- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- PK-657-369/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Civilinis ieškovas
- V. K.
- Kaltinamasis
- E. J.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis, Česlovas Norinkevičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje:
E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 187 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. kaltinama tuo, kad laikotarpyje nuo 2011 metų pabaigos, iki 2012-02-09, (tikslaus laikas nenustatytas) tyčia sugadino svetimą – V. K. priklausantį turtą – automobilį VW Passat, v/v (duomenys neskelbtini) stovėjusį aikštelėje, prie namo (duomenys neskelbtini), padarydama 2160,14 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apklausta teisme kaltinamoji E. J. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad V. K. priklausančio automobilio negadino. 2010-01-12 trūkus jos bute vandens padavimo į tualeto bakelį žarnelei, buvo aplietas V. K. butas. Pastarasis kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo ir iš jos prisiteisė tam tikrą pinigų sumą, kurią išieškojo antstolis. Ji neneigė, kad jau kurį laiką tarp jos ir V. K. yra susiklostę priešiški santykiai dėl įvairių buitinių konfliktų, tačiau tvirtino, kad nukentėjusiojo automobilio nebraižė, nes net nežino kaip atrodo jam priklausanti transporto priemonė. Kaltinamoji teigė, kad yra girdėjusi, jog namo gyventojai skundėsi, kad kažkas braižo jų automobilius. Kažkuriuo tai metu buvo apibraižytas ir jos sūnui priklausantis automobilis.
Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. paaiškino, kad teismui patenkinus jo civilinį ieškinį ir iš kaimynės – E. J. priteisus pinigų sumą jam padarytai žalai atlyginti, netrukus pastebėjo, kad yra braižomas jo automobilio VW Passat kėbulas. Automobilį laikydavo prie savo namų, tačiau jo buto langai yra priešingoje, nei automobilių stovėjimo aikštelė pusėje, todėl negalėjo matyti, kas taip elgiasi. Jam kilo įtarimas, kad šiuos veiksmus atlieka kaimynė E. J., taip keršydama už teisme pralaimėtą civilinę bylą. Po kurio laiko, tame pačiame name gyvenanti pusseserė ir žmonos bendradarbė – J. Š. pasakė, kad 2012 m. vasario mėnesį, stovėdama balkone, pastebėjo E. J., kuri praeidama pro jo automobilį ranka brūkštelėjo per automobilio kapotą. 2012-02-13 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK 5 PK Karoliniškių policijos nuovadą. Gavęs nutarimą, kad dėl jo pareiškimo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, su privataus kaltinimo skundu kreipėsi į teismą.
Apklausta teisme liudytoja J. Š. paaiškino, kad gyvena name esančiame (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena jo pusbrolio – V. K. šeima. Kartu su jo žmona ji dirba vienoje darbovietėje. Liudytoja patvirtino, kad 2012-02-09 vakare, apie 19.00 stovėdama pirmo aukšto balkone, pastebėjo E. J., kuri priėjusi prie jos pusbrolio – V. K. stovinčio automobilio VW Passat, pirštine apmauta ranka brūkštelėjo per automobilio kapotą ir pasišalino. Po kuriuo laiko, apie matytą aplinkybę papasakojo pusbrolio žmonai, nes buvo girdėjusi, kad kažkas braižo jų automobilį.
Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, nustatant, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas padaręs nusikaltimą, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. taip pat nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta LR BPK 44 str. 6 d. Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktų kaltumo įrodymus, o abejonės būtų aiškinamos kaltinamojo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus teismo ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimą „Dėl teismų praktikos, taikant LR BPK nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, kurio 3.1.8 p. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nuskalstamą veiką. Jeigu išnaudojus visas galimybes abejonių nepavyksta pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Būtent tokią išvadą teismas daro E. J. iškeltoje baudžiamojoje byloje. Teismas atkreipia dėmesį, kad V. K., jam priklausančio automobilio sugadinimus sieja su galimu E. J. kerštavimu, tačiau minėta nukentėjusiojo prielaida paremta tik subjektyvia jo nuomone. Teisme nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad neteisėtus veiksmus susijusius su nukentėjusiojo automobilio sugadinimu atliko E. J.. Liudytoja J. Š. patvirtino, kad 2012-02-09 vakare matė, jog E. J. ranka prisilietė prie V. K. automobilio variklio dangčio, tačiau atsižvelgus į tai, kad minėta pilietė yra artima nukentėjusiojo giminaitė ir su pastarojo žmona dirba vienoje darbovietėje, teismui jos parodymai kelia tam tikrų abejonių ir negali būti objektyvūs ir nešališki. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastebėjusi, jog namo kaimynė ranka brūkštelėjo per V. K. automobilį, J. Š. nenuėjo prie automobilio ir jo neapžiūrėjo bei apie tai iš karto neinformavo savo pusbrolio. Nukentėjusysis pripažino, kad automobiliu naudodavosi retai, todėl negali tiksliai nurodyti, kada ant jo kėbulo buvo padaryti pastebėti sugadinimai. Teismui jis nepateikė įrodymų, kad šiuos veiksmus atliko E. J.. Lieka neatmestina aplinkybė, kad jie galėjo būti padaryti ir kitoje vietoje o ne prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. V. K. teigė, kad dėl jam priklausančio automobilio sugadinimo patyrė 2160.14 litų turtinę žalą, tačiau teisme pripažino, kad automobilio remonto įstaigoje netaisė ir savo jėgomis pašalino apgadinimus. Tokių atveju lieka neaiškus galimai jam padarytos turtinės žalos dydis. Teismo išreikalautoje medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra E. J. paaiškinimas (b. l. 21), kuriame ji nurodo, kad namo kaimynas V. K. yra konfliktiškas ir ją kaltina nebūtais dalykais. Šiame paaiškinime ji nurodė, kad V. K. nupjovė ant namo laiptinėje esančios džiovyklos jos pakabintą spyną ir iš jos pasisavino ar išmetė ten buvusį motociklo variklį. Teismo posėdžio metu V. K. neneigė, kad nupjovė džiovyklos spyną. Teismų praktikoje nepritariama, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių galimu nusikalstamų veikų įvykdymu, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (2K-P-267/2011). Teismas daro išvadą, kad susidarę bei ilgą laiko tarpą besitęsiantys konfliktiški E. J. ir V. K. tarpusavio santykiai, neduoda pagrindo pripažinti ją kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d., nes kitų, objektyvių duomenų, įrodančių jos kaltę byloje nenustatyta. Todėl vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. V. J. pagal LR BK 187 str. 1 d. turi būti išteisinta.
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 1 p. nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys dėl turtinės 2160.14 litų žalos padarymo ir prašymas iš V. J. priteisti lėšas išleistas advokato paslaugoms apmokėti bei už kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos sudarymą – atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 5 d., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str., teismas,
nusprendė:
E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d..
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. civilinį ieškinį dėl turtinės 2160.14 litų žalos atlyginimo atmesti. Netenkinti V. K. prašymo priteisti advokato paslaugoms apmokėti jo išleistas pinigines lėšas 500 litų bei 250 litų išleistų apmokėti už kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos sudarymą.
Iš V. K. priteisti E. J. 1000 (vieną tūkstantį) litų, jos išleistų už suteiktas gynėjo paslaugas (pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 527629).
Nuosprendžiui įsiteisėjus medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti Vilniaus apskrities VPK 7 PK Karoliniškių policijos nuovadai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.