Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1698-486/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-09
Bylos Nr.
1-1698-486/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
J. M.
Nukentėjusysis
R. C.
NuorašasByla Nr. 1-1698-486/2019
Proceso Nr. 1-01-1-54898-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2; 2.3.4.3; 1.1.7.2.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,sekretoriaujant Aušrai Razutienei,dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei,kaltinamajam J. M.,nukentėjusiajam R. C.,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini) faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003-02-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK (galiojusio iki 2003-05-01) 16 str. 2 d., 271 str. 1 d., laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

2) 2003-05-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., laisvės atėmimu 9 mėnesiams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu;

3) 2005-11-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m. 1 mėnesiui su 220 Lt vertės turto konfiskavimu;

4) 2006-05-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 30 parų areštu;

5) 2006-09-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams;

6) 2010-05-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 10 MGL bauda;

7) 2013-10-07 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

8) 2015-05-06 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 227 str. 4 d., galutinė bausmė paskirta areštas 34 paros, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2018 metų lapkričio 16 dieną, apie 16 val. 34 min., (duomenys neskelbtini)., viešojo transporto sustojime (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, aplinkinių žmonių akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.19 promilės girtumo laipsnis, išlipęs iš maršrutinio autobuso Nr. 42, žodinio konflikto metu, necenzūriniais žodžiais keikė (duomenys neskelbtini) kontrolės darbuotoją, R. C., du kartus kumščiu sudavė pastarajam į veido sritį bei vieną kartą iš kojos spyrė į dešinę koją, po ko R. C. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas pasireiškė veido dešinės pusės apatinio žandikaulio srities krašto patinimu, tokiais savo veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nepagarbą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tą dieną šventė savo gimtadienį, todėl buvo išgėręs ir viešame transporte kontrolieriaus paprašius parodyti bilietą, jis atsakė, kad neturi. Kontrolierius paėmė jį „už kupros“ ir nutempė į mikroautobusiuką, kur jam trenkė į lupą. Kaltinamasis pripažįsta, kad pats pirmasis pradėjo konfliktą, dėl alkoholio vartojimo tą dieną buvo agresyvus. Šiuo metu jis gydosi metadono programoje, nes yra vartojęs narkotikus. Turi mažą vaiką, kurį išlaiko, gauna pašalpas, mama dar padeda. Civilinį ieškinį pripažįsta, sumokės.

Taigi kaltinamasis J. M. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

R. C. pareiškime nurodyta, jog 2018 metų lapkričio 16 d., apie 16 val. 34 min., dirbant kartu su N. G. ir B. M., tikrinant (duomenys neskelbtini) stotelėje, link Stoties, autobusą, maršruto Nr. 42, garažinis Nr. 4123, pas vieną iš keleivių, paprašius pateikti bilietą, jis, visų keleivių akivaizdoje, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, jo, kaip keleivių kontrolės darbuotojo atžvilgiu, kuris atlieka pareigą. Pilietis mėgino šalintis iš autobuso, bet jis padėjo ranką ant turėklo autobuse ir neleido jam pasišalinti, tuo metu jis jam trenkė į veidą. R. C. jį apkabino, kad nepabėgtų ir bandė nuvesti iki jų tarnybinio mikroautobuso, bet, vedamas, vyras spyrė jam į koją ir dar kartą trenkė į veidą. Buvo paskambinta 112, iškviesta policija. Atvyko V 1213 ekipažas, kuris pristatė į 2 PK. Šį įvykį matė N. G. (b. l. 7).

Apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, visuomeninio transporto stotelė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. C. parodė, kad 2018-11-16, nuo 15.00 val., dirbo (duomenys neskelbtini) kontrolieriaus pareigose. Apie 16.34 val., (duomenys neskelbtini) stotelėje, tikrino keleivinį maršrutinį autobusą, Nr. 42 (garažo Nr. 4123). Per autobuso langą pamatė, kaip vienas vaikinas sparčiu žingsniu eina nuo vidurinių autobuso durų link priekinių, vėliau, apsigalvojęs, grįžo link vidurinių, jis stovėjo ant laiptų ir tikino išlipančių keleivių pravažiavimo bilietus. Atėjus minėto vaikino eilei, jis jo paprašė pateikti pravažiavimo bilietą, jis pradėjo keiktis. Liudytojas padėjo ranką ant turėklo, užstojo jam praėjimą, kad nepabėgtų, tada jis jį pastūmė ir pajuto smūgį į veidą (apatinę lūpą), kurią minėtas asmuo jam praskėlė ir sukėlė jam fizinį skausmą. Tada jis jį ištraukė už rankos iš autobuso ir iš nugaros apkabino abiem rankomis, kad nepabėgtų. Bevedant vyrą link keleivių kontrolės autobusiuko, P. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas asmuo muistėsi ir, ištrūkęs, prie autobusiuko, kumščiu sudavė į dešinės pusės veido sritį ir koja spyrė jam į dešinę koją, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Kolegos, priėję prie jo, padėjo jį įlaipinti į keleivių kontrolės autobusiuką. Dalį įvykio matė jo kolega, N. G.. Visas įvykis vyko viešoje vietoje, matant kitiems asmenims (b. l. 15-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. nustatė, kad R. C., 2018-11-19 LR VGRM medicinos centre nustatyta veido dešinės pusės apatinio žandikaulio srities krašto patinimas, kuris gali būti trauminės kilmės ir galėjo būti padarytas paveiktas kietu, buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir gali būti vertinamas nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymu (b. l. 29.)

Liudytoju apklaustas N. G. parodė, kad 2018-11-16, nuo 15.00 val., dirbo darbovietėje(duomenys neskelbtini) vairuotojo-kontrolieriaus pareigose. Apie 16.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tikrino keleivinio, maršrutinio autobuso Nr. 42, (garažo Nr. 4123) keleivių bilietus. Jis į autobusą įlipo pro galines duris, o jo kolega, R. C. per vidurines. Jam tikrinant autobuse važiavusių keleivių bilietus, išgirdo, kaip kažkoks asmuo autobuse garsiai keikiasi. Patikrinęs keleivius, su vienu keleiviu, kuris neturėjo pravažiavimo bilieto, ėjo link keleivių kontrolės autobusiuko, priešais jį, link keleivių kontrolės autobusiuko, R. C. vedėsi apkabinęs iš nugaros pažeidėją, prie autobusiuko. R. C. vedamas pažeidėjas, muistėsi ir, ištrūkęs, apsisuko ir kumščiu sudavė R. C. į veido sritį. Tada jis priėjo prie jų, padėjo pažeidėją įlaipinti į keleivių kontrolės autobusiuką. R. iškvietė policiją. Asmuo, trenkęs R. C., jam pateikė savo dokumentą, kad jam surašytų administracinio nusižengimo protokolą už važiavimą be bilieto. Kol buvo surašomas protokolas asmuo apsiramino. Jis buvo perduotas policijai (b. l. 31).

Liudytoju apklaustas V. Č. parodė, kad 2018 metais lapkričio 16 dieną, apie 17 val. 00 min., patruliuodami kartu su tyrėju J. M., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sustojime( duomenys neskelbtini), agresyvus vyras konfliktuoja su keleivių kontrole. Atvykę minėtu adresu juos pasitiko keleivių kontrolės darbuotojas, jo duomenų dabar nepamena, jie yra pažymėti tarnybiniame pranešime, kuris paaiškino, kad iš maršrutinio autobuso buvo išlaipintas neblaivus keleivis, kuris važiavo be bilieto, kuris, išlaipintas, pradėjo elgtis agresyviai, sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Vyriškis, kuris sudavė keleivių kontrolės darbuotojui, buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 34).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

LR BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą LR BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. LR BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus LR BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 284 straipsnį būtina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015). Veika, numatyta LR BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal LR BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad įrodyta, jog J. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Be J. M. parodymų, jo kaltė padarius LR BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais, tai nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje neprieštarauja, įvykio vietos apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, iš kurios nustatyta, jog R. C., 2018-11-19 LR VGRM medicinos centre nustatyta veido dešinės pusės apatinio žandikaulio srities krašto patinimas, kuris gali būti trauminės kilmės ir galėjo būti padarytas paveiktas kietu, buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir gali būti vertinamas nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymu. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. M. 2018 m. lapkričio 16 d., būdamas viešoje vietoje - viešojo transporto sustojime (duomenys neskelbtini) aplinkinių žmonių akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.19 promilės girtumo laipsnis, išlipęs iš maršrutinio autobuso Nr. 42, žodinio konflikto metu, necenzūriniais žodžiais keikė (duomenys neskelbtini) keleivių kontrolės darbuotoją, R. C., du kartus kumščiu sudavė pastarajam į veido sritį bei vieną kartą iš kojos spyrė į dešinę koją, po ko R. C. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas pasireiškė veido dešinės pusės apatinio žandikaulio srities krašto patinimu, tokiais savo veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nepagarbą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai, kad kaltinamasis suvokė, kad savo neteisėtais veiksmais jis pažeidinėja viešąją tvarką įrodo ir paties kaltinamojo teiginiai, jog jis tą dieną tikrai buvo agresyvus, ir būdamas išgėręs pats pirmas išprovokavo konfliktą, viešoje vietoje- stotelėje, kur buvo žmonių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog minėti kaltinamojo J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje.

Dėl bausmės skyrimo, kardomosios priemonės.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinimasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę, kad jis teistas 8 kartus, administracine tvarka baustas (b. l. 82), nedirba, vienas augina mažametį vaiką, gydosi metadono programoje nuo priklausomybės narkotikams, pats kaltinamasis suvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir juos vertina itin kritiškai. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina nepakeista iki nuosprendžiu įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į J. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-11-16, 16 val. 55 min., iki 2018-11-17, 17 val. 41 min, t. y. 1 (vieną) parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas (b. l. 53-54).

Dėl civilinio ieškinio.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 30,52 eurų civilinį ieškinį byloje (b. l. 44). Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, žada jį atlyginti, be to, jį pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl civilinis ieškinys visiškai tenkintinas.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti J. M. galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

Įpareigoti J. M. bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

2) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

3) tęsti gydymą nuo priklausomybės narkotinėmis medžiagoms bei bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti narkotinių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę J. M. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2018-11-16, 16 val. 55 min., iki 2018-11-17, 17 val. 41 min, t. y. 1 (vieną) dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, prilyginant ją 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

J. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, J. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš J. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 30,52 (trisdešimt du eurus 52 ct.) eurų, gydymo išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti J. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski