP schemos sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo salygos, todel ju buvo butina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Atsi˛velge i tai, kad 1972 m. lapkricio 16 d. Pary˛iuje priimta Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijunge 1992 m. kovo 31 d., tokios konvencijos 4 ir 5 straipsnius, tai jog 2000 m. lapkricio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posedyje Kuršiu nerija buvo itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo saraša kaip kulturos ir gamtos vertybe ir pabre˛e, jog Kuršiu nerijai galioja visos Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo konvencijos igyvendinimo gairese numatytos apsaugos priemones. Vadovavosi KNPP schemos pagrindiniu teiginiu 4.1, 5 bei 6 punktais ir nurode, jog iš KNPP schemos pagrindinio bre˛inio matyti, kad ginco teritorija priskirta gyvenamajai funkcinei zonai. Nidos ir jos apylinkiu perspektyvinio teritoriju naudojimo ir tvarkymo schemoje teritorija, kurioje yra pastatas (duomenys neskelbtini), patenka i esama gyvenamuju namu teritorija, o teritorijos dalis, kuri u˛statyta pastatu (duomenys neskelbtini) i gyvenvietei priskirtu teritoriju tvarkymui ˛aliuosius plotus. Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritoriju naudojimo schemoje ginco teritorija u˛ima dali VI zonos ir dali VII zonos. Buvusiu „Artojo“ poilsio namu u˛imama teritorija schemoje pa˛ymeta kaip mišrios paskirties senuju ˛veju sodybu teritorijos, o teritorija, kurios saskaita detaliajame plane i šiaure išpleciamas formuojamas sklypas namu valdai, plane pa˛ymeta kaip peiza˛ines paskirties erdves pamario ir mariu panoramoms ap˛velgti, kurias draud˛iama apstatyti bei intensyviai ˛eldinti. Dalis teritorijos, suplanuotos detaliuoju planu, priskiriama grie˛to apsaugos re˛imo zonai, o joje esantis pastatas – III kategorijos pastatams, kuris rekonstruotinas, kuriant naujas architekturos vertybes. KNPP tekstiniuose sprendiniuose V,VI,VII,VIII numatytas apstatymo ir jo aplinkos tvarkymas, kurio tikslas – pašalinti susiklosciusius saugomos erdves apstatymo pa˛eidimus ir pagerinti tvarkyma, atsi˛velgiant i apsaugos re˛imo pobudi. KNPP kompleksiniame generaliniame plane nurodyta, kad butina parengti apstatymo masyvu (V,VI,VIII) detaliuosius kompleksinius regeneracijos projektus, juose patikslinti posesiju ribas, numatyti pastatu restauracijos, rekonstrukcijos ir atstatymo plana bei infrastrukturos rekonstrukcijos ir apsaugos plana, parengti mariu pakrantes (VII) sutvarkymo projekta, respektuojant prarastus jos ryšius su posesijomis, be nurodytu projektu pastatu rekonstrukcijos, pletimo ar posesiju ribu pertvarkymo nevykdyti, sukurti juridini mechanizma, leid˛ianti ateityje igyvendinti palaipsniška poilsio namu, isikurusiu buvusiuose ˛veju namuose, gyvenamosios paskirties atstatyma, derinant ji su poilsiautoju aptarnavimo paskirtimi. Nidos gyvenamuju teritoriju apstatymo tankumo reglamente nurodyta, kad susiformavusi apstatyma buvusiu senuju ˛veju posesiju zonoje tenkinti draud˛iama, neleid˛iama plesti esamu pastatu bei statyti nauju gyvenamuju ir kitokiu pastatu, leid˛iama atstatyti nunykusius, kuriuos numato atstatyti kulturos objektu regeneracijos projektai. KNPP kompleksinio generalinio plano dalyje, reglamentuojancioje grie˛to apsaugos re˛imo zona, nurodyta, kad zonoje draud˛iama vykdyti naujas statybas, rekonstruoti pastatus ir posesiju ribas, kol nera parengtas apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinis projektas. Ivertines KNPP kompleksinio generalinio plano architekturine planine dali bei KNPP schemos pagrindini bre˛ini, nustate, jog gincijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo namu valdai suformavima perkeliant šiaurine riba miesto bendro naudojimo teritorijos saskaita, naujo gyvenamojo namo statyba išlaikant 15 m. atstuma nuo AB „Kausta“ poilsio namu pastato – akivaizd˛iai prieštarauja KNPP schemos sprendiniams, draud˛iantiems vykdyti naujas statybas, rekonstruoti pastatus ir posesiju ribas, kol nera parengtas apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinis projektas, vykdyti apstatymo ir jo aplinkos tvarkyma, neparengus apstatymo masyvu detaliu kompleksiniu regeneracijos projektu, juose patikslinant posesiju ribas, numatant pastatu restauracijos, rekonstrukcijos ir atstatymo plana bei infrastrukturos rekonstrukcijos ir apsaugos plana, parengiant mariu pakrantes sutvarkymo projekta, respektuojant prarastus ryšius su posesijomis. Taip pat pa˛eid˛iamas Nidos gyvenamuju teritoriju apstatymo tankumo reglamentas, kuriuo draud˛iamas susiformavusio buvusiu senuju ˛veju posesiju zonoje apstatymo tankinimas bei neleid˛iama nauju gyvenamuju ir kitokiu pastatu statyba. Remdamasis Parko nuostatu 4, 6.6, 11 punktais, konstatavo, jog gincijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo namu valdai suformavima, perkeliant šiaurine riba miesto bendro naudojimo teritorijos saskaita, bei naujo gyvenamojo namo statyba, prieštarauja KNPP schemai bei jos pagrindiniu teiginiu 5, 4.1, 14 punktu nuostatoms, Nidos ir apylinkiu principinio plano Architekturinio-erdvinio tvarkymo reglamento V,VI,VII,VIII zonos nuostatoms bei Nidos gyvenamuju teritoriju apstatymo tankumo reglamento nuostatoms. Nepagristais pripa˛ino argumentus, kad detaluji plana suderino visos institucijos, todel atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys ne˛inojo ir negalejo ˛inoti apie galimai padarytus pa˛eidimus detaliojo planavimo procese ir del šios prie˛asties jiems negali kilti neigiamos pasekmes del valstybes valdymo ir vald˛ios instituciju veiksmu. Pabre˛e, jog sa˛iningumas yra bendrasis teises principas, jis reikalauja atidumo, rupestingumo bei draud˛ia piktnaud˛iauti teise, o, siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisetus tikslus, kuriais iš tikruju pridengiami neteiseti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaud˛iauja teise i atitinkamu teisetu tikslu realizavima. Tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo salygu turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendiniu turejo buti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja sprendime nurodytam teisiniam reguliavimui. Visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybe susipa˛inti su detaliojo plano projektu, vykdant viešojo aptarimo proceduras, ir pareikšti savo pastabas del teritoriju planavimo sprendiniu, taciau tai nebuvo padaryta, todel vertino, kad samoningai buvo ignoruojami teises aktu reikalavimai. Konstatavo, kad Sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Neringos savivaldybeje, Neringoje, detalusis planas yra neteisetas ir naikintinas, nes prieštarauja aukštesnes galios teises aktams (ABTI 89 str. 1 d. 1 p.).

Nustate, kad, igyvendinant detaliojo plano sprendinius, Sprendimo pagrindu 2000 m. vasario 3 d. buvo patvirtintas ir išduotas gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), Neringa, projektavimo salygu savadas, Statybos leidimas Nr. l3-R gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), Neringoje, statybai, 2001 m. vasario 12 d. patvirtintas ir išduotas poilsio namu (duomenys neskelbtini), Neringa, projektavimo salygu savadas, Statybos leidimas Nr. 07/84 poilsio pastato, esancio (duomenys neskelbtini), Neringoje, rekonstravimui, 2003 m. bir˛elio 25 d. buvo išduotas projektavimo salygu savadas pastatui (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstruoti. Pabre˛e, jog, konstatavus, kad Sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Neringos savivaldybeje, Neringoje, detalusis planas yra neteisetas ir naikintinas, atsiranda teisinis pagrindas naikintini ir mineto sprendimo pagrindu priimtus administracinius aktus.

Nustate, jog 2001 m. gegu˛es 15 d. Pripa˛inimo tinkamu naudoti aktu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Neringoje, pripa˛intas tinkamu naudoti. Atsi˛velge i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-65/2009), tai, kad nustatyta, jog Statybos leidimas Nr. 13-R buvo išduotas neteiseto Sprendimo pagrindu, ir pabre˛e, jog reikalavimas ji panaikinti laikytinas pagristu ir tenkintinas. Ivertines bylos med˛iaga, STR 1.07.01:1999 dalinio pakeitimo ir papildymo 4 dali, padare išvada, jog administraciniu aktu, kuriuo AB „Kausta“ buvo suteiktas leidimas rekonstruoti poilsio pastata, esanti (duomenys neskelbtini), Neringoje, laikytinas Statybos leidimas Nr. 07/84, iregistruotas Klaipedos apskrities valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijoje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-65/2009), nustacius, kad neteisetu administraciniu aktu pagrindu jau yra pastatyti statiniai, teismas privalo nustatyti, ar aktu panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padeties atkurimu). Gincijamu Sprendimu ir jo pagrindu priimtais administraciniais teises aktais yra sukelti materialiniai teisiniai padariniai, nes detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Nida, pripa˛intas tinkamu naudoti, o pastato (duomenys neskelbtini), Neringa, statybos darbai u˛baigti, nors del statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti statytojas nesikreipe. Nustate, jog šiuo atveju pareiškejo, ginancio viešaji interesa, tikslas yra ne vien administraciniu aktu, sudariusiu pagrinda vykdyti statybine veikla, panaikinimas, bet ir atsiradusiu materialiniu teisiniu pasekmiu pašalinimas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A822-65/2009, A146-88/2009), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, ABTI 20 straipsnio 2 dalimi, padare išvada, jog pareiškejo keliami materialiniai teisiniai reikalavimai yra pakankami pa˛eistam viešajam interesui apginti, todel pareiškejo prašymas tenkintinas.

III.

Treciasis suinteresuotas asmuo R. K. pateike apeliacini skunda (t. III, b.l. 176–185), kuriuo prašo panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – prašyma atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grind˛iamas tokiais paciais argumentais kaip ir atsiliepimas i prašyma pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Teismas nepasisake del aplinkybes, jog ginco detaliojo plano patvirtinimo metu KNPP schema buvo rekomendacinio pobud˛io dokumentas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pa˛ymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, kad KNPP schemai prieštarauja gincijamo detaliojo plano sprendiniai, nes pats detalusis planas nebuvo gincijamas. Be to, teismo nurodyti pa˛eidimai yra formalaus pobud˛io. Taip pat nurodo, kad pareiškejas nepateike jokiu patikimu irodymu, kad ginco teritorijoje buvo senuju ˛veju posesijos, del ko, kaip nurode teismas, buvo butina rengti apstatymo detalaus tvarkymo kompleksini projekta, apstatymo masyvu detaliuju planu regeneracijos projektus, mariu pakrantes sutvarkymo projekta.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad Sprendimu patvirtinta detaluji plana ruoše asmenys ir ji derinusios institucijos buvo nesa˛iningi. Pabre˛ia, jog net ir tuo atveju, jeigu ginco detalusis planas prieštarautu KNPP schemai, tai negali buti pagrindu konstatuoti minetu subjektu nesa˛ininguma. Be to, jis detaliajam planui ruošti kreipesi i UAB „Klaipedos projektai“.

4. Nurodo, kad gincas jau buvo nagrinejamas apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkricio 21 d. nutartimi, panaikinus iš esmes analogiška priimtajam pirmosios instancijos teismo sprendima, byla gra˛inta iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui, konstatavus, kad teismas neatkreipe demesio i prašomu panaikinti administraciniu aktu galiojimo klausima. Pabre˛ia, jog Statybos leidimas Nr. 07/84 galiojo iki 2002 m. bir˛elio 27 d., o Statybos leidimas Nr. 13-R – iki 2001 m. vasario 21 d.

5. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo jo sprendimo pagrindu atsirasianciu pasekmiu, kaip buvo nurodes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkricio 21 d. nutartyje.

Atsakovai Taryba ir Administracija apeliaciniu skundu (t. III, b.l. 186–187) prašo panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – prašyma atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grind˛iamas tokiais paciais argumentais kaip ir atsiliepimas i prašyma pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A756-268/2009) ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustate, kad gincijamo detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti, pareiškejas nesiekia aktais sukurtu materialiniu teisiniu padariniu pašalinimo, todel nebuvo pagrindo tenkinti pareiškejo reikalavimus, nes keliamu reikalavimu apimtimi nebutu apgintas viešasis interesas.

2. Atsi˛velgdamas i Teritoriju planavimo istatymo 20 straipsnio 4 ir 8 dalis, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 159 patvirtintu detaliuju planu rengimo taisykliu 2, 8 ir 42 punktus, aplinkybes, jog Sprendimu patvirtintas detalusis planas suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, o Neringos savivaldybes teritorijoje nera patvirtinto bendrojo plano, daro išvada, jog ginco detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnes galios teises aktams.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. A., V. A., S. A. pateike apeliacini skunda (t. IV, b.l. 2–7), kuriuo prašo panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – prašyma atmesti. Pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tretieji suinteresuoti asmenys samoningai ignoravo teises aktu reikalavimus. Pabre˛ia, jog ginco detaluji plana suderino visos atsakingos institucijos, todel jie ne˛inojo ir negalejo ˛inoti apie galimai detaliojo planavimo procese padarytus pa˛eidimus, o jiems atitinkamai negali kilti neigiamos pasekmes del atitinkamu instituciju veiksmu. Be to, valstybes institucijoms nustatytos pareigos negali buti perkeliamos tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nurodo, jog, panaikinus administracinius aktus, faktine padetis liko neišspresta – gincijamais aktais sukeltos teisines pasekmes liko. Pirmosios instancijos teismas nesvarste pareiškejo prašymu siekiamu pasekmiu adekvatumo jo ginamam tikslui, ivertinant tretiesiems suinteresuotiems asmenims padaryta ˛ala.

3. Teigia, jog, pareiškejui gincijant seniai priimtus administracinius aktus, neu˛tikrinamas teisiniu santykiu stabilumas.

4. Pabre˛ia, kad nors Sprendimas yra priimtas kaip vientisas administracinis aktas, taciau juo sukeltos pasekmes yra prieštaringos del faktiniu aplinkybiu, kadangi sklypas ir poilsio pastatas (duomenys neskelbtini), Neringa, atitinka visu norminiu aktu, kurie buvo analizuojami byloje, reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamento Klaipedos teritorinis padalinys atsiliepimu i atsakovu ir treciojo suinteresuoto asmens R. K. apeliacinius skundus (t. IV, b.l. 15–17) prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendima. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

1. Nurodo, kad KNPP schema buvo ir yra privalomojo pobud˛io. Mineta schema yra specialusis teritoriju planavimo dokumentas, iregistruotas Valstybiniame teritoriju planavimo registre. Tokia schema buvo patvirtinta dar iki Teritoriju planavimo istatymo isigaliojimo. Be to, Administracija, išduodama gincijamo detaliojo plano rengimo salygas, nurode, kad planuojamai teritorijai taikomi KNPP schemos reikalavimai.

2. Pa˛ymi, jog nors ir teigiama, kad KNPP schemos sprendiniai yra abstraktus bei neaiškus, jokiu veiksmu jiems pakeisti imtasi nebuvo.

3. Pabre˛ia, jog igaliotu instituciju atstovai neturejo teises derinti ginco detaliojo plano, o Klaipedos AVA negalejo pateikti teigiamos detaliojo plano patikrinimo išvados, kadangi detaliojo plano sprendiniai prieštaravo ir prieštarauja KNPP schemai.

Treciasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu i atsakovu ir treciojo suinteresuoto asmens R. K. apeliacinius skundus (t. IV, b.l. 18–21) prašo apeliacinius skundus atmesti ir Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima palikti nepakeista. Atsiliepimas iš esmes grind˛iamas tokiais paciais argumentais kaip ir Departamento Klaipedos teritorinio padalinio atsiliepimas i apeliacinius skundus.

Pareiškejas atsiliepimu i atsakovu bei treciojo suinteresuoto asmens R. K. apeliacinius skundus (t. IV, b.l. 26–27) prašo apeliacinius skundus atmesti, o Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima palikti nepakeista. Atsiliepimas iš esmes grind˛iamas tokiais paciais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui.

Papildomai nurodo, kad detalusis planas igyja juridine galia tik priemus savivaldybes tarybos sprendima bei ji paskelbus, todel turi buti panaikintas neteisetas administracinis aktas – tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Pirmosios instancijos teismas neturejo jokio pagrindo spesti pasekmiu pašalinimo klausimo, kadangi nagrinejamoje byloje pareikšti reikalavimai panaikinti administracinius aktus.

Treciasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu i treciuju suinteresuotu asmenu D. A., V. A., S. A. apeliacini skunda (t. IV, b.l. 28–30) nurodo, kad su apeliacinio skundo reikalavimais ir motyvais sutinka.

Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu i treciuju suinteresuotu asmenu D. A., V. A., S. A. apeliacini skunda (t. IV, b.l. 31–33) su apeliaciniu skundu nesutinka. Pateikiami tokie pagrindiniai argumentai:

1. Nurodo, jog kiekvienas asmuo, kuris planavo u˛siimti veikla Parko teritorijoje, turejo pareiga ir galimybe išsiaiškinti, kokius reikalavimus planuojamai ukinei veiklai nustate teises aktai. Tretieji suinteresuoti asmenys buvo nerupestingi, nedalyvaudami planavimo procese, todel sutinka su teismo išvada, jog jie galejo ir turejo ˛inoti apie galimus teises aktu pa˛eidimus.

2. Teigia, jog, panaikinus gincijamus administracinius aktus, turetu prasideti statybos padariniu šalinimo procedura, numatyta Lietuvos Respublikos statybos istatymo 28 straipsnyje. Be to, remiantis tokio teises akto nuostatomis, statybos padariniu šalinimo proceduros prad˛iai nera butinas teismo sprendimas, kuriuo statytojas ipareigojamas nugriauti savavališkus statinius.

3. Gincijamu Sprendimu patvirtinti visi detaliojo plano sprendiniai. Kadangi dalis sprendiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams, tai Sprendimas visa apimtimi prieštarauja tokiems aktams ir turi buti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešaji interesa, prašymu kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybes tarybos 1999 m. gruod˛io 28 d. sprendima Nr. 209 „Del sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ ir tokio detaliojo plano pagrindu priimtus administracinius aktus. Pirmosios instancijos teismas pareiškejo prašyma patenkino ir gincijamus administracinius aktus panaikino.

Siekiant tinkamai išspresti kilusi ginca, pirmiausia butina nustatyti, ar pareiškejas kreipesi i teisma, siekdamas apginti viešaji interesa, ar nebuvo praleistas kreipimosi i teisma terminas, ar prašyme pareikšti reikalavimai vertintini kaip tinkami viešojo intereso apgynimui.

Del viešojo intereso

Pareiškejas, kreipdamasis i teisma, nurode, jog Kuršiu nerijos nacionalinio parko isteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijes su šio nacionalinio parko, kaip kulturinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, todel viešaji interesa siejo su tuo, kad, esant itarimui, jog bet kokio pobud˛io veikla, ypac statybos, Kuršiu nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teises aktais nustatyto specialaus prie˛iuros bei naudojimo re˛imo, atsiranda pagrindas istatymu nustatyta tvarka ginti viešaji interesa, tai yra, valstybes ir visuomenes interesa apsaugoti savo nacionalines kulturines vertybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iuri, kad su saiku butu naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzd˛iui, bylos Nr. A146–335/2008, A17-742/2007, A14-86/2007), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas patvirtina, jog tinkama saugomu teritoriju (vertingu vietoviu) apsauga yra suinteresuota visa visuomene, todel interesas, kad bet kokia veikla, galinti tureti neigiamos itakos minetoms teritorijoms, butu vykdoma grie˛tai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, istatymu ir jiems neprieštaraujanciu kitu teises aktu reikalavimu, yra laikytinas viešuoju interesu.

Byloje gincijami sprendimas, kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenviete, Neringos miestas, detalusis planas bei šio detaliojo plano pagrindu priimti kiti administraciniai aktai (projektavimo salygu savadai, statybos leidimai, pripa˛inimo tinkamu naudoti aktas).

Kadangi pareiškejo gincijami administraciniai aktai sudaro prielaida, leidusia statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti del galimai juos priimant padarytu teises aktu pa˛eidimu yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Todel pareiškejo reikalavimas panaikinti gincijamus administracinius aktus gali buti siejamas su viešojo intereso apgynimu.

Kaip yra pa˛ymejes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A822-65/2009), istatymu leidejas kaip viena iš aplinkybiu, kada prokuroras privalo kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa, nurodo kitu instituciju pareigunu, tarnautoju ar jiems prilygintu asmenu, privalanciu ginti viešaji interesa, nesiemima priemoniu pa˛eidimams pašalinti (Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymo 19 str. 1 d.). Igyvendinant viešaji interesa teritoriju planavimo srityje visuomenes vardu veikia u˛ teritoriju planavimo sriti atsakingos institucijos. Kadangi šiuo atveju prokuroras prašo panaikinti Tarybos sprendima, tai susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešaji interesa, kuri netinkamai igyvendino savivaldybes institucija, turejusi tai padaryti pagal istatyma. Be to, kadangi Taryba ir Administracija, privalancios u˛tikrinti, kad ju veikla bei visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus, nesieme istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, kad nebutu priimti gincijami sprendimai, prokuroras privalejo kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa.

Remiantis nurodytomis aplinkybemis bei pamineta administraciniu teismu praktika, darytina išvada, jog šiuo atveju pareiškejas prašymas sietinas su viešojo intereso gynimu, todel kaip nepagristi atmestini argumentai, jog šiuo atveju viešasis interesas negali buti ginamas, kadangi pareiškejas neirode, jog gincijamais aktais tretiesiems asmenims ar saugomoms vertybems buvo padaryta konkreti ˛ala.

Del termino kreiptis su prašymu i teisma

ABTI 33 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo ivykdymo terminas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ABTI 33 straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimo teismui termino, prokurorui kreipiantis i teisma del viešojo intereso gynimo, eigos prad˛ia laikytina diena, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pa˛eistas viešasis interesas (bylos Nr. A7-585/2005, AS10-67/2005, AS10-27/2005, A8-660/2007, A17-742/2007, A146–335/2008).

Ivertinusi bylos med˛iaga, teiseju kolegija sprend˛ia, jog termino prašymui paduoti teismui eigos prad˛ia nagrinejamu atveju sietina su Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 12 d. rašto Nr. V3-8.5-1182 gavimo prokuraturoje data, t. y. su 2006 m. liepos 14 d. (t. I, b.l. 12). Pareiškejas i teisma su prašymu kreipesi 2006 m. rugpjucio 16 d. (t. I, b.l. 5), t. y. nepraleides ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno menesio termino skundui paduoti (ABTI 66 str. 2 ir 4 d.). Pabre˛tina, jog, atsi˛velgiant i bylos med˛iaga, nera pagrindo teigti, kad pareiškejas nagrinejamu atveju nepagristai delse kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo.

Konstatuotina, jog pareiškejas, kreipdamasis su prašymu i pirmosios instancijos teisma, nepraleido ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto skundo padavimo teismui termino.

Del tinkamu viešojo intereso gynimo priemoniu

Kaip yra konstataves Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A822-65/2009), siekiant nustatyti, ar pareiškejas tinkamai gina viešaji interesa, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamu interesu turinys atitinka viešuju interesu turini. Byla nagrinejantis teismas, spresdamas, ar pareiškejo ginamas interesas pripa˛intinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškejo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pa˛eistajam viešajam interesui apginti.

Pareiškejo, ginancio viešaji interesa, pareikšti materialiniai reikalavimai turi buti tinkami pa˛eistam viešajam interesui apginti. Tais atvejais, kai neteisetu administraciniu aktu pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu ju statyba pa˛eide viešaji interesa, viešojo intereso apgynimas reikštu neteisetos statybos teisiniu pasekmiu pašalinima, o ne vien administraciniu aktu, kurie salygojo šias statybas, panaikinima. Taciau teises aktai nenustato, kad viešaji interesa ginantis subjektas reikalavimus del administraciniu aktu panaikinimo ir reikalavimus del neteisetos statybos teisiniu pasekmiu šalinimo reikštu toje pacioje byloje. Vadinasi, byla nagrinejantis administracinis teismas turi nustatyti, ar byloje gincijami administraciniai aktai pa˛eid˛ia viešaji interesa ir ar ju panaikinimas leistu apginti viešaji interesa, o tais atvejais, kai neteisetu administraciniu aktu pagrindu yra pastatyti statiniai, administraciniu aktu panaikinimas bus nukreiptas i viešojo intereso gynima tik tuo atveju, jei toks panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padeties atkurimu).

Pirmosios instancijos teismas nustate, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Nida, pripa˛intas tinkamu naudoti, o pastato (duomenys neskelbtini), Neringa, statybos darbai u˛baigti, nors del statinio pripa˛inimo tinkamu naudoti statytojas nesikreipe.

Teiseju kolegija, ivertinusi bylos med˛iaga, pareiškejo prašyme, atsiliepime i apeliacinius skundus, teismo posed˛iu metu nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, daro išvada, jog pareiškejas, kreipdamasis su prašymu i teisma ir gincydamas administracinius aktus, tokiu aktu panaikinima tiesiogiai siejo su buvusios padeties atkurimu, t. y. neteisetos statybos padariniu šalinimo procedura. Todel prokuroro pasirinktos viešojo intereso gynimo priemones, atsi˛velgiant i tai, jog jos sudaro pagrinda pradeti neteisetos statybos padariniu šalinimo procedura, vertintinos kaip tinkamos tokiam viešajam interesui apginti. Kitaip tariant, pareiškejo keliami materialiniai reikalavimai nagrinejamu atveju yra pakankami pa˛eistam viešajam interesui apginti. Konstatuotina, jog pareiškejas pasirinko tinkamas viešojo intereso gynimo priemones, todel visi argumentai, jog tokios priemones yra netinkamos, vertintini kaip nepagristi.

Del KNPP schemos teisines galios

Lietuvos Respublikos Aukšciausioji Taryba 1991 m. baland˛io 23 d. nutarimu Nr.1-1244 „Del Dzukijos, Kuršiu nerijos, ˇemaitijos nacionaliniu parku, Traku istorinio nacionalinio parko ir Viešviles valstybinio rezervato isteigimo“ isteige Kuršiu nerijos nacionalini parka ir pavede Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti šio parko nuostatus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1995 m. gruod˛io 21 d. nutarimu Nr. 1603 (velesne redakcija – 1999-03-19 nutarimu Nr. 308) patvirtino Parko nuostatus. Remiantis Parko nuostatu 4 punktu, nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal KNPP schema, ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenvieciu detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamuju kulturos vertybiu tvarkymo, in˛ineriniu komunikaciju ir kitus projektus.

Kaip jau yra konstataves Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (2010 m. baland˛io 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-143/2010, Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras, ginantis viešaji interesa v. Neringos savivaldybes taryba ir kt.) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1996 m. gegu˛es 24 d. nutarimo Nr. 617 „Del Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo taikymo patvirtintiems, pradetiems ir iki šio istatymo isigaliojimo nebaigtiems rengti teritoriju planavimo dokumentams“ nuostatas valstybiniu parku planavimo schemos, kuriose nustatytos teritoriju ˛emes naudojimo, veiklos joje pletojimo salygos, ˛emes naudotoju teises ir prievoles, yra teritoriju planavimo dokumentas, kai jis yra patvirtintas iki Teritoriju planavimo istatymo isigaliojimo dienos ir iki 1997 m. kovo 30 d. iregistruotas Teritoriju planavimo dokumentu valstybes registre. KNPP schema nustatyta tvarka patvirtinta iki Teritoriju planavimo istatymo isigaliojimo ir iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu registre kaip specialus teritoriju planavimo dokumentas. Be to, atsi˛velgiant i tai, kad, rengiant ir tvirtinant KNPP schema, nebuvo galiojanciu atitinkamo lygmens specialiuju ir detaliuju planu, su kuriais šia schema reiketu derinti, KNPP schema negali buti laikoma rekomendacinio pobud˛io teritoriju planavimo dokumentu ir yra privalomojo pobud˛io.

Pa˛ymetina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarime, spresdamas, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Del Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) paskelbimas atitinka teises aktu skelbimo reikalavimus, pabre˛e, kad Lietuvos Respublikos teises aktuose (išleistuose istatymu leid˛iamosios vald˛ios arba vykdomosios vald˛ios instituciju) buvo itvirtinta principine nuostata, jog Kuršiu nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybes patvirtinta Kuršiu nerijos nacionalinio parko schema (generalini plana). Taip pat konstatavo, kad jokie su Kuršiu nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenvieciu detaliaisiais planais, miškotvarka, ˛emetvarka, vandens ukiu, gyvenvieciu planavimu, kaimu regeneravimu, rekreacija, keliu bei in˛inerinemis komunikacijomis ir pan.) susije sprendimai negalejo (ir šiuo metu negali) buti priimami neatsi˛velgiant i nurodyta schema ir negalejo (ir šiuo metu negali) prieštarauti šios schemos sprendiniams. Jei šiu sprendiniu butu nepaisoma, ypac ˛inant, kad tai, jog Lietuvos Valstybe Kuršiu nerijos nacionalini parka traktuoja kaip unikalu gamtos ir ˛mogaus sukurta kraštovaizd˛io kompleksa – saugotina teritorija, kuriai turi buti nustatytas ypatingas teisinis re˛imas, yra visuotinai ˛inomas faktas, kartu butu nepaisoma ir bendrojo teises principo bona fides. Priešingu atveju butu ne tik pa˛eistas Kuršiu nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir ˛mogaus sukurto kraštovaizd˛io komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusi˛engta imperatyviosioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53, 54 straipsniu nuostatoms, inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iuri, kad su saiku butu naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybe ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinka nuo kenksmingu poveikiu.

Remiantis nurodyta teismu praktika, konstatuotina, jog KNPP schema yra galiojantis ir privalomojo pobud˛io dokumentas, kuriuo turejo ir turi buti remiamasi tiek bendrai tvarkant Kuršiu nerijos nacionalini parka, tiek ir konkreciai Sprendimu tvirtinant ginco detaluji plana. Todel atsakovu ir treciuju suinteresuotu asmenu argumentai, susije su rekomendaciniu KNPP schemos pobud˛iu ar jos negaliojimu, atmestini kaip nepagristi.

Del Sprendimu patvirtinto detaliojo plano atitikties KNPP schemai ir kitiems aktams

Kaip jau konstatuota nagrinejamoje byloje, KNPP schema yra privalomojo pobud˛io teritoriju planavimo dokumentas. Pagal KNPP schema, ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenvieciu detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamuju kulturos vertybiu tvarkymo, in˛ineriniu komunikaciju ir kitus projektus, tvarkoma Kuršiu nerijos nacionalinio parko teritorija. Gincijamo Sprendimo priemimo metu galiojusios Saugomu teritoriju istatymo 25 straipsnio 6 dalies redakcijos nuostatos taip pat nustate, jog valstybiniu parku teritorijos tvarkomos pagal istatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, ju pagrindu parengtus detalius projektus).

Ivertinus KNPP schemos pagrindinius teiginius ir bre˛ini, kitus byloje pateiktus dokumentus, Kuršiu nerijos nacionalinio parko kompleksinio plano architekturine planine dali, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog gincijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklypo namu valdai suformavima, perkeliant šiaurine riba miesto bendro naudojimo teritorijos saskaita bei išpleciant planuojama sklypa, naujo gyvenamojo namo statyba išlaikant 15 m. atstuma nuo AB „Kausta“ poilsio namu pastato – akivaizd˛iai prieštarauja KNPP schemos sprendiniams, draud˛iantiems vykdyti naujas statybas, rekonstruoti pastatus ir posesiju ribas, kol nera parengtas apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinis projektas, vykdyti apstatymo ir jo aplinkos tvarkyma, neparengus apstatymo masyvu detaliu kompleksiniu regeneracijos projektu, juose patikslinant posesiju ribas, numatant pastatu restauracijos, rekonstrukcijos ir atstatymo plana bei infrastrukturos rekonstrukcijos ir apsaugos plana, parengiant mariu pakrantes sutvarkymo projekta, respektuojant prarastus ryšius su posesijomis. Taip pat, kaip matyti iš Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritoriju naudojimo schemos (t. I, b.l. 79), ginco teritorija patenka i mišrios paskirties senuju ˛veju sodybu teritorija bei peiza˛ines paskirties erdves pamario ir mariu panoramoms ap˛velgti, kuriose draud˛iama apstatyti bei intensyviai ˛eldinti.

Pabre˛tina, jog apeliacinio skundo argumentai, kad nustatyti pa˛eidimai yra formalaus pobud˛io, negali buti vertinami kaip pagristi, kadangi, kaip jau mineta, teises aktai imperatyviai nustato pareiga Kuršiu nerijos nacionalini parka tvarkyti pagal KNPP schema ir jos pagrindu parengtus bei suderintus kitus dokumentus. Todel, byloje nepateikus irodymu, jog šiuo atveju ginco Sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas tinkamai vadovaujantis KNPP schemos reikalavimais, o bylos med˛iagai kaip tik patvirtinant priešinga išvada, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad ginco detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršiu nerijos nacionalinio parko tvarkyma reglamentuojantiems teises aktams.

Atitinkamai argumentai, jog Sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo suderintas su visomis igaliotomis institucijomis, nagrinejamos bylos kontekste negali paneigti išvados, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja privalomojo pobud˛io teritoriju planavimo dokumentui. Kartu pabre˛tina, jog nepagristai teigiama, kad gincijamas Sprendimas, o ne juo patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kadangi butent Sprendimu buvo patvirtintas ginco detalusis planas ir atitinkamai jo sprendiniai, todel tokie sprendiniai atskirai ir neturejo buti gincijami. Be to, atsakovu nurodyta aplinkybe, jog tokius ginco detaliojo plano sprendinius leme skirtingi pastato savininku interesai, apskritai negali tureti itakos vertinant ginco detaluji plana, prieštaraujanti imperatyvioms teises aktu nuostatoms.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A17-742/2007) viešojo administravimo subjektais turi pareiga prieš priimant sprendimus del teritorijos, priskirtos saugomos teritorijoms, isitikinti, ar bus paisoma saugomu teritoriju paskirties, ar nera pa˛eid˛iamos taisykles, reglamentuojancios saugomos teritorijos tvarkyma. Tuo tarpu nagrinejamu atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti. Be to, kaip matyti iš bylos med˛iagos, jau teikiant salygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti, buvo nurodyta, kad planuojamai teritorijai privalomai taikytina KNPP schema (t. I, b.l. 38).

Atsi˛velgiant i nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priejo pagrista išvada, kad Sprendimas prieštarauja aukštesnes galios teises aktams, todel turetu buti panaikintas.

Del kitu gincijamu administraciniu aktu galiojimo

Konstatavus, jog Sprendimu patvirtintas detalusis planas prieštarauja KNPP schemai, atitinkamai turi buti panaikinti ir detaliojo plano pagrindu priimti ir patvirtinti kiti administraciniai aktai, kadangi jie itvirtina ir realizuoja KNPP schemai prieštaraujancius sprendinius. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai panaikino Administracijos 2000 m. vasario 3 d., 2000 m. vasario 12 d. ir 2003 m. bir˛elio 25 d. patvirtintus ir išduotus pastato, gyvenamojo namo, poilsio namu (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenviete, Neringa, projektavimo salygu savadus, Statybos leidima Nr. 13-R ir Pripa˛inimo tinkamu naudoti akta, Statybos leidima Nr. 07/84.

Nagrinejamoje byloje nesutikimas su pareiškejo prašymu, be kita ko, buvo argumentuojamas ir tuo, jog statybos leidimo galiojimas pasibaigia tada, kai tokio statybos leidimo pagrindu pastatytas atitinkamas statinys, todel toks leidimas negali buti panaikintas.

Remiantis Lietuvos Respublikos statybos istatymo 2 straipsnio 71 dalimi, vienas iš atveju, kai statyba pripa˛istama savavališka, yra tada, kai teismas statybos leidima pripa˛ista neteisetu. Jei statinys yra pastatytas turint statybos leidima ir nepa˛eid˛iant statinio projekto sprendiniu, statyba gali buti pripa˛inta neteiseta tik pripa˛inus statybos leidima neteisetu. Statybos leidimas gali netekti galios teismo sprendimu (Statybos istatymo 23 str. 18 d. 2 p.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-65/2009), statybos leidimo teisetumas yra esmine teisine reikšme nelegaliu statybu bylose turinti aplinkybe, todel, siekiant nustatyti, ar turint statybos leidima ivykdyta statyba yra teiseta, teismas privalo nagrineti klausima del statybos leidimo teisetumo, o nustates, kad jis išduotas neteisetai – ji panaikinti.

Šiuo atveju konstatavus, jog statybos leidimas išduotas imperatyvioms aukštesnes galios teises aktu nuostatoms prieštaraujancio detaliojo plano pagrindu, toks statybos leidimas atitinkamai taip pat turetu buti panaikintas. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagristai nusprende panaikinti detaliojo plano pagrindu priimtus kitus gincytus administracinius aktus.

Del kitu pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu ir išvadu

Teiseju kolegija, ivertinusi pirmosios instancijos teismo sprendima, sutinka su teismo argumentais, jog nagrinejamu atveju instituciju, kurios nesivadovavo privalomais teises aktu reikalavimais ir patvirtino KNPP schemai prieštaraujanti detaluji plana bei jo pagrindu patvirtino kitus administracinius aktus, elgesys negali buti vertinamas kaip sa˛iningas. Be to, argumentai, jog tokios institucijos tinkamai neigyvendino savo kompetencijos, automatiškai negali salygoti išvados, jog tretieji suinteresuoti asmenys elgesi sa˛iningai. Pastebetina, jog KNPP schema, kaip konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2007-06-27 nutarimas), buvo ir yra galiojantis teritoriju planavimo dokumentas, atitinkamai privalomas visiems subjektams, tame tarpe ir tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai neanalizavo galimu pasekmiu, kurios gali kilti, panaikinus gincytus administracinius aktus. Pabre˛tina, jog nustacius, kad pareiškejas, kreipdamasis i teisma ir gincydamas tokius administracinius aktus, pasirinko tinkamas viešojo intereso gynimo priemones, o galutinis pasekmiu pašalinimo klausimas bus sprend˛iamas nustatyta tvarka nagrinejant klausima del neteisetos statybos padariniu šalinimo, nera pagrindo atskirai vertinti galimu pasekmiu ir nuostoliu tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Be to, pastebetina, jog, remiantis ABTI 3 straipsnio 1 dalimi, administraciniams teismas nera suteikta teise vertinti gincijamo administracinio akto bei veiksmu (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo po˛iuriu.

Remiantis tuo, kas išdestyta, atsi˛velgiant i nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinu teises aktu nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmes teisetas ir pagristas, priimtas tinkamai ivertinus faktines aplinkybes ir taikytinus teises aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria

treciuju suinteresuotu asmenu D. A., V. A., S. A., R. K., atsakovu Neringos savivaldybes tarybos ir Neringos savivaldybes administracijos apeliaciniu skundu netenkinti.

Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Laimutis Alechnavicius Romanas Klišauskas Virgilijus Valancius