- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-133-370/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė
- Pareiškėjas
- R.Š., R.J., M.Š., J.B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, VSDFV Tauragės skyrius
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-133-370/2008
Teisėjas V.Kelpšas Procesinio sprendimo kategorija 128.2; 114.11 (S)
2008 m. gegužės 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant S.Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant pareiškėjoms R.Š., R.J., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1372-782/2007 pagal pareiškėjų R.Š., R.J., M.Š., J.B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, VSDFV Tauragės skyrius, bei pareiškėjų apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-10-31 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos, kartu su motina O.B., 1951 m. vasario mėnesį buvo įrašytos į numatomų ištremti asmenų sąrašus, tačiau ištrėmimo išvengė, pabėgdamos iš savo tuometinės nuolatinės gyvenamosios vietos Tauragės apskrities Tauragės valsčiaus Matiškių kaimo ir slapstėsi iki 1953 m. kovo mėnesio (Stalino mirties), negalėdamos legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad jų tėvas J.B. po II-ojo pasaulinio karo, kai buvo įvesta Tarybų valdžia, buvo partizanų ryšininkas. Tuometinė Tarybų valdžia išaiškino jų tėvo ryšius su partizanais. 1951 m. pradžioje jų tėvą suėmė, o 1951-02-10 ištrėmė į Karagandos sritį, iš kur šis grįžo 1956-05-15. Kitą dieną po tėvo suėmimo jų motina Z.B. iš kaimynės M.B. sužinojo, kad jų visa šeima yra įrašyta į numatomų ištremti asmenų sąrašus. Sužinojusi apie numatomą ištrėmimą, jų motina ir jos pabėgo iš savo namų. Pirmiausia slėpėsi pas S.B. Šaukėnų kaime. Po keleto dienų, pas S.B. palikusios jų brolį J., motina ir jos išbėgo į Ringių kaimą, pas A.Z. Pas jį pabuvo ilgiau, tačiau ir jis bijojo laikyti, todėl palikusios pas jį Reginą kitos trys seserys ir jų motina pasislėpė pas Z. Lylavėnų kaime. Dar vėliau jos su motina išbėgo į Šilalės rajoną, Didkiemio kaimą, pas G. Taip jos slapstėsi iki 1953 m. kovo mėnesio, tai yra iki Stalino mirties. Kad įrodytų aplinkybę, jog šeima buvo įrašyta į numatomų ištremti asmenų sąrašus, pareiškėjos kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą, tačiau gavo atsakymą, kad Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos SSR valstybės saugumo (KGB) nevisiškai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie jų šeimos įrašymą į numatomų ištremti asmenų sąrašus nerasta. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas dėl nukentėjusiųjų asmenų statuso suteikimo ir valstybinės nukentėjusiųjų asmenų pensijos paskyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2007-10-31 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas, įvertinęs pačių pareiškėjų, taip pat liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjos neįrodė, jog jos kartu su savo motina Z.B. 1951 m. buvo įrašytos į numatomų ištremti asmenų sąrašus. Liudytojai nenurodė, iš kur jos žinojo, kad pareiškėjos ir jų motina yra įrašytos į numatomų ištremti asmenų sąrašus, nepatvirtino, jog matė tokį sąrašą. Rašytiniai bylos įrodymai – Lietuvos ypatingojo archyvo 2007-09-20 pažyma, Matiškių ūkinių knygų 1952 -1957 metų išrašai, paneigia liudytojų parodymus. 2007-06-19 pažymą papildančioje 2007-09-20 pažymoje konkrečiai nurodoma, kad numatomų ištremti iš Tauragės apskrities asmenų sąrašai už 1951 metus yra išlikę, tačiau šiuose sąrašuose pareiškėjų ir jų motinos Z.B. nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjos prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-10-31 sprendimą panaikinti ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios procesinės teisės normos. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nuosekliais liudytojų parodymais, visiškai nevertino pareiškėjų paaiškinimų. Teismas atmetė liudytojų parodymus tuo pagrindu, kad šie savo akimis nematė numatomų ištremti asmenų sąrašų. Tačiau šiuos sąrašus ne bet kas galėjo matyti, liudytojos paaiškino, kad apie numatomą trėmimą pareiškėjų motiną įspėjo M.B., kurios vyras taip pat buvo partizanas, be to, apie numatomą trėmimą kalbėjo visas kaimas. Teismas neteisingai įvertino Lietuvos valstybės ypatingojo archyvo 2007-09-20 pažymą Nr. P2-7729, padarydamas išvadą, kad visi numatomų ištremti iš Tauragės apskrities asmenų sąrašai yra išlikę. Šią pažymą rengęs asmuo telefonu pareiškėjoms patvirtino, kad rašydamas pažymą turėjo omenyje, kad apskritai 1951 m. numatomų ištremti asmenų sąrašai yra perduoti archyvui, tačiau ar jie yra išlikę visi, jis negali atsakyti. Teismui pateiktoje Lietuvos valstybės ypatingojo archyvo 2007-06-19 pažymoje Nr. P2-5163 nurodyta, kad archyve dokumentai yra išlikę nevisi, o esančiuose nėra duomenų apie pareiškėjų šeimos įrašymą į numatomų ištremti asmenų sąrašus. Iš ūkinių knygų nuorašų matyti, kad už 1952 m. pareiškėjų motina Z.B. nepasirašė, o už ją pasirašė kitas asmuo, nurodydamas, kad Z.B. beraštė. Pareiškėjų motina nebuvo visiška beraštė. Kokiomis aplinkybėmis atsirado parašas 1953-01-01 nežinoma, tačiau parašas galėjo atsirasti jau po Stalino mirties šeimai grįžus į kaimą – ūkines knygas surašydavo vieną kartą metuose, maždaug liepos mėnesį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Tauragės skyrius atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos neatitinka įstatymo numatytų sąlygų, būtinų pripažinti asmenis nukentėjusiais nuo 1939 -1990 okupacijų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi oficialiais rašytiniais įrodymais, o ne liudytojų parodymais.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos turimo centras atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei surinktus kitus įrodymus Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939 - 1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo (toliau Įstatymas), galiojusio pareiškimo padavimo teismui metu, 5 str. 2 d. 2 p. turinio pagrindu, neatsižvelgė į, kolegijos nuomone, bylai reikšmingą aplinkybę, jog nurodomu ginčo laikotarpiu pareiškėjos buvo nepilnametės, o jų tėvas J.B. buvo ne ištremtas, o išvežtas atlikti bausmę laisvės atėmimo vietose, t.y. buvo įkalintas nuo 1951 m. vasario 10 d. iki 1956 m. gegužės 15 d. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1990 08 08 pažymėjime Nr. 8-11044/90 (b.l. 23) nėra nurodyta neteisėtai represuoto J.B. įkalinimo pagrindas, tačiau teismas šios aplinkybės nepagrįstai papildomai netyrė, nors tokios kategorijos (ypatingosios teisenos) bylose privalėjo būti aktyvus, rinkti papildomus įrodymus, pasiūlyti pareiškėjams tikslinti savo reikalavimo turinį ( LR CPK 443 str. 8 d.). Apeliacinės instancijos teisme gauti nauji įrodymai iš esmės patvirtino, kad J.B. buvo nuteistas Tauragėje Karo tribunolo 1951 m. birželio 7 d. nuosprendžiu ir pagal Rusijos SFSR baudžiamojo kodekso 58 str., o tai anksčiau minėto Įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. prilyginama politinio kalinio statusui. Be to, iš J.B. baudžiamosios bylos medžiagos, gautos iš Ypatingojo archyvo, matyti, kad ne tik 1951 m. liepos mėnesį vyko nuteistojo areštuoto turto aprašymas Matiškių kaime, nurodant, kad Z.B. gyvena Tauragės r. Mažonų k., bet ir 1952 m. birželio 26 d. dar buvo renkami duomenys ne tik apie pareiškėjų motiną Z.B. ( b.l. 121) dėl trėmimo, bet ir apie kitus J.B. artimuosius ir giminaičius ( b.l.119), šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ir nevisiškai išlikusiuose archyviniuose dokumentuose galėjo būti pareiškėjų motina įrašyta į numatomų ištremti asmenų sąrašus. Be to, šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjų motinai galėjo būti žinoma informacija, jog ir toliau vyksta įkalintojo asmens artimųjų patikrinimas, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog ištrėmimo grėsmė buvo reali, todėl jos slapstėsi ir negalėjo gyventi kurį laiką nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, iš esmės pasitvirtino ( LR CPK 185 str.). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo taikyta materialinės teisės norma nebuvo tinkamai išaiškinta ir pritaikyta dėl jos turinio sudėtingumo, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuo 2008-01-01 galioja Įstatymo nauja redakcija. Įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. jau aiškiai apibrėžia teisinę situaciją, kas tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami, t.y. tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima negalėjo tuo metu legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Akivaizdu, kad pareiškėjos buvo politinio kalinio vaikai ir šiuo atveju teismui būtina konstatuoti tik juridiškai reikšmingą aplinkybę, jog įkalintojo šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Kaip jau buvo minėta, kad šeima slapstėsi (vaikai 1951 - 1952 m. nėjo į mokyklą) ir buvo pagrindas bijoti trėmimo, jau patvirtinta anksčiau aptartais rašytiniais įrodymais, todėl pripažintina, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvo įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiškimą tenkinti iš esmės (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nuspr en džia:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R.B.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R.B.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M.B.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)ir J.B.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kartu su motina O.B., tėvo J.B., gimusio 1914 metais, įkalinimo nuo 1951 m. vasario 10 d., metu nuo 1951 m. vasario mėnesio iki 1953 m. kovo mėnesio negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje- Tauragės valsčiaus Matiškių kaime.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl asmens, nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijos, teisinio statuso pripažinimo ir nukentėjusiojo valstybinės pensijos gavimo.